- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- TS-87-1058/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- S. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 59-181, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta – 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridėta dalis Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta – 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, S. K. pripažintas pavojingu recidyvistu. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. ir pagal Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendį atlikta bausmė – 8 mėnesiai 20 dienų.
Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. birželio 21 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. rugsėjo 29 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės S. K. atliko 2021 m. rugsėjo 29 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. spalio 15 d. – 3 metai 11 mėnesių ir 14 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 59-181 nutarta netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo aukštos iki vidutinės, tačiau ši pažanga nėra tvari, iniciatyva asmeniniams pokyčiams ir gebėjimas atsiriboti nuo aplinkos bei kitų asmenų įtakos nepakankami, taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų vykdymo rezultatus (įsitraukimas į socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą nepakankamas, dalyvavimas intervencinėse programose yra labiau formalaus pobūdžio, siekiant atitikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimus), nestebimą pakankamą motyvaciją įsitraukti į individualų resocializacijos procesą, siekiant valdyti su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika susijusius veiksnius, jo elgesį bausmės atlikimo metu, būdingą nusikalstamo elgesio modelį (nusikalsta siekdamas finansinės gerovės), stabilios bei oficialios darbo patirties stoką, Komisija vienbalsiai padarė išvadą, kad S. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 59-181 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimas nepagrįstas, neobjektyvus ir visiškai nemotyvuotas, be to, prieštaraujantis skundžiamame nutarime išdėstytiems faktams, kas daro tokį nutarimą neteisėtu. Teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybę resocializuotis ir grįžti į visuomenę. Paleidžiant nuteistąjį lygtinai gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys, motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, taip pat ir valstybės. Akcentavo Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec(2003)22 svarbą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, pabrėždamas, kad Komisija veikė priešingai šioms rekomendacijoms, kadangi vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne išimtimi, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai argumentuotas. Tuo tarpu Komisija laikėsi priešingos pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis, visiškai nemotyvuodama savo priimto sprendimo. Tokiu atveju visiškai neaišku, kokius kriterijus nuteistieji turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Probacijos įstatyme nurodyta žala, kurią atneša ilgalaikis įkalinimas, t. y. šeimų iširimas, savarankiškumo praradimas, socialinių ir darbo įgūdžių praradimas ir t. t., todėl mano, kad nėra prasmės tęsti jo kalinimo, kad vėliau Komisijos nutarimuose būtų pagrindas rašyti apie prarastus socialinius ryšius, įgūdžius ar nedarbą. Komisija nepaneigė faktų, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios daromą išvadą, kad nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Pagal galiojančią teismų praktiką nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis negali turėti įtakos lygtinio paleidimo taikymui. Jis prisiėmė kaltę dėl savo nusikalstamos veikos, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir išgyvena. Bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėtas ir jo nusikalstamam elgesiui nebūdingas savitvardos, emocijos kontrolės praradimas, smurtinis ar agresyvus elgesys. Taikosi su priežiūros sąlygomis pataisos namuose, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas, nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos. Nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime yra svarbūs kiti žmonės, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiuose socialinėse situacijose, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Jam nebuvo taikomas psichiatrijos gydymas, nemėgino žudytis, žalotis. Aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla. Turi didelę motyvaciją nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytų sąlygų, kad tik galėtų padėti ir palaikyti savo artimuosius. Komisijos nutarime nepagrįstai nurodyra, kad jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors tame pačiame nutarime teigiama, kad jo rizika iš aukštos nukrito iki vidutinės. Skundžiamo nutarimo tekste jis charakterizuojamas teigiamai, tačiau iš šių teigiamų faktinių aplinkybių, Komisija visiškai nemotyvuotai padarė neigiamą išvadą. Įsipareigoja vykdyti visus teismo nustatytus įpareigojimus, doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų. Taip pat įsipareigoja vykdyti Probacijos įstatymo numatytas lygtinio paleidimo sąlygas. Pažymėjo, kad Komisijos nutarime pateikiamos rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos. Papildomai pateikė teismų praktiką dėl lygtinio paleidimo taikymo. 