- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-745-48-2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romas Aikevicius (pirm.), Kestutis Dargužis, Regina Cemnolonskiene
- Nuteistasis
- P. Ž.
- Advokatai
- Bronius Šimkus
Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisejo Romo Aikeviciaus, teiseju Reginos Cemnolonskienes ir Kestucio Dargužio, sekretoriaujant Aušrai Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynejui advokatui Broniui Šimkui, civilinio ieškovo atstovui R. A., nuteistajam P. Ž., teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo P. Ž. apeliacini skunda del Vilkaviškio rajono apylinkes teismo 2006m. spalio 16d. nuosprendžio, kuriuo P. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22str. 1d., 182str. 1d. 50 MGL ( 6250 ) Lt bauda.
Vadovaujantis LR BK 72str. 2d., automobilis RENAULT M. S. VIN VF1JA0B0225421173 konfiskuotas.
Aprašomoji dalis
nustate:
P. Ž. nuteistas už tai, kad jis, pasinaudodamas 2004-01-29 autoivykio metu automobiliui Renault M. S. VIN (duomenys neskelbtini) padarytais sugadinimais, 2004-07-07 apie 22.30 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 18,5 kilometre, savo vairuojamu automobiliu Renault M. S. VIN (duomenys neskelbtini) Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tycia atsitrenkdamas i pakeles medi, inscenizavo autoivyki, po to, apgaule siekdamas savo naudai gauti draudimo išmoka, 2004-07-09 oficialiai kreipesi i draudimo bendrove UADB „(duomenys neskelbtini)" melagingai nurodydamas, kad automobilis sugadintas 2004-07-07 autoivykio metu, pasikesino apgaule savo naudai igyti svetima UADB „(duomenys neskelbtini)" turta - 9406,97 litu draudimo išmoka, taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, kadangi UADB „(duomenys neskelbtini)" atstovams kilus itarimams del neteisetu P. Ž. veiksmu, draudimo išmokos mokejimo procedura buvo sustabdyta.
Šalies argumentai
N. P. Ž. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas nuosprendi, nepagristai vadovavosi liudytojo V. K. parodymais, kuris teige, jog apžiurint ivykio vieta, kuria jis pats fotografavo, ir apžiurint automobili RENAULT M. S., jam kilo itarimu, jog apgadinimai buvom padaryti anksciau. V. K. nuomone patvirtino ekspertas A. B.. Apeliantas mano, jog liudytojo V. K. parodymus reikejo vertinti kritiškai, nes liudytojas yra draudimo kompanijos atstovas, suinteresuotas bylos baigtimi. Nurodo, jog jis tyrima atliko tendencingai, vienašališkai. Liudytojas A. B. remesi V. K. tendencingai surinkta medžiaga. Nuteistasis teigia, jog šio liudytojo nuomone subjektyvi, neatitinka ikiteisminio tyrimo medžiagai. V. K. teiginiai, kad jis, apžiuredamas ivykio vieta, nerado jokiu autoivykio požymiu – duženu, skysciu, yra teisingi, nes automobiliu žibintu stiklai po autoivykio nebuvo sugadinti, automobilio aušinimo radiatorius nebuvo prakiures, tai atsispindi ir transporto apžiuros protokole. Apeliantas teigia, jog teismas nepagristai remesi UADB (duomenys neskelbtini)“ pateikta specialisto išvada. Teigia, jog UADB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta specialisto, tiek Specialaus techninio tyrimo specialisto išvados yra susije su trasologiniais tyrimais. Nuteistajam tyrimo atlikimo metodika kelia abejones, o specialistai, atlike tyrimus, nera pateike eksperto trasologo kvalifikacijos duomenu, todel mano, jog