Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-393-350/2009

2009 m. liepos 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Ričardas Gilio ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. nuteistas pagal BK 178 str.1 d. laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis vieną sulaikymo para prilyginta dviems laisvės apribojimo dienoms (1:2) ir į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2008-11-30 iki 2008-12-01 (1 d.)

V. S. pagal BK 178 str.1 d. išteisintas vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 2 p., nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) ieškinys tenkintas ir priteista iš T. L. 491,53 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 20 d., apie 14 val. 10 min. iš IĮ (duomenys neskelbtini) priklausančios įrankių parduotuvės, esančios Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. pagrobė svetimą – IĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – akumuliatorinį grąžtą „Makita“ 600 litų vertės.

Šio nusikaltimo padarymu veikiant bendrininkų grupėje su T. L. buvo kaltinamas V. S..

Skunde teigiama, kad teismo išvados, jog turto vagystę padarė vienas nuteistasis T. L., ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių V. S. kaltę dėl šios vagystės, yra nepagrįstos ir neteisingos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. suformuluotą esminę įrodymų vertinimo taisyklę ir nepagrįstai svarbesnę įrodomąją reikšmę suteikė nuteistųjų bei liudytojų M. V., G. K. parodymams teisme, nepakankamai atkreipdamas dėmesį į minėtų asmenų parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą, nepagrįstai susiaurino vaizdo įrašo turinį, neatsižvelgiant į visu faktinius duomenis, dėl to padarė klaidingas išvadas.

Skunde nurodoma, kad teismas patikėjo V. S. parodymais, kad jis niekaip neprisidėjo prie vagystės, bei teisme iškelta versija, kad atėjimas į įrankių parduotuvę, prekių apžiūrėjimas, kišenėje laikytos rankos ištraukimas parduotuvėje ir žvilgsnis į šalia stovėjusį T. L. tėra tik atsitiktinumas. Išteisintojo V. S., nuteistojo T. L. parodymai prieštaringi, nenuoseklūs, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o juos vertinant su kitais įrodymais akivaizdu, kad nuteistasis ir išteisintasis, nuslėpdami tam tikras aplinkybes, jas iškraipydami, klaidino teismą. Prokurorės nuomone, teismas V. S. parodymus turėjo vertinti kritiškai, kaip akivaizdų siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o T. L., kaip siekį padėti nusikaltimo bendravykdytojui, juolab, kad teismas ir pats pripažino, jog išteisintojo T. L. parodymai tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklūs, tačiau besąlygiškai patikėjo ir laikė juos teisingais.

Skunde pažymima, kad nors teismas pripažino, kad V. S. stabteli ir atkreipia dėmesį bei pasisuka į stelažą, kurio apačioje stovi dėžė su įvairiais daiktais, o grąžtą T. L. paima iš karto po to, kai V. S. nueidamas su pardavėju, atsisuka ir pasižiūri į T. L., tačiau nepagrįstai padarė išvadą, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo galima tik numanyti, jog galėjo būti momentinis rankos mostas, tačiau nuteistajam ir išteisintajam nepripažįstant susitarimo ir rankos mosto, tai tik niekuo nepagrįstas manymas. Vertindamas įrodymus, teismas reikšmingu laikė tik vaizdą kuriame matyti, kaip kaltinamasis pritupia ir nuo apatinės lentynos paėmęs grąžtą jį užsikiša už striukės ir išeina iš parduotuvės, ir neatkreipė dėmesio į vaizde užfiksuotas aplinkybes, kurios patvirtina, kad T. L. vagystę padarė bendrai su V. S..

Prokurorė konstatuoja, kad sprendžiant iš nustatytų įvykio eigos aplinkybių, būtent V. S., elgdamasis kaip sąžiningas pirkėjas, apžiūrėdamas prekes numatė vagystės objektą –grąžtą, vėliau nurodė jį T. L., ir kalbindamas pardavėją sudarė sąlygas T. L. išeiti nepastebėtam iš parduotuvės. Tinkamai įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas turėjo padaryti išvadą, kad V. S. nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. l d., padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. L., t.y. suteikė T. L. reikalingą pagalbą, priešingu atveju grąžto vagystė galėjo būti pastebėta. Minėtos aplinkybės reiškia, kad V. S. veiksmai buvo būtina sąlyga tam, kad T. L. netrukdomai paimtų grąžtą, todėl nepriklausomai nuo kiekvieno iš kaltininkų veiksmų apimties, jie abu turėjo vieningą tikslą ir atsako kaip vagystės bendrininkai. Atsižvelgiant į tai, teismo nuosprendis V. S. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 2 p.), o nuosprendis T. L. atžvilgiu keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ( LR BPK 328 str. 3 p.), t.y. pripažintina, kad T. L. nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupe su V. S.. Taip pat IĮ (duomenys neskelbtini) naudai turtinei žalai atlyginti priteistinas civilinis ieškinys solidariai ir abiejų nusikaltimą įvykdžiusių asmenų.

Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą tenkinti, nuteistasis bei jo ir išteisintojo gynėjai prašo skundą atmesti..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas sprendimą išteisinti V. S. motyvavo tuo, kad V. S. kaltu neprisipažino, tiek jis, tiek T. L. neigė buvus bet kokiam susitarimui bendrai daryti vagystę, kad jie tarpusavyje bendravo ženklais, o esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad V. S. atsisuka į T. L. pusę, leidžia tik numanyti, jog V. S. rankos mostu parodė T. L. į apatinę lentyną, kur buvo padėtas grąžtas, kurį T. L. pagrobė, šios abejonės pašalinti negalima, todėl ji įvertinta V. S. ir T. L. naudai.

Kolegija visiškai pritaria prokurorės apeliacinio skundo argumentams, kad V. S. išteisintas nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai svarbiausią įrodomąją reikšmę suteikė V. S. ir T. L. parodymams, nekreipdamas dėmesio į minėtų asmenų parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą, vaizdo įrašo turinį interpretavo atsietai nuo bylos įrodymų viseto, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad grąžto vagystę įvykdė vienas T. L..

Nors V. S. teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ginčijo bendrininkavimą vagiant akumuliatorinį grąžtą ir teigė, kad jis nežinojo ir nematė, ką T. L. veikė parduotuvėje, kad vaikščiojimas po parduotuvę skyrium su T. L. negali būti traktuojamas kaip bendrininkavimas vykdant vagystę, jokių sutartinių ženklų T. L. nerodęs, tačiau nurodė, kad jam buvo kilęs įtarimas, jog T. L. galėjo pavogti grąžtą, kadangi T. L. po to, kai išėjo iš parduotuvės, skambino ir prašė jį paimti toliau nuo parduotuvės. Kolegijos nuomone, tokie V. S. parodymai niekuo nepagrįsti ir vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie prieštarauja ne tik liudytojų M. V. ir G. K. parodymams, bet iš dalies ir T. L. parodymams, kuriuos apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekį ne tik padėti V. S., bet ir sušvelninti savo padėtį.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad į parduotuvę kartu atvažiavo T. L., V. S. ir M. V., kuris šioje byloje apklaustas liudytoju. V. S. teigė, kad į parduotuvę atvažiavo, nes jam reikėjo elektrinio grąžto, o M. V. parodė, kad į parduotuvę jie važiavo jo iniciatyva, kadangi grąžto reikėjo jo (M. V.) seneliui. Taigi, šių asmenų parodymai apie atvykimo į parduotuvę tikslą iš esmės nesutampa. Be to, V. S. ir M. V. nurodė, kad į parduotuvę jie užėjo dviese, T. L. liko lauke. T. L. taip pat nurodė, kad į parduotuvę jis užėjo vėliau už V. S. ir M. V.. Šios aplinkybės bei tai, kad, kaip liudytojas G. K. parodė, jog V. S. ir M. V. su juo kalbėjosi apie grąžtus, tinkančius įvairiems darbams, tačiau pinigų, kaip patys V. S. ir M. V. teigė liudytojui, neturėjo, leidžia daryti išvadą, kad nei V. S., nei M. V. jokio grąžto pirkti iš tikrųjų neketino.

Be to, T. L., V. S. ir M. V. nurodyta jų įėjimo į parduotuvę seka visiškai paneigta byloje esančiu vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad T. L. į parduotuvę ateina vienas ir vaikšto po parduotuvės salę, nekreipdamas dėmesio į konkrečias prekes. M. V. ir V. S. į parduotuvę įeina 20 sekundžių vėliau. Parduotuvėje M. V. ir V. S. su T. L. demonstratyviai nebendrauja, t.y. elgiasi taip, lyg jie būti visiškai nepažįstami. Praeidamas pro vieną stelažų V. S. stabteli bei pasisuka korpusu į stelažą, kurio apačioje stovi įrankių dėžė, ir užkalbina pardavėją. M. V. ir V. S. bendraujant su pardavėju, iš kitos stelažo pusės pasirodo T. L.. M. V. ir V. S. su pardavėju nueinant nuo minėto stelažo, V. S. atsisuka į T. L., kuris žiūri į jį, V. S. ištraukia ranką iš kišenės mostu į stelažą ir į tą pačią vietą T. L. parodo žvilgsniu. Po to V. S. nueina į tą pačią pusę, kur nuėjo pardavėjas, o T. L. iš karto prieina prie vietos, į kurią rodė V. S., iš ten paima žalsvos spalvos korpusu grąžtą ir, užsikišęs už striukės, išeina iš parduotuvės.

