- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- I-2514-365/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00590-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Pareiškėjas
- G. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, dalyvaujant pareiškėjui G. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. N. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 22–34), kuriuo prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau - Lukiškių TI–K), priteisti 18 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 23–34).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2010 m. liepos 27 d. jis buvo laikomas Lukiškių TIK, nesilaikant nustatytų įstatymo reikalavimų įkalinimo sąlygoms, nes buvo pažeistas vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigose 5 m² ploto reikalavimas. Pareiškėjo teigimu, dėl šių pažeidimų buvo sistemingai žeminama jo garbė ir orumas, gadinama sveikata, nuolat patirdavo dvasinį, psichologinį ir fizinį diskomfortą, todėl šias veiksmais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Nurodė, kad Lukiškių TI–K sistemingai po kiekvieno etapavimo porą valandų laikydavo karantine, kuriame apšvietimas neatitinka minimalių Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų higienos normų, todėl sugadino akis ir regėjimą, turėjo tirtis ir nešioti akinius. Dėl sugadinto regėjimo negalėjo nei skaityti, nei rašyti. Jis buvo laikomas kamerose Nr. 116, 125, 105, 108, 122, 203, kuriose yra netinkamas apšvietimas, todėl pareiškėjo teigimu, jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Buvo laikomas kamerose Nr. 388, 390, 386, 387, kuriose ypač netvarkinga, nešvaru, pelėsiai, voratinkliai, tarakonai, pelės ir drėgmė, patalpos seniai remontuotos, todėl patyrė dvasinį, fizinį ir psichologinį diskomfortą, žalą sveikatai, t. y. neturtinę ir turtinę, supelijo jo avalynė ir drabužiai. Be to, jis buvo laikomas kartu su nuteistaisiais asmenims, nors jis buvo tik suimtasis, tuo buvo žeminama jo garbė ir orumas, buvo keliama grėsmė jo gyvybei ir sveikatai, patyrė psichologinį ir dvasinį smurtą, jam buvo padaryta neturtinė žala (b. l. 23–34).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 61–69). Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką yra išduodami į kameras. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI–K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji yra pratęsiama ir vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Be to, suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, langus, stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Pažymi, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Dėl natūralaus apšvietimo paaiškino, kad visuomenės sveikatos centras ne vieną kartą, kai buvo tikrinamos įstaigos kameros, pasisakė, kad apšvietimo užtikrinimas Lukiškių TI–K yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Normos p. 2), todėl šis reikalavimas Lukiškių TI–K nėra taikomas. Pažymėjo, kad pirminės apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo. Iš pateiktų Asmens sveikatos istorijos kopijų matyti, kad 2010-11-19 G. N. buvo apžiūrėtas dermatovenerologo, kadangi skundėsi bėrimais veide. Daugiau Asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos problemų jis kreiptųsi į Sveikatos priežiūros darbuotojus. Pažymėjo, kad visi kiti įrašai pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje yra padaryti jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje. Dėl pareiškėjo teiginių, kad dėl netinkamo apšvietimo jis sugadino sau regėjimą paaiškino, kad Asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, susijusių su jo regėjimo sutrikimais. Pabrėžiame, kad pareiškėjui Lukiškių TI–K visada buvo suteikiama reikiama pagalba ir gydymas, skiriami ir duodami gydymui skirti vaistai, G. N. buvo tinkamai apžiūrėtas medicinos darbuotojų. Lukiškių TI-K nuomone, šiuo atveju nėra ryšio tarp prastų kalinimo sąlygų ir pareiškėjo teiginių, kad jam nuo laikymo sąlygų pablogėjo sveikata ir jis turėjo problemų. Nurodė, kad žala atlygintina tais atvejais, kai subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Pagal CK 6.271 str. deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto, todėl konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 51–53). Nurodė, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl mano, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsiliepime į skundą nurodoma teisminė praktika dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). (LVAT 2012 m. liepos mėn. 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-146-1527-12). Pareiškėjas skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikė 2013 m. vasario 20 d., t.y. praėjus apie 17 mėnesių nuo išvykimo iš Lukiškių TI-K, o ne ginčui aktualiu laikotarpiu. Kodėl taip neproporcingai ilgai delsė pateikti skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepaaiškino, nors tam jokių objektyvių kliūčių nebuvo. Ši aplinkybė taip pat rodo, kad pareiškėjas savo neva patirtos neturtinės žalos neindividualizuoja, o remdamasis šiuo metu atsiradusiais masiniais kalinamųjų skundais siekia pasipelnyti iš valstybės.