tiketi tokiomis išvadomis nebuvo pagrindo. Nurodo, jog automobilis dar nebuvo suremontuotas, kai kurias detales buvo galima identifikuoti, taciau specialistai neatliko identifikaciniu tyrimu. Nurodo, jog teismas neanalizavo liudytojo J. Z. parodymu, kuris paaiškino, kad, budamas namuose, išgirdo trenksma, po to sugadintas automobilis buvo pastatytas prie jo namo. Analogiškus parodymus dave liudytoja L. M.. Ivykio aplinkybes patvirtino ir liudytojas Ž. B.. Liudytojas R. K. patvirtino, jog mate automobilio ratu pedsakus iki pat susidurimo vietos. Nuteistasis nurodo, jog teismas nevertino liudytojo A. U. parodymu. Apeliantas mano, jog ikiteisminis tyrimas atliktas vienpusiškai ir nešališkai, nebuvo nuteistojo prašymu apklaustas draudimo atstovas. Nesutinka nuteistasis ir su teismo išvada: „ iš esmes nepaaiškinami ir paties kaltinamojo veiksmai......“ Nurodo, jog tokia teismo išvada nepagrista, nes visos detales, kurios buvo išvardintos defektiniame akte, buvo pašalintos, o detaliu išsaugojimo ar kitu apribojimu nebuvo nustatyta. Nurodo, jog nuteistasis apie pradeta ikiteismini tyrima sužinojo praejus po autoivykio daugiau kaip 3 menesiams. Mano, jog nuosprendis priimtas pažeidžiant istatymo reikalavimus, jis neatitinka Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo „Del teismu praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“, t.y. jog visos abejones, kuriu nebuvo galima pašalinti, turejo buti aiškinamos nuteistojo naudai. Prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendi panaikinti ir ji išteisinti.
Nuteistasis ir jo gynejas praše skunda patenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Tas, kas apgaule kitu naudai igijo svetima turta, atsako pagal LR BK 182 straipsnio 1 dali. Nuteistasis V. Ž. šios nusikalstamos veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu priežasciu, nes draudimo kompanija, itarusi, kad yra klaidinama, prašomu pinigu neišmokejo, todel jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 straipsnio 1 dali, 182 straipsnio 1 dali. Baudžiamasis istatymas pritaikytas tinkamai. Nuteistojo teiginius, jog inkriminuoto nusikaltimo nepadare, paneigia teismo aptarti irodymai, kurie ivertinti laikantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimu. Kaltinamasis nuosprendis nuteistojo atžvilgiu priimtas pagristai, nes byloje esantys irodymai patvirtina jo kalte padarius LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltima. Teismo išvada del nuteistojo pasikesinimo ivykdyti sukciavima paremta liudytoju parodymais, specialistu išvadomis, ivykio vietos apžiuros protokolais bei kita bylos medžiaga.
LR BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybe už sukciavima. Sukciavimo esme yra apgaules panaudojimas svetimam turtui igyti. Vienas iš apgaules budu yra asmens suklaidinimas pranešant jam neteisingus duomenis. Iš teismo nuosprendyje aptartu irodymu matyti, kad P. Ž. sieke igyti UADB „(duomenys neskelbtini)“ turta bendrove suklaidindamas, t. y. nurodydamas jai neatitinkancius tikroves duomenis apie 2004m. liepos 7d. eismo ivykio padarinius. 2004m. liepos 9d. nuteistasis, siekdamas draudimo išmoku, praneše minetai bendrovei, kad 2005m. liepos 7d. ivyko eismo ivykis, kurio metu jo vairuojamas automobilis trenkesi i medi ir i medine rampa pienui surinkti, nurode ivykio aplinkybes, automobilio apgadinimus.
