- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- e2-241-604/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01015-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- L. J.
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas, Ernestas Bušmovičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo asmenine nuosavybe ir atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui A. J. dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. pateikė teisme ieškinį prašydamas pripažinti, kad jo tėvui J. J., mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovė L. J. pateiktu atsiliepimu su ieškovo A. J. ieškinio reikalavimais nesutiko visiškai, pateikė teisme priešieškinį prašydama pripažinti, kad ūkinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)., priklauso jai ir jos mirusiam sutuoktiniui J. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. ieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad yra J. J. sūnus iš pirmos santuokos. Jo tėvas J. J. buvo sudaręs tris santuokas: (duomenys neskelbtini) metais. Dažnai lankėsi pas tėvą namuose, ryšys su tėvu buvo glaudus, santykiai geri. 1995-10-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi tėvas asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 1992 iki 2000 metų atliko ūkinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos darbus. Statybos darbai buvo atliekami tėvui gyvenant ankstesnėse santuokose. Pastatytame ūkiniame pastate buvo įrengti du kambariai ir virtuvė, sudarytos visos sąlygos gyventi. Pastatęs ūkinį pastatą ir jį įrengęs tėvas jame gyveno su antra sutuoktine I. D. Š.. (duomenys neskelbtini) J. J. sudarė santuoką su atsakove L. J.. (duomenys neskelbtini) tėvas J. J. mirė. Po J. J. mirties atsakovė 2023-06-12 kreipėsi į notarą prašydama išduoti pergyvenusios sutuoktinės nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį turto, įgyto gyvenant santuokoje su J. J., t. y. į ½ dalį ūkinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas A. J. taip pat pateikė notaro biurui prašymą išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą tėvui priklausantį turtą. Išnagrinėjusi atsakovės prašymą notarė priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kadangi ūkinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis statybos metai yra 1992-2000, o nuosavybės teisė buvo įregistruota J. J. vardu pagal 2016-12-16 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, be to, žemes sklypas buvo įsigytas pagal 1995-10-10 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, kuomet J. J. nebuvo santuokoje su atsakove. Taip pat notarė išdavė ieškovui nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kadangi ūkinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis buvo statytas J. J. trijų santuokų metu ir nėra aišku, kokia nuosavybės teisė priklauso mirusiajam. Pažymėjo, kad ūkinį pastatą J. J. pastatė dar iki santuokos su atsakove, statyba buvo užbaigta 2000 metais. Nuo to laiko J. J. gyveno šiame pastate bei juo naudojosi. Santuoką su atsakove J. J. sudarė po ūkinio pastato statybos darbų pabaigos, ir po santuokos sudarymo atsakovė persikėlė gyventi į J. J. pastatytą pastatą. Kadangi po statybos pabaigos statinys nebuvo iš karto įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šią registraciją J. J. atliko 2016 metais, kuomet buvo parengta pastato kadastrų duomenų byla bei užpildyta deklaracija apie statybos užbaigimą. Statinio registracijos metu Nekilnojamojo turto registre buvo atliktas įrašas, kad pastatas nuosavybės teise priklauso J. J., bei nėra nurodyta, kad šis pastatas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tėvui gyvenant santuokoje su atsakove, buvo atliekami tik nedideli vidiniai statinio remonto darbai bei įrengti tvora.