Liudytojas G. K. parodė, kad į parduotuvę užėję du jaunuoliai jo klausinėjo apie įrankius, tačiau kiek pabendravus vaikinai nieko nepirkę iš parduotuvės išėjo. Tuo pačiu metu po parduotuvę vaikščiojo ir T. L.. T. L. stebėti jaunuoliai, su kuriais jis kalbėjosi apie prekes, fiziškai netrukdė, tačiau jų elgesys jam pasiradė įtartinas ir, jiems iš parduotuvės išėjus, jis, peržiūrėjęs parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašą, pamatė, kad T. L. pavogė grąžtą. Taigi, T. L., V. S. ir M. V. elgesys parduotuvėje nebuvo visiškai įprastas, šie asmenys sukėlė ir pardavėjo G. K. įtarimą, dėl ko pastarasis iš karto jiems išėjus, peržiūrėjo apsaugos kamerų vaizdo įrašus.

Nors, kaip parodė G. K., su juo bendravęs V. S. jam fiziškai netrukdė stebėti T. L., tačiau tokius liudytojo parodymus galima suprasti tik, kad V. S. akivaizdžiai neužstojo T. L. taip, kad G. K. jo nematytų, taip pat nedarė jokių kitų akivaizdžių kliūčių stebėti T. L.. Bet kalbindamas G. K. ir sudarydamas situaciją, kad pastarasis visą savo dėmesį kreiptų į jį bei M. V. kaip į potencialius galimus pirkėjus, V. S. akivaizdžiai pasiekė, kad G. K. negalėtų stebėti atskirai po parduotuvę vaikštančio T. L..

Be to, nukentėjusysis A. B. parodė, kad tartis dėl vagyste padarytos žalos atlyginimo pas jį buvo atvykę T. L. ir V. S. ir, kad pastarasis kalbėjo daugiausia bei siūlė žalos atlyginimo variantus.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais, kaip tai yra nustatyta šioje byloje, susitaria daryti nusikalstamą veiką, ir bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (šiuo atveju T. L. paima grąžtą, jį užsikiša už striukės ir išsineša), bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Šiuo atveju V. S., elgdamasis kaip sąžiningas pirkėjas, apžiūrėdamas prekes numatė vagystės objektą – grąžtą, vėliau nurodė jį T. L., ir kalbindamas pardavėją atitraukė pastarojo dėmesį nuo T. L., tokiu būdu sudarydamas pastarajam sąlygas pagrobti grąžtą ir išeiti nepastebėtam iš parduotuvės. Minėtos aplinkybės reiškia, kad V. S. veiksmai buvo būtina sąlyga tam, kad T. L. netrukdomai paimtų grąžtą, todėl nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų įvykdytų konkrečių veiksmų apimties abu jie akivaizdžiai realizavo vieningą tikslą, t.y. kartu pagrobė svetimą turtą. Todėl už padarytą veiką T. L. ir V. S. turi atsakyti kaip vagystės bendravykdytojai.

Tokiu būdu įrodyta, kad V. S. ir T. L., veikdami bendrininkų grupėje, 2008 m. spalio 20 d., apie 14 val. 10 min. iš IĮ (duomenys neskelbtini) priklausančios įrankių parduotuvės, esančios Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. pagrobė svetimą – IĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – akumuliatorinį grąžtą „Makita“ 600 litų vertės ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d.

Skiriant bausmę V. S. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. V. S. padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, anksčiau teistas, ankstesniu nuosprendžiu bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, nesimoko, nedirba, charakterizuojamas gerai, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas prieina išvados, kad V. S. parenkant bausmės rūšį skirtina apeliaciniame skunde prašoma inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Ši paskirta bausmė subendrintina su 2007-05-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Esant nustatytoms bylos aplinkybėms pripažintina T. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S..

Byloje IĮ (duomenys neskelbtini), įm.k. (duomenys neskelbtini), buvo pareiškusi 600 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. 108, 47 Lt pavogto grąžto vertės atlygino draudimo bendrovė. Kadangi byloje ištirtų įrodymų visetu nustatyta, kad V. S. ir T. L. bendrais veiksmais padarė IĮ (duomenys neskelbtini) priklausančio turto – akumuliatorinio grąžto „Makita“ – vagystę, todėl civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) 491,53 Lt ieškinys priteistinas solidariai iš T. L. ir V. S. IĮ (duomenys neskelbtini) naudai turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2d. 2 p., 326 str. 4 d., 328 str. 1 d., 329 str. 2d.,

nusprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendį dalyje dėl V. S. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį : V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir skirti jam laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 str. l d., 2 d. ir 65 str. prie paskirtos bausmės visiškai pridėti 2007-05-29 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių ir keturioms dienoms. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Pripažinti T. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Priteisti solidariai iš T. L. ir V. S. IĮ (duomenys neskelbtini) naudai turtinei žalai atlyginti 491,53 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.