- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- II-21-243/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Advokatai
- Marius Grajauskas
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovui advokatui Mariui Grajauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės 2007-04-11 nutarimo, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda 1000 litų bauda, panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2007-03-28 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007 m. kovo mėnesį, įmonės patikrinimo metu, nustatė, kad A. Ž., (duomenys neskelbtini) direktorius, pažeidė darbo įstatymus:
1) įmonės darbuotojams dėl darbdavio kaltės nuo 2006 m. lapkričio mėn. nebuvo mokamas visas darbo sutartyse sulygtas darbo užmokestis. A. B. ir V. B. nuo 2006 m. lapkričio mėn. mokėta 2/3 jų darbo užmokesčio už šias dienas 2006-11-09, 2006-11-10, 2006-12-07, 2006-12-08, 2006-12-31, 2007-01-12, 2007-01-13, 20007-01-18, 2007-01-19, 2007-01-26 2007-01-27, 2007-01-29, 2007-01-30, 2007-01-31. Tuo A. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 93 straipsnį;
2) mobilūs darbuotojai (laivo įgulų) dirbo poilsio dienomis, numatytomis grafikuose: D. B. 2007-02-10, 2007-02-15, 2007-02-20, 2007-02-25, 2007-02-28; A. A. 2007-02-20; A. B. 2007-02-21; V. J. 2007-02-02, 2007-02-11; V. V. 2007-02-05, 2007-02-08, 2007-02-13, 2007-02-23, 2007-02-28; R. J. 2007-02-23; J. B. 2007-02-08, 2007-02-13, 2007-02-18, 2007-02-23, 2007-02-28; R. Š. 2007-02-05. Tuo A. Ž. pažeidė Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalį;
3) mobiliųjų darbuotojų (laivų įgulų) kasdienė darbo laiko trukmė viršijo 14 val. per parą, t.y. A. A., P. J., D. B., N. B. 2006-11-11 per pamainą dirbo po 14 val. 45 min., 2006-11-18 – po 14 val. 45 min., 2006-12-03, 2006-12-09, 2006-12-15 – po 14 val. 25 min., D. B. 2006-12-25 per pamainą dirbo 14 val. 25 min., A. A., P. J. D. B., N. B. 2007-01-14, 2007-01-20 per pamainą dirbo po 14 val. 45 min., 2007-01-07 po 14 val. 25 min., 2007-01-26 – po 16 val. 46 min., A. B., Ž. D., D. B., R. R., G. D. 2007-01-11 dirbo po 16 val., 2007-01-13 po 19 val. 40 min., 2007-01-14 po 15 val. 30 min., 2007-01-19 po 20 val. 10 min., 2007-01-21 po 19 val. 40 min., A.B. 2007-02-01 dirbo 16 val., R. J., V. V., J. B., R. Š. 2006-11-19, 2006-11-24 dirbo po 14 val. 25 min., 2006-12-10, 2006-12-16, 2006-12-22, 2006-12-28 po 14 val. 24 min., 2007-01-21 po 14 val. 15 min., 2007-01-27 po 14 val. 25 min., 2007-02-02, 2007-02-10, 2007-02-15 po 14 val.25 min., 2007-02-25 po 17 val. 40 min.; A. B., V. J., A. B. 2007-02-04 dirbo po 14 val. 30 min., 2007-02-23 po 14 val. 25 min.; V. B. L. G., M. L., V. B. 2006-11-01, 2006-11-25 dirbo po 14 val. 25 min., 2006-12-24, 2006-12-30 po 14 val. 25 min.; V.B. 2006-11-11 dirbo 14 val. 45 min.
Pareigūnė protokole nurodė, jog tokiu būdu A. Ž. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų darbo ir poilsio režimų, pažeidė Darbo kodekso 144 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnį ir 2003-05-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 587 Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo patvirtinimo 55 punktą. Tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b.l. 18).
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2007-04-11 priėmė nutarimą, kuriuo A. Ž. pripažino kaltu padarius ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 1000 litų baudą (t. 1, b.l. 16-17).