Atsiliepimas
Atsakovė L. J. priešieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad su J. J. susituokė (duomenys neskelbtini) ir gyveno kartu iki pat J. J. mirties. Gyveno su J. J. ir iki santuokos sudarymo, pradėjo gyventi kartu nuo 2000 metų, vedė bendrą ūkį, faktiškai gyveno sutuoktinių gyvenimą. Iki santuokos sudarymo J. J. turėjo vieno kambario butą ir žemės sklypą. Po (duomenys neskelbtini) santuokos su I. N. nutraukimo J. J. butą paliko I. N., o žemės sklypą paliko sau. Tuo metu žemės sklype jokių pastatų nebuvo. Pats J. J. po santuokos nutraukimo persikėlė gyventi pas savo tėvus. Gyvendamas pas savo tėvus J. J. jam priklausančiame žemės sklype pradėjo statyti ūkinį pastatą, kuriame įrengė kambarį. (duomenys neskelbtini) J. J. sudarė santuoką su I. D. – Š., su kuria gyveno pastatytame ūkiniame pastate iki pat santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini). Šiame pastate su J. J. ji pradėjo gyventi nuo 2000 metų. Pažymėjo, kad J. J. niekur nedirbo, nes buvo neįgalus ir tik retkarčiais užsiėmė automobilių remontu. Ieškovė nuo 2001 iki 2003 metų dirbo, taip pat prekiavo atvežtomis prekėmis iš Baltarusijos. Kai su J. J. pradėjo gyventi ūkiniame pastate, kartu su sutuoktiniu įrengė du kambarius ir virtuvę, už savo lėšas pirko langus ir apmokėjo jų montavimo darbus. Rimtų statybos darbų tuo metu nedarė, nes neturėjo pakankamai lėšų, darė tik smulkius remonto darbus. Po atsakovės motinos J. K. mirties, 2013 metais kartu su seserimis paveldėjo motinos gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, kuriuos pardavė 2016 metais už 65 000 Eur ir jai tenkančią pinigų dalį investavo į ūkinio pastato rekonstravimą. 2016 metais jos užsakymu ir lėšomis buvo atlikti pastato kadastriniai matavimai, atlikta statinio registracija Nekilnojamojo turto registre. Pastato statyba buvo užbaigta jos ir J. J. santuokos metu. Taip pat iš savo lėšų įrengė tvorą su vartais, kanalizaciją, tualetą, prisijungė prie miesto vandentiekio, pirko skalbimo mašiną, viryklę, šaldytuvą, baldus. Jos ir J. J. santuokos metu statinio dalys nebuvo keičiamos, jis nebuvo apšiltintas, stogas nepakeistas, pasikeitė pagerėjo statinio aplinka ir vidaus būklė. Todėl mano, kad statinys buvo įgytas bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise.
Liudytoja L. M. paaiškino, kad yra ieškovo teta. J. J. yra jos brolis. Lietuvoje būna dažnai, su broliu bendravo, santykiai buvo geri, lankydavosi jo namuose. Brolis buvo sudaręs tris santuokas. Po antros santuokos nutraukimo brolis pradėjo gyventi su L. J., su kuria susituokė (duomenys neskelbtini) metais. Jai žinoma, kad brolis pastatė statinį, kuriame gyveno jau būdamas antroje santuokoje. Kuomet brolis pradėjo gyventi su L. J., statinys jau buvo pastatytas ir tinkamas gyventi. Savo lėšomis brolis įrengė grindis, langus, sienas, įrengė vietinę kanalizaciją. Santuokos su L. J. metu statinys nebuvo gerinamas, buvo atvežti papildomi baldai, prisijungta prie miesto kanalizacijos, įrengtas tualetas, pastatyta tvora.
Liudytojas T. R. paaiškino, kad yra atsakovės L. J. kaimynas. Gerai pažinojo ir jos sutuoktinį J. J.. Šis įsigijo žemės sklypą ir 1992-1993 metais pastatė ūkinį pastatą. Šiame pastate J. J. pradėjo gyventi kiek vėliau, gyveno skurdžiai. Tuo metu ūkiniame pastate buvo įrengtas vienas kambarys, pastatytas pečius, įrengta vietinė kanalizacija, iškastas gręžinys. Vėliau maždaug nuo 2002-2003 metų J. J. pradėjo gyventi su L. J., su ja sudarė santuoką. Nuo tada J. J. gyvenimo sąlygos pagerėjo, buvo remontuojami ūkinio pastato kambariai, prisijungta prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos, įrengtą tvora, pakeisti ūkinio pastato langai, atlikta statinio registracija. Stogas nebuvo pakeistas, pastatas neapšiltintas. Statinio pagerinimai buvo atlikti tuo metu, kai L. J. po motinos mirties pardavė savo paveldėtą turtą ir gavo piniginių lėšų. Ieškovas lankydavo tėvą, bet retai. J. J. turėjo sveikatos problemų, L. J. jį visuomet prižiūrėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad santuoka tarp ieškovo A. J. tėvo J. J. ir L. J. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų sutuoktiniai neturėjo. Santuoka tarp J. J. ir L. J. pasibaigė (duomenys neskelbtini), mirus sutuoktiniui J. J.. J. J. iš pirmos santuokos turi sūnų (ieškovą) A. J..
