- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-4879-606/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04358-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- A. J.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., teismo posėdyje išnagrinėjusi A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2014-11-24, apie 16.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir vengė pasitikrinti blaivumą, transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nes teisė vairuoti atimta, paskyrus jam administracinę nuobaudą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 17 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 130²straipsnyje.
A. J. teismo posėdyje prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad dirba 10 km. už Klaipėdos miesto, nuvykimui į darbovietę samdosi vairuotoją, tačiau 2014-11-24 jo vairuotojui teko skubiai išvykti, todėl, grįžtant namo, automobilį iki Klaipėdos reikėjo parvairuoti pačiam. Alkoholio buvo vartojęs dėl sudėtingų šeimoje susiklosčiusių aplinkybių, -sūnus susirgo kraujo vėžiu, sutuoktinė taip pat serga, jos galvoje auglys, jam išplitusi psoriazė, dėl kurios sunku vaikščioti. Atvykus į namus policijos pareigūnams, pasitikrinti blaivumą atsisakė, nes grįžus namo, įvyko konfliktas su sutuoktine, dėl ko alkoholio išgėrė dar ir namie. Prašė, atsižvelgus į kritinę šeimos sveikatos būklę, skirti kuo švelnesnę nuobaudą.
Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro policijos pareigūnų R. S., R. V. ir V. P. pranešimais nustatyta, kad 2014-11-24, dirbant (duomenys neskelbtini), apie 16.30 val. iš Klaipėdos AVPK buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdos mieste, link Žolynų gatvės, važiuoja automobilis „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Nuvykus minėtu adresu, prie Žolynų g. 14-o namo, Klaipėdoje, policijos pareigūnus pasitiko pranešėjas A. K., kuris paaiškino, jog automobilį „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stebėjo važiuodamas iš paskos, nufilmavo, kaip vairuotojas manevruoja, iš automobilio išlipa svirduliuodamas. Nustatyta, jog „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. J., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, su pažeidimu nesutiko, tikrintis blaivumą atsisakė, todėl buvo pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę girtumui ir apsvaigimui nustatyti, taip pat nepateikė automobilio dokumentų (b. l. 5, 6, 7). VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. 328 išvadoje nurodyta, jog A. J. neblaivus, remiantis medicininės apžiūros duomenimis ir alkotesterio rodmenimis – nustatytas vidutinis girtumas, vairuoti negali (b. l. 10). A. K. 2014-11-24 rašytiniu paaiškinimu nustatyta, jog apie 16.20 val., važiuojant keliu Klaipėda-Palanga, pastebėjo neblaivų vairuotoją, kuris važiavo „vingiuodamas po kelią“, keletą kartų vairuotojas vos nesusidūrė su prieš eismą važiavusiais automobiliais. Įvažiavus į Klaipėdą, automobilį pradėjo filmuoti, nuvažiavo iki vairuotojo namų. Vairuotojas išlipo iš automobilio svirduliuodamas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, nesiorientavo aplinkoje, todėl iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 13).
A. J. veikoje yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 130²straipsnyje, sudėtys. Jo kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 130²straipsnyje, be paties pažeidėjo prisipažinimo, grindžiama iradministracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3-4), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 5, 6, 7), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 8), Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktu (b. l. 10), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 11), A. K. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 13), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-07-12 nutarimu A. J. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirta 3000 Lt bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 11 mėnesių, - nuo 2014-07-03 iki 2015-06-02 (b. l. 14-18), bei kita bylos medžiaga.
Administracinio teisės pažeidimo protokole A. J. veika kvalifikuota ir pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. ATPK 130²straipsnyje, pagal kurį A. J. veika taip pat kvalifikuota, numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog ATPK 130² straipsnyje numatyta veika apima ir ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas veikas, darytina išvada, jog A. J. kvalifikavimas administracinio teisės pažeidimo protokole pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį yra perteklinis, todėl iš administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo šalintinas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad – nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismo posėdžio metu A. J., atsižvelgus į kritinę šeimos sveikatos būklę, skirti kuo švelnesnę nuobaudą, tačiau paties A. J. nurodytos aplinkybės, susijusios su šeimos narių sveikatos būkle, nesulaikė jo nuo administracinio pažeidimo, nors jam buvo žinoma, kad už pažeidimą bus taikoma administracinė nuobauda, kuri neišvengiamai sukels neigiamas pasekmes tiek jam, tiek su juo susijusiems asmenims. ATPK 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį – padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – A. J. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam teisė vairuoti transporto priemones atimta būtent už vairavimą esant neblaiviam. Tai, kad būdamas baustas administracine tvarka ir neturėdamas teisės vairuoti, vis tiek daro analogiškus teisės pažeidimus rodo itin didelį A. J. piktybiškumą ir tai, jog jis nedaro išvadų, ignoruoja įstatymų reikalavimus, vairuodamas neblaivus, sukelia didelį pavojų kitiems asmenims ir visuomenei. Skiriant nuobaudą, taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. ATPK 130²straipsnio sankcijoje greta administracinės nuobaudos – baudos, taip pat numatyta administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, kuri šio straipsnio sankcijoje yra privalomojo, o ne alternatyvus pobūdžio, todėl neskirti privalomos sankcijoje numatytos nuobaudos galima tik vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, numatančiomis galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti. Lietuvos Respublikos K. T. doktrinoje yra konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota K. T. aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (K. T. interalia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai).K. T. savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (K. T. interalia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Kaip minėta, bylos medžiaga patvirtina, kad A. J. sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, ankstesnės poveikio priemonės jo elgesiui teigiamos įtakos nedaro, jis savo elgesio nekeičia, o toliau grubiai pažeidinėja įstatymą, todėl teismas pripažįsta, kad akivaizdu, jog A. J. turi būti nubaustas griežčiausiomis administracinėmis nuobaudomis. Tačiau, įvertinus A. J. nurodytas aplinkybes, susijusias su jo sūnaus ir sutuoktinės sveikatos būkle, šeimoje esančią itin sudėtingą, netgi kritinę, situaciją, kurią teismas, šiuo konkrečiu atveju, būtent ir vertina kaip išskirtinę situaciją, darytina išvada, jog tik siekiant neapsunkinti A. J. šeimos narių papildoma finansine našta konfiskuojant transporto priemonę, o ne siekiant palengvinti paties A. J. administracinę atsakomybę, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatytą ATPK 130² straipsnio sankcijoje. Esant tokioms aplinkybėms, manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. J. už padarytus administracinius teisės pažeidimus paskyrus administracines nuobaudas – baudas, atitinkančias ATPK 124¹ straipsnio 7 dalies ir 130² straipsnio sankcijose numatytus baudų maksimalius dydžius, be transporto priemonės „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
A. J. paskirtos nuobaudos subendrintinos, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu,30¹ straipsniu,31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 33 straipsniu, 124¹ straipsnio 7 dalimi, 130²straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, teismas,
nutaria:
A. J. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje, 130² straipsnyje, ir paskirti jam:
- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 40,00 Lt (keturiasdešimties litų) (11 EUR) baudą;
- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, administracinę nuobaudą – 5000,00 Lt (penkių tūkstančių litų) (1448 EUR) baudą be transporto priemonės „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, A. J. šiuos pažeidimus skirti galutinę administracinę nuobaudą – 5000,00 Lt (penkių tūkstančių litų) (1448 EUR) baudą be transporto priemonės „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030.
Automobilį „R. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nedelsiant grąžinti teisėtam savininkui arba jo atstovui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.