Liudytojas R.V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinejant byla teisme dave vienodus parodymus. Jis tvirtino, jog 2004 liepos menesio pradžioje i UADB „(duomenys neskelbtini)“ kreipesi nuteistasis del žalos atlyginimo už autoivykio metu apgadinta automobili RENAULT M. S.. Jis atliko žalos sureguliavimo procedura. P. Ž. buvo atvykes i draudimo bendrove, užpilde bei pateike reikiamus dokumentus. Liudytojas pats apžiurejo ivykio vieta, fotografavo. Autoivykio vietoje nebuvo jokiu autoivykio požymiu, o apžiurint automobili, kilo itarimu, kad automobilio sugadinimai atsirade ne ivykio metu, o anksciau. Draudimo kompanija šiomis pranešimuose nurodytomis aplinkybemis suabejojo, todel jis kreipesi i nepriklausoma eksperta A. B. del 2004m. liepos 7d. eismo ivykio aplinkybiu ivertinimo. UADB „(duomenys neskelbtini)“ pateike specialisto išvada, kurioje konstatavo, kad transporto priemones apžiuros protokoluose nurodomos 2004-07-07 eismo ivykio aplinkybes techniniu požiuriu neatitinka tikruju automobilio apgadinimo aplinkybiu. Išvadoje nustatyta, jog automobilio RENAULT M. S. pagrindiniai sugadinimai padaryti 1-ojo autoivykio metu, t.y. (2004-01-29) yra identiški pagrindiniams sugadinimams, padarytiems 2-ojo autoivykio metu (2004-07-07). Specialisto išvadoje be to nurodyta, jog tyrimui pateikto aprašyto 2-ojo autoivykio aplinkybes ir automobilio atsitrenkimo mechanizmas neatitinka šio automobilio išvardintiems sugadinimams. Šio automobilio, jo detaliu sugadinimai nesuderinami su 2004-07-07 autoivykio nurodytu mechanizmu.
Specialaus tyrimo specialisto išvadoje nustatyta, kad automobilio RENAULT M. S. nustatyti sugadinimai 2004-07-07 autoivykio metu techniškai negalejo gautis 2-ojo autoivykio metu. 2004-01-29 autoivykio metu automobiliui padaryti pagrindiniai sugadinimai iš esmes yra tapatus-identiški 2004-07-07 autoivykio metu minetam automobiliui padarytiems sugadinimams. Specialistai išvadoje nurode, jog konstatuoti šio automobilio, jo detaliu sugadinimai nesuderinami su 2004-07-07 autoivykio nurodytu mechanizmu ir galejo buti išlike po 2004-01-29 autoivykio arba padaryti kitomis aplinkybemis, todel teismas netiketi specialisto išvadomis, neturejo jokio pagrindo.
Nuteistojo teiginiai, del specialistu išvadu patikimumo, atmestini, nes šios išvados kitiems teismo ištirtiems irodymams neprieštarauja. Be to, specialistu išvados yra paremtos objektyviais duomenimis, užfiksuotais eismo ivykio vietos apžiuros protokole bei apskaiciavimais. Ekspertini tyrima atliko ir specialisto išvadas suraše VGTU Automobiliu transporto katedros profesore, habilituota daktare O. L., turinti 43 metu mokslinio-ekspertinio darbo staža ir eismo ivykio teismo eksperto kvalifikacija, todel netiketi tokia ekspertes kompetencija, bei išvadu tikrumu, teismas neturejo jokio pagrindo.
Liudytojas A. B., kuris atliko automobilio RENAULT M. S. apžiura po autoivykio, ivertino automobiliui padaryta žala ir, surašes apžiuros akta, nustate, kad reikalinga atlikti papildoma detaliu sugadinimo tyrima. Jis nurode, kad galimai buvo atsitrenkimas i medi, taciau tokiu atveju priekinio buferio ir valstybinio numerio ženklo sugadinimai turejo buti žymiai didesni.
Liudytojas J. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinejimo teisme metu nuosekliai tvirtino, jog budamas namuose girdejo trenksma. Policijos pareigunas jo praše pastatyti ant ivažiavimo prie jo namo automobili. Po ivykio nemate jokiu stiklo šukiu, išbegusiu skysciu, medis apgadintas nebuvo, medine pakyla pienui taip pat apgadinta nebuvo. Aplinkybe, kad nesimate jokiu avarijos žymiu, patvirtino ir liudytoja L. M..
