Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-08-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-118/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-24
Bylos Nr.
1S-118/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aloyzas Kruopys
Kaltinamasis
E. K.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
  • 2.1.15.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.15.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1S-118/2009Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.15.1.2.1.1;2.1.15.1.2.1.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. K. (E. K. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria E. K. , kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. kaltinamas tuo, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. apie 22 val. prie kavinės „Notanga“, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, demonstruojančiais nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė rimtį bei tvarką ir pažeidė viešą tvarką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. B. , po to, kai pastarasis pakišdamas koją pargriovė G. J. , sudavė šiam duriamuoju-pjaunamuoju daiktu į kairę koją, ne mažiau kaip 3 smūgius kojomis į galvą, kitas kūno vietas ir padarė durtinę-pjautinę žaizdą kairiosios kirkšnies srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, daugybinius sumušimus ir žaizdas kūne ir galvoje, galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda kairiojo momens ir smilkinio srityje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, didžiosios smegenų jungties sumušimu, galvos smegenų difuziniu aksonų sužalojimu, dėl ko G. J. 2008 m. spalio 2 d. 22 val. Vilniaus (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, ir taip padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. apie 22 val. viešoje vietoje, prie kavinės „Notanga“, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. B. , turėdamas tyčią nužudyti G. J. , pargriautam G. J. sudavė duriamuoju-pjaunamuoju daiktu į kairę koją, ne mažiau kaip 3 smūgius kojomis į galvą, kitas kūno vietas ir padarė durtinę-pjautinę žaizdą kairiosios kirkšnies srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, daugybinius sumušimus ir žaizdas kūne ir galvoje, galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda kairiojo momens ir smilkinio srityje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, didžiosios smegenų jungties sumušimu, galvos smegenų difuziniu aksonų sužalojimu, kas komplikavosi koma, galvos smegenų pabrinkimu, plaučių uždegimu, ūmiais širdies – kraujagyslių ir kvėpavimo veiklų sutrikimais, dėl ko G. J. 2008 m. spalio 2 d., 22.00 val. Vilniaus (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, t. y. veikdami bendrai dėl chuliganiškų paskatų G. J. nužudė.

2008 m. lapkričio 6 d. E. K. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio tvarka, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartimi jam nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Šalies argumentai

Kaltinamasis E. K. skunde prašo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad nesutinka su prokuroro teiginiais, nes jie paremti tik prielaidomis, apklausų metu prieš jį buvo panaudotas psichologinis spaudimas, jo apklausos vyko nedalyvaujant gynėjui, būdamas laisvėje jis dirbo pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), turi nuolatinę gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)), kurią deklaravo pas tėvus, palaiko glaudžius ryšius su šeima.

E. K. teigia, kad neturi ryšių užsienyje ir nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislapstė, nusikaltimų, kuriais kaltinamas nepadarė, prokuroras yra šališkas, nes mini jo ankstenį teistumą, bet neatsižvelgia į tai, jog kaltinamasis pakeitė draugus ir kūrė savo verslą. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas baigtas, todėl jis negalės daryti įtakos procesui. Prašo taikyti švelnesnę kardomąją priemonę, nes turi atsiskaityti su darbuotojais ir klientais. Kaltinamasis taip pat prašo atkreipti dėmesį į jo sveikatos būklę.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kaltinamasis E. K. prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą, tačiau toks kaltinamojo prašymas negali būti tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartyje kaltinamajam jau buvo išaiškinta, jog aukštesnysis teismas, Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsnio nuostatos nesuteikia aukštesniajam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Tokia teismų praktika įtvirtina ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 26 punkte, kur nurodyta, jog išnagrinėjęs suimtojo arba jo gynėjo skundą Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsnio tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau aukštesniojo teismo teisėjas negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone bei sutrumpinti paskirto arba pratęsto suėmimo termino, jeigu jis neviršija Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 1, 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių terminų. Tokį prašymą kaltinamasis gali pateikti pirmosios instancijos teismui, kurio žinioje yra byla.

Kaltinamasis savo skunde nurodė netinkamą prašymą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su prokuroro ir teismo motyvais dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pagrįstai žemesnės instancijos teismas 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pratęsė kardomąją priemonę – suėmimą.

Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pratęsdamas E. K. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punktuose (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad E. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra paties E. K. , liudytojų V. D. , A. B. ir kitų parodymai, asmenų parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti apžiūros, įvykio vietos apžiūros protokolai, kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys. Ar jis iš tikro kaltas dėl inkriminuojamų veikų padarymo, šioje proceso stadijoje nesprendžiama ir įrodymai nevertinami, todėl, ar E. K. iš tikro yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą.

E. K. kaltinamas dviejų nusikaltimų padarymu, vienas iš jų labai sunkus nusikaltimas, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Teismas pažymi, jog gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skunde nurodyti argumentai, kad kaltinamasis palaiko glaudžius ryšius su šeima, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo paskyrimo dirbo pagal patentą, neturi ryšių užsienyje, nepaneigia manymo, kad jis gali slėptis nuo gręsiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės ir nėra pakankama priežastis panaikinti paskirtą kardomąją priemonę. Byloje bei pats kaltinamasis nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, dėl kurios jis negalėtų būti suimtas. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš E. K. yra keturis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus. Veikos, kurių padarymu jis kaltinamas, padarytos neišnykus teistumams. Jis kaltinamas dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, viena jų (Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas) numatyta Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šie duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą- pagrįstą manymą, kad kaltinamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas psichologinis spaudimas bei nedalyvavo gynėjas. Šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo nenagrinėjamas, nes tai nesusiję su minėtos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad gynėjas dalyvavo visose E. K. apklausose (t. 2, b. l. 99; 103-105; 111), duodant kaltinamajam parodymus patikrinimo vietoje (t. 2, b. l. 114-115). Kaip matyti iš šių protokolų, E. K. ar jo gynėjai nei viename iš jų nenurodė, kad kaltinamasis yra verčiamas pasirašyti, ar tai, kad protokole užfiksuoti parodymai neatitinka tikrovės. Taip pat, nenagrinėjamas klausimas ir dėl prokuroro šališkumo. Kaltinamajam paaiškinama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 57 straipsnio 2 dalimi teisiamojo posėdžio metu jis gali pareikšti nušalinimą prokurorui.

Nurodytų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

Suėmimo pratęsimo tvarka pažeista nebuvo.

Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. K. (E. K. ) skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Aloyzas Kruopys