Šalies argumentai
A. Ž. skundu prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teigia, jog skundžiamas nutarimas priimtas jo, kaip fizinio asmens, atžvilgiu, ir jis nėra ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas, nes darbdavys yra (duomenys neskelbtini). Argumentuoja, jog už pažeidimą, numatytą minėtame straipsnyje, darbdavio įgalioti asmenys yra atsakingi tik, kai dėl jų tiesioginių veiksmų yra nustatomi darbo įstatymų, darbų saugos ir higienos norminių aktų pažeidimai. A. Ž. teigimu, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Nurodo, jog nustatyti pažeidimai iš esmės susiję su darbo laiko bei apmokėjimo už darbą tvarka. Pažymi, jog pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2004-04-26 įsakymu Nr. 32 patvirtintų vidaus darbo tvarkos taisyklių 31.1 punktą, atkartojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimo Nr. 587 55 punkto nuostatas, už keltų įgulos narių darbo ir poilsio laiko nustatymą atsako keltų kapitonai, turintys valdingus įgalinimus įgulų atžvilgiu ir priskirti (duomenys neskelbtini) administracijai. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius sudaro ir tvirtina kelto kapitonas. Teigia, jog darbo inspektorė nesiaiškino šių aplinkybių. Taip pat pažymi, jog įmonės veiklos specifika lemia, jog darbas turi būti vykdomas nepertraukiamai užtikrinant keltų reisus Kuršių mariomis, todėl pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 161 straipsnio 6 dalį nedraudžiama (duomenys neskelbtini) darbuotojams dirbti jų poilsio dienomis. Argumentuoja, jog nutarime nurodytais atvejais darbuotojai sutiko dirbti poilsio dienomis tam, kad būtų užtikrinta nepertraukiama įmonės veikla. Nurodo, jog, su darbuotojais už darbą poilsio dienomis atsiskaityta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 194 straipsnio nuostatas. Nesutinka, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, mobiliųjų darbuotojų (laivo įgulos) kasdieninė darbo laiko trukmė viršijo 14 val. per pamainą. Teigia, kad atsižvelgiant į vidaus vandenų transporto specifiką leidžiamos išimtys iš bendrų taisyklių ir numatyta, jog maksimali vidaus vandenų transporto priemonių mobiliųjų darbuotojų (laivo įgulos) darbo dienos trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti negali būti ilgesnė kaip 14 valandų per parą ir 72 valandų per 7 dienų laikotarpį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimo Nr. 587 55 punktas). Dėl hidrometeorologinių sąlygų keltų reisai gali užtrukti ilgiau ir laivo įgula dėl objektyvių priežasčių neišvengiamai viršija darbo laiko apskaitą, kuri nustatyta pagal sudarytus grafikus, todėl susidaro viršvalandžiai, kurie kompensuojami nustatyta tvarka. Taip pat argumentuoja, jog nepagrįstai nutarime konstatuotas pažeidimas, jog keltų kapitonams A. B. ir V. B. dėl darbdavio kaltės nemokamas visas jų darbo sutartyse sulygtas darbo užmokestis. Teigia, jog Institucijos nurodytomis dienomis (duomenys neskelbtini) negalėjo vykdyti veiklos dėl objektyvių priežasčių (hidrometeorologinių sąlygų ir pan.), tačiau užtikrinant darbuotojų interesus už prastovą jiems buvo kompensuojama 2/3 jų darbo užmokesčio, t.y. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas. Pažymi, jog teisės aktai nereglamentuoja prastovos skelbimo tvarkos, todėl (duomenys neskelbtini) prastova neskelbiama visai įmonei, o tik tiems keltams, kurie dėl savo techninių savybių negali saugiai kursuoti.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas prašo patenkinti A. Ž. skundą jame nurodytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą ir surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius (toliau – ir Institucija), atsiliepimu su A. Ž. skundu nesutinka. Atsikirtimą grindžia tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra (duomenys neskelbtini) direktorius, t.y. asmuo, atstovaujantis įmonei (darbdaviui) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, todėl tvirtina, jog A. Ž. yra tinkamas ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas. Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio nuostatų pažeidimo nurodo, jog (duomenys neskelbtini) prastova oficialiai paskelbta nebuvo. Keltų „Žalgiris“ ir „Nemunas“ įguloms uždrausta dirbti tik remiantis Susisiekimo ministerijos Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos išduotais laivo „Nemunas“ ir laivo „Žalgiris“ tinkamumo plaukioti liudijimais, kuriuose nurodyta, jog keltai negali plaukioti, jei uosto akvatorijoje vėjo stiprumas viršija 20 m/s, pakilęs vandens lygis uosto akvatorijoje. Taip pat nurodo, jog darbuotojai (laivo įgulos) turi dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku, o grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo. Teigia, jog su darbuotojais, dirbančiais pagal neterminuotas darbo sutartis, kitų darbuotojų pavadavimo laikotarpiui buvo sudaromos laikinosios sutartys, pagal kurias keltų įgulos darbuotojai dirbo tik tada, kai pagal darbo grafiką jiems turėjo būti poilsio dienos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalį dėl darbo grafikų išankstinio paskelbimo ir 194 straipsnio 1 dalį dėl apmokėjimo už darbą poilsio ar švenčių dienomis. Taip pat pažymi, jog patikrinimo metu nustatė, kad mobiliųjų darbuotojų (laivo įgulos) darbo laikas per 7 dienų laikotarpį viršijo maksimalų 72 valandų laiką, taip pat kasdienę darbo laiko trukmę - 14 valandų per pamainą. Viršvalandžiai nenurodyti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir už juos neapmokėta įstatymų nustatyta tvarka (t. 2, b.l. 33-34).