Tinkamai ivertines specialistu išvadu ir kitu teismo nuosprendyje aptartu irodymu tarpusavio ryši, teismas padare pagrista išvada, kad šiuo atveju UADB „(duomenys neskelbtini)“ turta buvo siekiama igyti apgaule ir kad šio nusikaltimo kaltininkas yra P. Ž.. Mineti irodymai paneigia nuteistojo motyvus apie 2004m. liepos 7d. eismo ivyki.
Nuteistojo nusikalstama veika taip pat pagristai grindžiama ir Lenkijos Respublikos prokuraturos prašyme del teisines pagalbos užfiksuotais duomenimis, t.y. tuo, kad Lenkijos Respublikos Balstoges prokuratura atlieka ikiteismini tyrima del organizuotos nusikalstamos grupes, besiverciancios fiktyviu autoivykiu organizavimu ir neteisetu draudimo išmoku gavimu iš draudimo bendroviu, o šiuose organizuotuose autoivykiuose yra dalyvave ir nuteistasis P. Ž., taip liudytojas V. P., jo žmona L. P.. Iš to darytina išvada, jog nuteistasis savo neteisetais veiksmais siekia pasipelnyti iš draudimo kompaniju.
Tuo tarpu, nuteistasis savo nekaltuma grindžia savo paties parodymais, kurie prieštarauja bylos medžiagai ir yra paneigti kitais, objektyviais, jo kalte patvirtinanciais irodymais. Teismas šiuos parodymus, kaip irodymus analizavo ir vertino visos baudžiamosios bylos medžiagos kontekste, ir pagristai juos ivertino kaip siekima išvengti baudžiamosios atsakomybes. Nuteistasis teisme parode: „kai mašina buvo draudime, pamateme, kad sulaužytos faros, išbege skysciai“ (5t.b.l65). Toliau jis teisme parode: „automobiliu kliudžiau medi ir rampa. Rampa kliudžiau durelemis. Rampa buvo paremta pagaliais. Po autoivykio tie pagaliai metesi“ (5 t. b.l. 66). Taciau tokius jo parodymus paneige liudytojai J. Z. ir L. M., kurie mate ivykio vieta ir tvirtino, jog jokiu avarijos žymiu ivykio vietoje nebuvo. Rampa ir po autoivykio buvo tokiame paciame stovyje. Aplinkybe, kad autoivykio vietoje nebuvo jokiu avarijos žymiu, patvirtino ir liudytojas R.V. K.. Teismo išanalizuotu ir ivertintu irodymu visuma paneigia nuteistojo P. Ž. parodymus, jog jo automobilis buvo apgadintas 2004-07- 07 autoivykio metu automobiliui atsitrenkus i medi ir i medine rampa pienui surinkti.
Nuteistajam sužinojus, jog atliekamas jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, jo veiksmai - automobilio detaliu išpjaustymas, išvežimas teismui pagristai sukele abejones. Todel teismo padaryta išvada, jog nuteistasis tokiais veiksmais slepe ikalcius, noredamas išvengti atsakomybes, teisinga. Kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo išpjaustytos ir išvežtos ne tik apgadintos, bet ir neapgadintos automobilio detales. Nuteistojo skundo motyvas, jog nebuvo nustatytas detaliu išsaugojimas, nebuvo nustatyti kiti apribojimai nepaneigia teismo padarytos išvados, kurios yra pilnai argumentuotos teismo nuosprendyje.
