- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- I-1255-739/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00189-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- K.S.
- Kategorijos
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos K.S. skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautas K.S. skundas, kuriuo pareiškėja prašo priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja skunde nurodo, kad nuo 2009-06-30 iki 2014-10-31 atliko bausmę Panevėžio pataisos namuose, iki tol, nuo 2008-10-22 iki 2009-06-30 buvo laikoma Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Taip pat nurodė, jog atliekant bausmę šiose kalinimo įstaigose pareiškėjai nebuvo diagnozuota tuberkuliozė, dėl ko nebuvo laiku skirtas gydymas, nors krūtinės ląstos radiologinis tyrimas jai buvo atliekamas kasmet. Paskutinį kartą šis tyrimas pareiškėjai buvo atliktas 2014 m. rugsėjo mėnesį, likus mėnesiui iki jos paleidimo iš Panevėžio pataisos namų. Apie krūtinės ląstos radiologinių tyrimų rezultatus pareiškėja taip pat nebuvo informuojama. Taigi, pareiškėja jai padarytą neturtinę žalą iš esmės kildina iš nekokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Panevėžio pataisos namuose ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Skundą atsisakoma priimti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra. Taigi, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos (nagrinėjamu atveju Panevėžio pataisos namų ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus) ir paciento (pareiškėjos) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėja šių teisinių santykių atsiradimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę.
Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (1 straipsnio 1 dalis) (toliau – ir PTŽSAĮ). Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o pagal 3 dalies nuostatas, ši komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.
Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėja, norėdama gauti žalos atlyginimą dėl, jos nuomone, nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Panevėžio pataisos namuose ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje, prieš kreipdamasi į teismą privalėjo pasinaudoti PTŽSAĮ 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Kaip matyti iš skundo, pareiškėja dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi tiesiogiai į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir PTŽSAĮ 24 straipsnyje nustatyta ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nepasinaudojo.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu, pareiškėjos skundą, kaip nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, atsisakoma priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalis).
Pareiškėjai išaiškinama, kad ji pareiškimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo privalo paduoti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalyje įtvirtiną taisyklę, pacientas (pareiškėja), nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo teismo jurisprudenciją, ginčai dėl žalos atlyginimo, kai sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, nagrinėjami administraciniuose teismuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, 105-106 straipsniais, 149 straipsniu,
nutaria:
Skundą atsisakyti priimti.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Nutarties nuorašą per tris dienas nuo jos priėmimo išsiųsti pareiškėjai.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, paduodant skundą per Panevėžio apygardos administracinį teismą.