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad jis nuolat buvo laikomas netinkamom sąlygom dėl ploto stygiaus. Be to, jis buvo laikomas su asmenimis, kurie anksčiau nebuvo teisti. Dėl drėgmės supelijo drabužiai. Pareiškėjo teigimu, atsakovė pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 4 dalį, kad buvo laikomas su kitais anksčiau neteistais asmenimis. Su skundu į administraciją kreipėsi, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neturi. Tik perkėlus jį į Kauno tardymo izoliatorių, pareiškėjas su skundais kreipėsi į teismą dėl Lukiškių TI–K blogų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas nurodė, kad dėl pablogėjusio regėjimo jokių įrodymų neturi (2013 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 78 str. 3 d. nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 138–139), todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant. Taip pat į teismo posėdį neatvyko pareiškėjo atstovė advokatė J. Brinevičienė, kuri pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Pareiškėjas sutiko bylą nagrinėti advokatei nedalyvaujant (2013 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Lukiškių TI–K veiksmų, atlyginimo, nes jis buvo laikomas kamerose, kurios neatitinka Higienos normų reikalavimų dėl kiekvienam asmeniui tenkančio ploto, dėl to nuolat patirdavo dvasinį, psichologinį ir fizinį diskomfortą, nepatogumus, pablogėjo jo sveikata, todėl patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI–K atvyko 2010 m. liepos 26 d. ir 2013 m. sausio 10 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. Kada ir kokioje kameroje (nurodant kameros plotą ir žmonių skaičių) pareiškėjas buvo laikomas, nurodyta bylos medžiagoje (b. l. 61–65).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad laikotarpiais 2010-09-28 vakare, nuo 2010-09-29 iki 2010-10-03, 2011-01-13 vakare, nuo 2011-01-14 iki 2011-01-17, 2011-02-15 ryte, 2011-06-16 vakare, nuo 2011-06-17 iki 2011-06-19, nuo 2011-07-13 iki 2011-07-17, 2011-07-18 ryte, 2011-08-04 vakare, nuo 2011-08-05 iki 2011-09-04, 2011-09-20 ryte, 2011-09-23 vakare, nuo 2011-09-24 iki 2011-09-25 - vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytus reikalavimus. Iš Asmens įskaitos kortelės matyti, kad laikotarpiais nuo 2010-08-02 iki 2010-08-09, nuo 2010-08-10 iki 2010-08-17, nuo 2010-08-23 iki 2010-09-06, nuo 2010-09-14 iki 2010-09-16, nuo 2010-10-04 iki 2010-10-11, nuo 2010-10-12 iki 2010-10-19, nuo 2010-10-21 iki 2010-10-27, nuo 2010-11-02 iki 2010-11-05, nuo 2010-11-23 iki 2010-11-30, nuo 2010-12-06 iki 2010-12-13, nuo 2010-12-14 iki 2011-01-11, nuo 2011-01-20 iki 2011-01-24, nuo 2011-01-27 iki 2011-02-01, nuo 2011-02-07 iki 2011-02-14, nuo 2011-02-17 iki 2011-03-04, nuo 2011-03-09 iki 2011-03-23, nuo 2011-04-11 iki 2011-04-18, nuo 2011-04-20 iki 2011-05-04, nuo 2011-05-09 iki 2011-05-24, nuo 2011-05-30 iki 2011-06-06, nuo 2011-06-08 iki 2011-06-15, nuo 2011-06-20 iki 2011-06-23, nuo 2011-06-27 iki 2011-07-11, nuo 2011-09-05 iki 2011-09-09, nuo 2011-09-12 iki 2011-09-19, nuo 2011-09-26 iki 2011-09-29, nuo 2011-10-03 iki 2011-10-17, nuo 2011-10-20 iki 2011-11-03, nuo 2011-11-07 iki 2011-11-21, nuo 2011-11-23 iki 2011-12-09, nuo 2012-01-04 iki 2012-01-31, nuo 2012-02-20 iki 2012-02-24, nuo 2012-02-28 iki 2012-03-01, nuo 2012-03-07 iki 2012-03-09, nuo 2012-03-15 iki 2013-01-03 pareiškėjo G. N. nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi jis buvo išvykęs iš įstaigos į kitas laisvės atėmimo vietas (b. l. 70-77). Pagal bylos medžiagą matyti, kad pareiškėjo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime buvimas apima 898 dienas. Iš jų 608 dienas pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI–K, t.y. pareiškėjas Lukiškių TI–K praleido 290 dienų. Pagal pateiktus duomenis (b. l. 66) vienas asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytus reikalavimus 48 d.
Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatyta reikalavimas, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių -pataisos namus).
Lukiškių TI–K atsiliepime nurodė, kad kalinamųjų skaičius Lukiškių TI-K nuolat viršijamas ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos, tačiau pažymėjo, kad, esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras, skiriamas įvairus inventorius, higienos reikmenys, kad pagerinti laikymo sąlygas.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2012 m. spalio 29 d. su skundu/prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K (b. l. 55-57)., kuris 2012 m. lapkričio 2 d. raštu persiuntė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos nagrinėti šį skundą pagal kompetenciją (b. l. 54). Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsakė į pareiškėjo skundą dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI–K (b. l. 58–60). Byloje esanti 2013 m. sausio 11 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI–K kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris G. N. skundą dėl suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų pažeidimų Lukiškių TI–K atmetė (b. l. 39-41). Iš byloje esančių pažymų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI–K kalinimo metu į administraciją su skundais dėl blogų kalinimo sąlygų nesikreipė (b. l. 89–94). Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl kalinimo sąlygų, teismui nepateikta.