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-11-07 nutartimi šioje administracinėje byloje panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-08-24 nutarties dalį, kurioje nutraukta administracinė byla A. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą pagal pareikštą kaltinimą, jog mobilūs darbuotojai (laivų įgulų) dirbo per savo poilsio dienas, numatytas grafikuose (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalis) ir šioje dalyje bylą grąžino teismui nagrinėti iš naujo (t. 2, b.l. 14-25, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. N-062-526/2008). Kitoje dalyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-08-24 nutartį, kuria buvo panaikinta dalis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės 2007-04-11 nutarimo, paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007-08-24 nutartimi buvo panaikinęs visą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2007-04-11 nutarimą, kuriuo A. Ž. buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą (t. 1, b.l. 181-187).
Atsižvelgiant į į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje spręstina, ar teisėtai ir pagrįstai A. Ž. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, kaip pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalies reikalavimus, susijusius su mobilių darbuotojų (laivų įgulų) darbu poilsio dienomis.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą (žr. Valstybės žinios, 1985-01-03, Nr. 1-1). Šio straipsnio dalies dispozicija – blanketinė, nukreipianti į teisės aktus, kuriuose yra darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.“ Darbo kodekso 148 straipsnyje numatyta, kad „Transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo bei globos (rūpybos) įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse darbo bei poilsio atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas gali skirtis nuo šio Kodekso nustatytų normų. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus šiose veiklos srityse nustato Vyriausybė“ (žr. Valstybės žinios, 2002-06-26, Nr. 64-2569).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimo Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, Darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 56 punkte nustatyti darbo ir poilsio laiko ypatumai, taikomi dirbantiesiems vidaus vandenų transporte – „Vidaus vandenų transporto mobiliesiems darbuotojams ir darbuotojams, tiesiogiai susijusiems su laivų eismu ir jų aptarnavimu (jūrų uostų, prieplaukų, krovimo punktų darbuotojams), nustatoma 6 dienų darbo savaitė su 1 poilsio diena ir įvedama suminė darbo laiko apskaita, kurios apskaitinis laikotarpis nustatomas kolektyvinėje sutartyje ir turi būti ne ilgesnis kaip vieneri metai. Laivui plaukiant, įgulos nariams turi būti garantuotas mažiausiai 10 valandų poilsis per parą ir mažiausiai 77 valandų poilsis per 7 dienų laikotarpį. Šis paros poilsis gali būti padalytas ne daugiau kaip į 2 dalis, viena iš jų negali būti trumpesnė kaip 6 valandos, o pertrauka tarp 2 paeiliui einančių poilsio laikotarpių neturi viršyti 14 valandų“. Nutarimo 57 punkte nustatyta, kad „Laivo įgulos narių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose prie kiekvienos pareigybės pateikiamas darbo jūroje ir jūrų uoste grafikas (jame turi būti nurodytas minimalus poilsio valandų arba maksimalus darbo valandų skaičius), turi būti iškabinti (paskelbti) viešai. Dirbtas laikas žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o darbo laikas, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, nepanaudotas kasdieninio poilsio, savaitės poilsio laikas, poilsio ir švenčių dienų laikas sumuojamas ir kompensuojamas 6 punkte nustatyta tvarka“. Nutarimo 6 punkte nustatyta, kad „Apskaitiniu laikotarpiu viršytas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius, apskaičiuotas pagal savaitės darbo laiko trukmę 40 darbo valandų, kompensuojamas taip: darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą, išskyrus kelių transportą, geležinkelio transportą, civilinę aviaciją, kur numatyta kitokia viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo tvarka.“ (žr. Valstybės žinios, 2003-05-15, Nr. 48-2120).
Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad mobiliesiems darbuotojams už darbą dirbtą poilsio ir švenčių dienomis, numatytomis grafikuose: D. B. 2007-02-10, 2007-02-15, 2007-02-20, 2007-02-25, 2007-02-28; A. A. 2007-02-20; A. B. 2007-02-21; V. J. 2007-02-02, 2007-02-11; V. V. 2007-02-05, 2007-02-08, 2007-02-13, 2007-02-23, 2007-02-28; R. J. 2007-02-23; J. B. 2007-02-08, 2007-02-13, 2007-02-18, 2007-02-23, 2007-02-28; R. Š. 2007-02-05 yra kompensuota –(duomenys neskelbtini) papildomai apmokėta kaip už viršvalandinį darbą (t. 1, b.l. 11 vokas b.l. 62-66). Teismui pateikti (duomenys neskelbtini) darbuotojų – G.Š., A.B., N.B. ir A.V. nedarbingumo pažymėjimai įrodo, kad G.Š. turėjo nedarbingumą dėl ligos nuo 2007-02-01 iki 2007-03-02, A.B. – nuo 2007-02-19 iki 2007-02-23, N.B. – nuo 2007-02-05 iki 2007-02-06, A.V. – nuo 2007-02-22 iki 2007-03-16 (t. 2, b.l. 44, 45, 46, 56).
A. Ž. argumentas, kad skundžiamas nutarimas priimtas jo, kaip fizinio asmens, atžvilgiu, ir jis nėra ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas, nes darbdavys yra AB „Smiltynės perkėla“, pripažįstamas nepagrįstu, nes: „[...] ta aplinkybė, kad 2003 m. gegužės 14 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 587 55 p. yra įtvirtinta nuostata, jog laivo kapitonas yra atsakingas už įgulos narių darbo ir poilsio laiko nustatymą bei tokios pačios nuostatos buvimas (duomenys neskelbtini) vidaus darbo taisyklių 31.1 p. nesudaro pagrindo teigti, kad įmonės direktorius nėra atsakingas už darbuotojų darbo ir poilsio laiką, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, būtent direktorius tvirtina keltų įgulų darbo grafikus“ (t. 1, b.l. 28-34, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-062-526/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje administracinėje byloje konstatavo, jog A. Ž., esant teisės pažeidimo objektyviajai pusei, gali būti subjektu teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnyje. Faktas dėl subjekto tinkamumo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir iš naujo neįrodinėjamas (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Ž., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, 2007-01-01 įsakymu Nr. P-29, 2007-01-30 įsakymu Nr. P-27, 2007-02-19 įsakymu Nr. P-36, 2007-02-05 įsakymu Nr. P-32 ir 2007-02-28 įsakymu Nr. P-49 pavedė darbuotojams dirbti darbą pagal ne pagal laikinąsias darbo sutartis (t. 1, vokas b.l. 52-55, t. 2, b.l. 55). Pažymėtina, kad laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinkybes, kurioms esant gali būti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios sutarties pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatybes nustato Vyriausybė (Darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003-08-19 nutarimu Nr. 1043 patvirtino ypatumus taikomus sudarant (nutraukinat ir kt.) laikinąsias darbo sutartis. Šio nutarimo 2 punkte numatyta, kad „Laikinoji darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dėl ligos, atostogų ir panašiai) darbuotojams pavaduoti.“ (žr. Valstybės žinios, 2003-08-22, Nr. 81(1)-3690).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės direktorius A. Ž. pavedė dirbti darbuotojams iš esmės jų pagrindinių darbo funkcijų (sulygtų darbo sutartyse) nekeičiančių darbų. Bendrovės darbuotojai rašytiniais sutikimais patvirtina, kad jie sutiko dirbti darbą viršijantį jų darbo sutartyse nustatytą darbo laiką (t. 2, b.l. 59-68). Duomenų, kad atliekant darbus buvo pažeista darbuotojų teisė į nepertraukiamą poilsio rėžimą nėra. Institucija, kurios pareiga yra pagrįsti kaltinimą tokių įrodymų nepateikė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad: [...] darbo funkcijos nustatymas yra svarbi darbo sutarties sąlyga, nes darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojai atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi (Darbo kodekso 119 straipsnis); pagal Darbo kodekso 114 straipsnio l dalį darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą; Darbo kodeksas aiškiai neįtvirtina nuostatų dėl būtinybės sudaryti naują ar papildyti (pakeisti) esamą darbo sutartį, kai darbuotojas išreiškia sutikimą atlikti papildomus darbus, viršijančius jo darbo laiką; Darbo kodekso 114 straipsnio l dalies aiškinimas suponuoja, kad papildoma darbo sutartis turi būti sudaryta tik tais atvejais, kai darbuotojas eis papildomas pareigas arba dirbs sutartyje nesulygtą darbą, t. y. vykdys funkcijas, kurios nenumatytos darbo sutartyje; tuo tarpu vien darbo sutartyje nustatyto darbo laiko viršijimas, jei atliekama darbo funkcija nesikeičia, yra pagrindas svarstyti apie viršvalandinio darbo apmokėjimą, o ne apie papildomos darbo sutarties sudarymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-062-2107/2008).
Sistemiškai aiškinant minėtas teisės aktų normas, reglamentuojančias laikinųjų darbo sutarčių sudarymą, nustatančias darbo ir poilsio laiko ypatumus vidaus vandenų transporte ir analizuojant bei vertinant bylos aplinkybių visumą, darytinos išvados, kad (duomenys neskelbtini) direktorius A. Ž. įsakymais duodamas pavedimus darbuotojams dirbti pagal laikinąsias darbo sutartis, klaidingai suprato laikinojo darbo sutarties instituto teisinę paskirtį, reikšmę ir šiuo institutu vadovavosi. Šiuo atveju laikinųjų darbo sutarčių sudarymas neprivalomas ir netikslingas, o pateiktos byloje šių sutarčių kopijos (t. 1, b.l. 50-57), vertintinos kaip aplinkybės patvirtinančios, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nepertraukiamai, nes vietoje nesančių darbe darbuotojų, dirbo kiti darbuotojai. Aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) direktorius A. Ž. perskaičiavo darbuotojams darbo užmokestį pagal laikinąsias darbo sutartis, laikytina tinkamai realizuota darbdavio pareiga vykdant darbo sutartis apskaičiuoti ir apmokėti darbuotojams už atliktą darbą, o aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) direktorius A. Ž. 2007-04-06 raštu informavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių, kad įvykdė 2007-03-26 inspekcijos reikalavimo 4 ir 12 punktus – perskaičiavo darbuotojams darbo užmokestį pagal laikinąsias darbo sutartis (t. 1, b.l. 24), neįrodo A. Ž. kaltės pažeidus Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalies nuostatas ir taip padarius ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nes taip iš esmės perskaičiuotas privalomas mokėti ir šiuo atveju darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą.
Pažymėtina, kad asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą. ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo. Teismas patikrina kiekvieno įrodymo tikrumą, leistinumą, visų įrodymų tarpusavio ryšį, nustato, ar tam tikras įrodymas patvirtina ir kokia apimtimi atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas laiko turinčiais didesnę įrodomąją galią tuos įrodymus, kurių pagrindu neabejotinai gali būti nustatomas reikšmingų bylai faktų buvimas ar nebuvimas. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog bylos faktiniai duomenys neįrodo A. Ž. kaltės pažeidus Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalies nuostatas ir taip padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Institucijos nutarimas nagrinėtinoje bylos dalyje naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. Ž. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 297 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės 2007-04-11 nutarimo dalį administracinėje byloje dėl A. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo pažeidus Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalies nuostatas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (kitos nutarimo dalys panaikintos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-08-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-618-163/2007).
Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.