Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, turintis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. A. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - tetai S. C., o būtent: 2026 m. vasario 1 d., apie 16.25 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajai S. C. į kaktą ir tuo sukėlė nukentėjusiajai S. C. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kraujosruvą kaktos kairėje pusėje ir kairės akies viršutiniame voke.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis A. B. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad tą dieną, kai viskas vyko, buvo pavartojęs alkoholio. Dėl alkoholio nepamena visų aplinkybių. Išgėrė dėl to, kad (duomenys neskelbtini) tėvas. Gali būti, kad (duomenys neskelbtini) buvo sausio 31 dieną, o įvykis įvyko vasario 1 dieną. Su teta nekonfliktuoja. Aplinkybę, kad sudavė tetai, pripažįsta. Ateityje su teta nesipyks ir daugiau taip neturėtų nutikti. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido. Alkoholio nevartoja pastoviai. Savo veiksmus vertina blogai. Pajamų turi ir gali atlyginti 104,17 Eur valstybei.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Nukentėjusioji S. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. B. yra jos sūnėnas. Ji su savo vyru H. C. (jos vyras yra gulintis, (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitas ligas), gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pirmame namo aukšte, o antrame aukšte gyvena jos sesuo E. B. su sūnumi A. B.. Santykiai su sese geri, ji jai padeda, nes ji sunkiai vaikšto, turi problemų su sveikata, (duomenys neskelbtini). Su sūnėnu irgi sutaria, anksčiau tokių dalykų nėra buvę. 2026 m. vasario 1 d., apie 16.10 val., atėjo į antrą aukštą pas sesę į kambarį padėti ir pataisyti valgyti. Tada jos abi atėjo į virtuvę ir iš kito kambario į virtuvę atėjo neblaivus sūnėnas. Atėjęs, virtuvėje užsidegė cigaretę. Ji tuo metu virtuvėje gamino sesei maistą, o sesuo sėdėjo prie stalo. A. B., atėjęs į virtuvę, buvo agresyviai nusiteikęs, keikė ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jo gražiai prašė išeiti iš virtuvės ir eiti miegoti. Jis savo mamos pradėjo prašyti, kad duotų pinigų, sesuo nesutiko, todėl jis nestipriai apstumdė savo mamą, tačiau ji atsitrenkusi niekur nebuvo, fizinis skausmas sukeltas jai nebuvo. Tada A. B. pradėjo šaukti ant jos, sakydamas „stėrva, gausi į snukį“. Jam pasakė „tik pabandyk suduoti“. A. B. pradėjo ją stumdyti, atsitrenkusi niekur nebuvo, fizinis skausmas tuo metu sukeltas nebuvo. Toliau būnant virtuvėje, apie 16.25 val., A. B. vieną kartą kumščiu jai trenkė į kaktą virš kairiojo antakio. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir atsirado gumbas. Sudavęs smūgį, A. B. metė į ją medinę kėdę, tačiau nepataikė. Ji nukrito ir sulūžo virtuvėje. Tuo konfliktas nesibaigė, būdamas agresyvus, A. B. pradėjo stumdyti, plėšyti drabužius, tai yra, tempė už megztinio. Šių stumdymų metu jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo, spėjo pabėgti į apačią, o A. B., kaip suprato, nuėjo į savo kambarį miegoti. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Kai atvyko pareigūnai, A. B. gulėjo lovoje, buvo ramus, teigė nieko neprisimenantis. Turtinė žala jai nepadaryta. Kaip sakė, skaudėjo, kai trenkė į kaktą ir atsirado guzas. Pas ekspertus nuvykusi buvo, į ligoninę nesikreipė. Po įvykio pareigūnai buvo iškvietę greitąją, kuri ją apžiūrėjo. Visą įvykį matė sesuo, bet ji atvykti į apklausą tikrai negalės, sunkiai vaikšto, (duomenys neskelbtini), kaip sakė, (duomenys neskelbtini). Vyras nieko nematė ir negirdėjo, jam nieko nepasakojo, jis paliudyti tikrai nieko negali. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 60–63).

5. 2026 m. vasario 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas S. C. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2026 m. vasario 1 d., apie 16.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė kartu gyvenantis sūnėnas (jos sesers sūnus) - A. B. gyvenamojo namo antro aukšto virtuvėje, vieną kartą kumščiu trenkdamas į kaktą, virš kairiojo antakio. Jai atsirado gumbas bei buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį 10 balų skausmo skalėje vertina 5 balais. Prašo nubausti sūnėną įstatymų numatyta tvarka. Civilinio ieškinio neteiks (b. l. 10–17).

