Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2020-12-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-11445-1000/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-30
Bylos Nr.
2YT-11445-1000/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06407-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Šarūnė Butkuvienė
Pareiškėjas
I. V., V. V.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-11445-1000/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06407-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.3.2; 3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. V. ir V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjai teismui pateiktu pareiškimu (1-2 b. l.) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė savo motinos R. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti. Pareiškime nurodė, jog po motinos mirties liko palikimas – nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypas Panevėžio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ir ant šio sklypo esantys statiniai – sodo pastatas, pagalbinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat kilnojamasis turtas, t. y. baldai, namų apyvokos daiktai, įrankiai ir kiti kilnojamieji daiktai. Šiame sodo pastate iki motinos mirties kartu su motina gyveno, po jos mirties taip pat liko gyventi šioje gyvenamojoje vietoje, priėmė savo žinion visus sodo pastate bei ūkiniuose pastatuose likusius motinai priklausiusius baldus, buities apyvokos daiktus, įvairius įrankius ir kitus kilnojamuosius daiktus, taip pat rūpinosi ir prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, t. y. atliko žemės priežiūros darbus, sodo pastate padarė remontą, mokėjo sodininkų bendrijai reikalingus mokesčius ir pan. Niekas kitas į šį turtą pretenzijų neturi ir nepareiškė, pareiškėjų motina buvo išsituokusi, naujos santuokos nesudarė, todėl pareiškėjai yra vieninteliai pirmos eilės palikėjos įpėdiniai. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui, visiškam paveldėjimo teisės įgyvendinimui.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime (20-22 b. l.) nurodė, jog tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui. Taip pat prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

3. Pareiškėjai I. V. ir V. V. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė savo motinos R. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokia tvarka jie negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjams juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjų nuosavybės teisių tinkamas įgyvendinimas, šiuo būdu pareiškėja registruos nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą.

4. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra palikėjos R. V., mirusios (duomenys neskelbtini) (4 b. l), vaikai (5-6 b. l.). Pareiškėjų motina buvo išsituokusi, naujos santuokos nesudarė, daugiau vaikų neturėjo (7-8 b. l.). Palikėja nebuvo sudariusi testamento, todėl jos turtą pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, t. y. pareiškėjai. Panevėžio miesto 1-as notaro biuras 2020-12-02 raštu Nr. S-164 „Dėl R. V. paveldėjimo bylos“ patvirtino, jog šiame notaro biure po R. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla neužvesta, įpėdiniai nežinomi (15 b. l.). Pareiškėjai per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, šiuo metu niekas nėra priėmęs palikėjos palikimo. Nors suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nurodė, jog yra kreipęsis į notaro biurą dėl R. V. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas, todėl suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjų prašymo patenkinimui, jei byloje būtų įsitikinta, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (21-22 b. l.).

6. Po palikėjos mirties liko šis paveldimas turtas: nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Panevėžio sodininkų bendrojoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype esantys statiniai – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) (9-14 b. l.); kilnojamasis turtas – baldai, namų apyvokos daiktai, įrankiai, asmeniniai palikėjos daiktai ir kiti kilnojamieji daiktai.

7. Pareiškėjų rašytiniais paaiškinimais procesiniuose dokumentuose, suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, taip pat kitais rašytiniais dokumentais nustatyta, jog po motinos R. V. mirties pareiškėjai priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdami turtą valdyti, t. y. po jos mirties liko gyventi tame pačiame sodo pastate, kur gyveno iki motinos mirties, palikusius kilnojamuosius daiktus pasiėmė, naudojasi jais iki šiol, jie taip pat prižiūri palikusį nekilnojamąjį turtą – atlieka žemės priežiūros darbus, sodo pastate atliko remontą, moka sodininkų bendrijai reikiamus mokesčius, rūpinasi, jog nekilnojamasis turtas būtų prižiūrėtas. Šie duomenys, teismo vertinimu, yra pakankami išvadai, kad pareiškėjai, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė savo motinos palikimą. Duomenų, kad pareiškėjai būtų atsisakę palikimo, neįgyvendinę savo teisės paveldėti, palikėjos palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Todėl minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai aptartu būdu priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą.

8. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) kiekvienam iš pareiškėjų – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjų nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Šarūnė Butkuvienė