Pareiškėjas iš Lukiškių TI–K išvyko 2013 m. sausio 10 d. Skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikė 2013 m. vasario 20 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo išvykimo iš Lukiškių TI-K, o ne tuo metu, kai buvo kalinamas Lukiškių TI–K.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme).
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Teismas daro išvadą, kad buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į orumą (Konstitucijos 21 str. 2 d.). Netinkamomis, o tuo pačiu neteisėtomis valstybės institucijų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento nepriklausomai nuo jų kaltės) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą, buvo padaryta žala pareiškėjui.
Aplinkybė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija neturėjo galimybių dėl kalinimo vietų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kameras, atitinkančias higienos normų reikalavimų, remiantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Todėl darytina išvada, kad dėl pareiškėjo kalinimo perpildytose kamerose fakto yra sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų (perpildytų kamerų) yra pagrįsti. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT administracinė byla Nr. A143 – 1966/2008), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (šio teismo 2008-11-18 sprendimas byloje V. S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-23 sprendimas byloje Nr. A-438-121/2009).
Iš pateiktų Asmens sveikatos istorijos kopijų matyti, kad pirminės apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo (b. l. 107–109). 2010 m. lapkričio 19 d. G. N. buvo apžiūrėtas dermatovenerologo, kadangi skundėsi bėrimais veide ir jam buvo paskirti vaistai (b. l. 110–111). 2012 m. sausio 28 d. apžiūrėtas gydytojo ir skirtas gydymas (b. l. 111). Byloje pateikti medicininiai dokumentai (b. l. 97–119) patvirtina, kad pareiškėjui kalint Lukiškių TI–K jo sveikatos būklė buvo stebima, suteikiama reikiama pagalba ar gydymas, skiriami ir duodami gydymui skirti vaistai. Teismo vertinimu, pareiškėjas buvo tinkamai apžiūrėtas medicinos darbuotojų, atlikti tyrimai, skirtas gydymas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamo apšvietimo jis sugadino sau regėjimą, tačiau pažymėtina, kad Asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, susijusių su jo regėjimo sutrikimais (b. l. 97–119). Pareiškėjas nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, kad dėl buvimo Lukiškių TI–K ir jame esančio apšvietimo jam atsirado regėjimo sutrikimai ir dėl to reikia nešioti akinius. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl šias problemas sieja su bausmės atlikimo ypatumais ir pripažino, kad jokių įrodymų pateikti negali. Todėl teismas daro išvadą, jog šios pretenzijos nepagrįstos ir jas atmeta.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl kalinimo sąlygų buvo sistemingai žeminama jo garbė ir orumas, gadinama sveikata, nuolat patirdavo dvasinį, psichologinį ir fizinį diskomfortą. Teismas daro išvadą, kad abstraktūs pareiškėjo teiginiai yra nepakankami, pagrindžiant reiškiamas pretenzijas.
Dėl abstrakčių teiginių grindžiant reikalavimus analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris reiškia pretenzijas dėl ploto stygiaus sukeliamų pasekmių ir kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški.
Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė ne tik neturtinę, bet ir turtinę žalą, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtą turtinę žalą pareiškėjas nepateikė, todėl šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kalinimo laikotarpio, kai kalinimo sąlygos neatitiko higienos reikalavimų, trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines sąlygas, ekonominę krizę, pragyvenimo lygį. Ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvoje buvo nustatytas 800 litų minimalus mėnesinis atlygis. Nemaža dalis Lietuvos gyventojų, šiuo aktualiu - ekonominės krizės laikotarpiu, gaudavo tik MMA ir turėjo pusė gaunamos sumos skirti gyvenamojo būsto (vidutinio statistinio dviejų kambarių buto komunalinės paslaugos žiemos laikotarpiu kainuoja apie 500 litų) išlaikymui, o šeimą išlaikyti iš likusios MMA dalies. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 18 000 Lt, nesuprantamas ir nepateisinamas nei teisingumo, nei protingumo prasme.
Atsižvelgiant į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus dėl jo kalinimo sąlygų, į atsakovo Lukiškių TI–K veiksmus, siekiant pareiškėjui užtikrinti kuo palankesnes kalėjimo sąlygas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai, kuri kilo dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI–K, atlyginti adekvačia suma laikytina 500 Lt suma (CK 6.250 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo G. N. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti G. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo 500 (penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.