Iš 2016-12-16 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-100-161216-02599 matyti, kad 1997-07-02 Šalčininkų rajono savivaldybės administracija išdavė J. J. statybos leidimą Nr. 204, pagal kurį J. J. leista pagal 1992 metais parengtą individualų statinio projektą pastatyti naują 227,31 kv. m bendro ploto pagalbinio ūkio paskirties neypatingą statinį žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini).
Statinio kadastrinių matavimų bylos ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), J. J. vardu nuosavybės teise įregistruotas 0,1509 ha kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 228,16 kv. m bendro ploto pastatas - ūkinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1992, statybos pabaigos metai - 2000), esantys (duomenys neskelbtini). J. J. nuosavybės teisė į žemės sklypą viešame registre įregistruota nuo 1995-10-10 1995-10-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P85/95-0385 pagrindu, o nuosavybės teisė į ūkinį pastatą - nuo 2017-03-06 2016-12-16 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-100-161216-02599 pagrindu.
Iš Šalčininkų rajono 2 notaro biuro notarės Žamos Bžuškevič 2023-06-12 liudijimo, 2023-08-08 ir 2023-10-05 nutarimų matyti, kad po J. J. mirties likusį palikimą priėmė ieškovas A. J. ir atsakovė L. J.. Ieškovas A. J. ir atsakovė L. kreipėsi į notarę prašydami atitinkamai išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir nuosavybės teisės liudijimą, tačiau notarė 2023-08-08 ir 2023-10-05 nutarimais atsisakė atlikti notarinius veiksmus motyvuodama tuo, kad J. J. vardu registruotas ūkinis pastatas buvo pastatytas 1992-2000 metais ir įregistruotas J. J. vardu pagal 2016-12-16 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, tai yra J. J. trijų santuokų metu, ir nėra aišku, kokia nuosavybės teisė priklauso mirusiajam.
Šioje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu siekia įrodyti, kad ūkinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)., Nekilnojamojo turto registre registruotas J. J. vardu, yra jo tėvo J. J. asmeninis turtas, nes J. J. nuo 1992 iki 2000 metų buvo sukurtas statybos būdu iki santuokos su atsakove L. J. sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Savo ruožtu atsakovė pareikštu priešieškiniu siekia įrodyti, jog ūkinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)., Nekilnojamojo turto registre registruotas J. J. vardu, yra bendrai šalių sukurtas turtas, nes statinio statyba abiejų sutuoktinių lėšomis buvo užbaigta ir statinys Nekilnojamojo turto registre įregistruotas santuokos metu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
Aptariamu atveju iš ieškovo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ūkinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)., J. J. buvo pradėtas statyti 1992 metais ir ši pastato statyba buvo faktiškai užbaigta J. J. lėšomis ir darbu 2000 metais, tai yra J. J. dar nesant santuokoje su L. J. (ir nepradėjus gyventi faktinio santuokinio gyvenimo), kas suteikia pagrindą tokį turtą pripažinti J. J. asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia išvada daroma atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame nurodyta, kad ūkinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis priklauso J. J. asmeninės nuosavybės teise, taip pat atsižvelgiant į 1997-07-02 statybos leidimo ir 2016-12-16 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą įrašus, jog statinio statytojas yra tik J. J., statybos pradžios metai – 1992, kuri šiuo atveju yra siejama su statinio projekto parengimu, o statybos pabaigos metai – 2000, baigtumas – 100 procentų, tai yra statinio statyba buvo pradėta ir užbaigta dar iki L. J. pradėjus vesti su J. J. bendrą ūkį ir vėliau (duomenys neskelbtini) metais sudarius su J. J. santuoką. Analogiški statinio duomenys apie jo statybos laiką yra nurodyti statinio kadastro duomenų byloje, kurios pagrindu buvo užfiksuoti statinio kadastro duomenys po statybos užbaigimo ir statinys buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre deklaravus statybos užbaigimą 2000 metais. Teismas taip pat pažymi, kad J. J. sudarius santuoką su L. J., statinio statyba jau buvo faktiškai užbaigta ir jokie papildomi statinio statybos darbai