6. 2026 m. vasario 1 d. asmens apžiūros protokole aprašyta S. C. apžiūra. Nurodyta, kad, apžiūrint bendrą veido vaizdą, kairėje pusėje virš antakio matomas violetinės spalvos guzas apie 1 cm ilgio ir 1,5 cm pločio (b. l. 39–47).

7. 2026 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 20–28).

8. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2026 m. vasario 1 d., 16.25 val., pranešėja S. C. telefonu nurodė, kad sūnėnas primušė savo mamą, trenkė ir pranešėjai, vyriškis elgiasi agresyviai. GMP atsisakė, visi lauks namuose (b. l. 31–35).

9. 2026 m. vasario 1 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2026 m. vasario 1 d., apie 16.25 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, neblaivus (2,71 prom.) A. B. sumušė kartu gyvenančią ir bendrą ūkį vedančią blaivią tetą - S. C., rankos kumščiu suduodamas vieną kartą į kaktą, virš kairiojo antakio. Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė, buvo apžiūrėta GMP darbuotojų įvykio vietoje. Įvykio vietos ir asmens apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta. A. B. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK VTT areštinę (b. l. 1–5).

10. 2026 m. vasario 9 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytas skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašas (b. l. 36–38).

11. 2026 m. vasario 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. C. padaryta kraujosruva kaktos kairėje pusėje ir kairės akies viršutiniame voke, nustatytas kūno sužalojimas padarytas paros bėgyje iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. Nustatytam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veido kairę pusę. S. C. nustatytas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatytas kūno sužalojimas nėra būdingas kritiminei ar griuviminei traumai (b. l. 69, 70).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

12. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Jei nurodyti veiksmai atliekami artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu, jie atitinkamai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

13. A. B. teisme pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė sudavęs tetai į kaktą, neneigė, jog taip galėjo ją sužaloti. Dėl kaltinamojo smurto jautusi fizinį skausmą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati nukentėjusioji, dėl ją išgąsdinusio kaltinamojo elgesio nukentėjusioji iš karto kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu. Jai padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, nustatytas specialisto išvadoje. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suduodamas smūgį jai į veidą, gyvybiškai svarbią kūno dalį, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais veiksmais padarys tetai nežymų sveikatos sutrukdymą, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

14. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B. atliko šio nuosprendžio 1 pastraipoje nurodytus veiksmus, tokiais veiksmais sukėlė tetai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Kadangi veiksmai buvo atlikti tetos atžvilgiu, jie kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo, kitų klausimų

15. BK 38 straipsnyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygos. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. A. B. pripažino jam inkriminuojamus veiksmus, paaiškino įvykio aplinkybes, turtinė ar neturtinė žala šiuo atveju nepadaryta (nukentėjusioji nurodė civilinio ieškinio nereiškianti), atsiprašė nukentėjusiosios, be to, teismui buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolas (b. l. 143). Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punkte.

17. A. B. anksčiau neteistas (b. l. 71–74), administracine tvarka nebaustas (b. l. 79, 80), nedirbantis, paskutinį kartą dirbo (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 75–78), šiuo metu turi (duomenys neskelbtini). Įvertinęs tiek šias aplinkybes, tiek kaltinamojo ir nukentėjusiosios elgesį teisiamojo posėdžio metu (abu tvirtino susitaikę), teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte (pagrįstas manymas, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų). Todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.

18. Kaltinamajam šiuo atveju skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (kadangi buvo padaryta smurtinė nusikalstama veika tetos atžvilgiu), šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

19. A. B. buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. C. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu (b. l. 118–120). Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, ši kardomoji priemonė naikinama nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

20. Šioje baudžiamojoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog priteistina valstybės naudai išlaidų suma yra 104,17 Eur (b. l. 137–140). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (ne nuteisiamas), taip pat įvertinus aplinkybę, jog kaltinamasis yra nedirbantis, turintis (duomenys neskelbtini), taigi jo finansinė padėtis nėra gera, minėtos išlaidos neišieškotinos.

21. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su garso įrašu iš BPC, paliktina saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. C. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu – panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra, nuo 2026 m. vasario 27 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo dėl 104,17 Eur (vieno šimto keturių eurų septyniolikos centų) dydžio išlaidų išieškojimo, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. B., netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su garso įrašu iš BPC, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti A. B., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalis jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. B., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.