Nuteistojo skundo argumentas del liudytojo A. U. parodymu, t.y. jog teismas neišsiaiškino ar minetas liudytojas galejo neirašyti automobilio apgadinimu, atmetamas kaip nepagristas. Liudytojas teisme patvirtino, jog 2004-06-17 atliko automobilio RENAULT M. S. technine apžiura. Parode, jog galejo buti ilenkimai ant automobilio priekiniu vairuotoju dureliu, ant variklio dangcio, galejo buti itrukes buferis ties viduriu, kiti apgadinimai. Liudytojas tokius apgadinimus laike nedideliais trukumais ir, atlikdamas technine apžiura, dare nuolaidas, nes automobilis buvo apynaujis.
Nuteistojo teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas atliktas vienpusiškai ir šališkai, nes nebuvo patenkintas nuteistojo prašymas apklausti draudike R. M., atmetamas, nes toks prašymas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikštas. Nagrinejant byla teisme, nuteistasis taip pat nepareiške prašymo iškviesti ir apklausti liudytoja R. M..
Nuteistasis nepagristai teigia, kad teismas netinkamai ivertino bylos aplinkybes bei irodymus, visiškai neanalizavo liudytoju J. Z., L. M., Ž. B., R. K. parodymu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas savo išvadas grinde irodymu visuma, nuteistojo nurodomos aplinkybes taip pat buvo ivertintos. Ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. LR BPK reikalauja, kad teisejai irodymus ivertintu pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu ir vadovaudamiesi istatymu. Laikyti, kad teismas, vertindamas bylos aplinkybes bei irodymus, buvo šališkas ir nesilaike minetu LR BPK reikalavimu, nera pagrindo.
Nuteistasis skunde teigia, jog liudytojo V. K. teiginiai, t.y. kad jis, apžiuredamas ivykio vieta, nerado jokiu autoivykio požymiu –duženu, skysciu, yra teisingi, nes to ir negalejo buti, nes po autoivykio automobilio žibintu stiklai nebuvo sugadinti, o aušinimo radiatorius nebuvo prakiures. Taciau tokie nuteistojo argumentai prieštarauja jo paties parodymams, duotiems teisme, apie kuriuos pasisakyta šioje teismo nutartyje, todel teiseju kolegija iš naujo nesikartoja.
Nuteistojo P. Ž. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeide Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003m. birželio 20d. nutarimo Nr. 40 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ 3.1.8 punktuose išdestytas nuostatas. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimas yra teismu praktikos taikant istatymus ir kitus teises aktus apibendrinimo rezultatas. Senato nutarimo nuostatos turi ne privaloma, o rekomendacini pobudi (Teismu istatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todel ju nesilaikymas nera ir negali buti teismu sprendimu naikinimo ar keitimo pagrindu. Antra vertus, apeliaciniame skunde nurodytu Senato nutarimo nuostatu pažeidimai siejami su šioje nutartyje jau aptartais skundo argumentais del nuteistojo kaltes. Nustacius, kad nurodyti apeliacinio skundo argumentai nepagristi, nuteisto kalte buvo grindžiama ne abejonemis, kaip nurodo skunde nuteistasis, o byloje surinktais bei teismo ivertintais irodymais, todel galima daryti išvada, kad Senato nutarimo nuostatos nebuvo pažeistos.
Duomenu, jog liudytojas A. B. butu suinteresuotas bylos baigtimi, byloje nera, todel nuteistojo apeliacinio skundo argumentas del A. B. suinteresuotumo, atmetamas.
Bausme nuteistajam P. Ž. paskirta teisingai. Teismas, skirdamas bausme už padaryta nusikaltima, vadovavosi LR BK 54 str. išdestytais bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais, atsižvelge i nuteistojo asmenybe, t.y. neteistas, galiojanciu administraciniu nuobaudu neturi, atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nebuvima, ir padare pagrista išvada, jog bausmes tikslai bus pasiekti skiriant jam bausmes ruši – bauda, dydžiu artima baudžiamojo istatymo už padaryta veika sankcijos vidurkiui.
Teismo nuosprendis teisingas ir pagristas, todel ji keisti ar naikinti teisiniu argumentu nera.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1p.
nutare:
nuteistojo P. Ž. apeliacini skunda atmesti.