nebuvo atliekami, o J. J. 1997 metais išduotas statybos leidimas, įtraukiant statytoju ir L. J., nebuvo keičiamas, tokių aplinkybių atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovė nurodė, jog santuokos su J. J. metu buvo atliekami tam tikri statinio vidaus remonto darbai (sienų tapetavimas, tualeto įrengimas), taip pat tvarkoma statinio išorė ir aplinka (prisijungta prie miesto vandentiekio ir nuotekų sistemos, pakeisti langai, įrengta tvora su vartais), tačiau kartu atsakovė ir patvirtino aplinkybes, kad esminės statinio konstrukcijos ar statinio plotas nebuvo keičiami. Šiuo atveju sutiktina su ieškovo argumentu, kad statinio vidaus remonto darbai ar aplinkos tvarkymas, komunikacijų įrengimas negali būti laikomi statinį sukuriančiais darbais, šie veiksmai laikytini buities sąlygų pagerinimu. Teismo posėdžio metu ieškovas ir apklausti liudytojai patvirtino, o atsakovė neginčijo aplinkybių, jog J. J. gyvenant antroje santuokoje su I. D. Š. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato statyba jau buvo iš esmės užbaigta ir statinys jau buvo pritaikytas gyventi (įrengtas gręžinys, vietinis vandentiekis) ir jame J. J. ir antros jo sutuoktinės jau buvo faktiškai gyvenama. Tai papildomai patvirtina ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybę apie nekilnojamojo daikto sukūrimo momentą. Šiuo atveju aplinkybė, kad statinio kadastro duomenys buvo užfiksuoti ir statinys Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas jau J. J. esant santuokoje su L. J., nepaneigia aplinkybės, kad statinys faktiškai buvo sukurtas dar iki santuokos su L. J. sudarymo, ir nesuteikia pagrindo priskirti šį turtą bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Statinio registracija (kadastro duomenų nustatymas) viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), o šiuo atveju bylos aplinkybės rodo, kad statinys buvo sukurtas J. J. kaip asmeninė jo nuosavybė.
Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog nepriklausomai nuo to, kad pastato su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenys buvo užfiksuoti ir statinys Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas J. J. ir L. J. gyvenant registruotoje santuokoje, šis nekilnojamas turtas buvo įgytas J. J. statybos būdu kaip asmeninė J. J. nuosavybė. Todėl yra pagrindas ieškovo ieškinį patenkinti ir priešieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus ir priešieškinį atmetus, yra pagrindas svarstyti klausimą dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pareikšdamas ieškinį teisme ieškovas sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteisiamas 110 Eur žyminis mokestis.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo atstovas pateikė mokėjimo duomenis, patvirtinančius, kad ieškovas turėjo 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų už ieškinio surašymą ir jo atstovavimą teismo posėdžiuose.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs CPK ir Rekomendacijų nuostatas, ieškovo atstovo pateiktus atstovavimo ir mokėjimo dokumentus, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ir kiekį, teismas sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos pateiktais mokėjimo dokumentais, yra realiai patirtos ir neperteklinės, adekvačios nagrinėjamai bylai, Rekomendacijų maksimalių dydžių neviršija, yra ženkliai mažesnės, todėl teismas šias išlaidas ieškovui priteisia iš atsakovės visa apimtimi.
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma (7,93 Eur) neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.
Už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-01-31 pažymą sudaro 445 Eur. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-11-06 sprendimą atsakovė L. J. 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 222,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 98 straipsniu, 99 straipsnio 2 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
Nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priešieškinį atmesti.
Nustatyti, kad J. J., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio ir 1 000 (vieną tūkstantį) Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 222,50 (du šimtus dvidešimt du Eur 50 ct) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.