2021 m. lapkričio 18 d. teisme gauti nuteistojo papildomai pateikti dokumentai: raštas apie darbo suteikimą lygtinio paleidimo atveju ir asmens charakteristika.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo S. K. skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad S. K. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistojo minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad S. K. Komisijai pristatomas antrą kartą. Su teisėsaugos pareigūnais jis pirmą kartą susidūrė 14 metų, amžius pirmojo teistumo metu – 15 metų. Taigi neigiamos nuteistojo nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Jo gyvenimo būdas praeityje pasižymėjo asocialios elgsenos tendencijomis, nusikalstamas elgesys vis pasikartodavo. Toks pasirinktas gyvenimo būdas neskatino nuoseklios jo prosocialaus elgesio raiškos. Anksčiau teistas 4 kartus, paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už vieno labai sunkaus ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą. Įvykdytas labai sunkus nusikaltimas susijęs su pasinaudojimu nepilnamečio pažeidžiamumu, jo įtraukimu į nusikalstamą veiklą, kaip konstatuota teismų, šie nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jie buvo susiformavusio nusikalstamo elgesio pasekmė, be to, įvykdyti bendrininkų grupėje. Paskutiniu nuosprendžiu S. K., be kita ko, pripažintas pavojingu recidyvistu. Nurodytos aplinkybės neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nors išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis sudaro pagrindą abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokias teismo išvadas sustiprina ir tai, kad anksčiau nuteistajam yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose jis atlieka jau ne pirmą kartą, atitinkamai puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nepadarė ir neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Nusikaltimai, už kuriuos jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti praėjus vos 5 mėnesiams po to, kai jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę už panašaus pobūdžio nusikaltimo, susijusio su prekyba žmonėmis, padarymą.
Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytas nusikalstamas veikas. Šiuo metu nuteistasis linkęs pripažinti asmeninę atsakomybę dėl padarytų nusikaltimų, nors teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigė. Kita vertus, vis dar išlieka veikos racionalizavimo bei neigimo tendencijos. Jo veikoms yra būdingas tam tikras psichologinis poveikis kitiems, kontroliuojančio elgesio raiška, tačiau nuteistasis nelinkęs analizuoti nukentėjusiųjų patyrimo, gilintis į jų emocinę būseną, atitinkamai iki galo nesuvokia savo veiksmais padarytos žalos masto. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis neišskiria tam tikrų savybių ar būdo bruožų kuriuos savyje norėtų pakeisti, yra patenkintas savimi, nusikalstamą patyrimą linkęs pagrįsti finansinės naudos motyvais. Nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, jog nuteistojo atgaila dėl savo elgesio iš tiesų yra nuoširdi ir jis pakankamai kritiškai vertina savo elgesį bei yra padaręs atitinkamas išvadas. Nepakankama problemų įžvalga, savo elgesio pasekmių neįvertinimas yra vienas svarbiausių jo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su nusikalstamumu.
Vertinant S. K. galimybes integruotis visuomenėje svarbu atsižvelgti ir į jo išsilavinimą bei darbinę patirtį. Jis baigęs 10 klasių ir įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę, 2021-2022 m. ketina mokytis (duomenys neskelbtini), sieks įgyti naujas specialybes, pateikė profesinio mokymo sutartį. Taigi nuteistojo motyvacija mokytis ir kvalifikacija yra pakankama. Kita vertus, jam stinga darbinės patirties, ką pripažįsta ir K. K.. Jo oficialaus darbo patirtis yra maždaug 1 metai, dažniau dirbdavo nelegaliai. Bausmės atlikimo metu nedirba, tačiau darbinę veiklą vertina palankiai, deklaruoja poreikį įsidarbinti, pateikė prašymą pataisos įstaigos administracijai dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos. Vykdydamas Komisijos rekomendacijas įsitraukė į neatlygintinų darbų veiklas, lygtinio paleidimo atveju turėtų darbo vietą, byloje yra pateiktas tai patvirtinantis raštas. Nurodytas aplinkybes teismas neabejotinai vertina palankiai, kaip rodančias nuteistojo pastangas realizuoti save darbinėje veikloje bei užsitikrinti savo užimtumą. Kita vertus, šios nuteistojo rodomos iniciatyvos valdyti su prosocialiu užimtumu susijusius veiksnius stebimos tik paskutiniu metu. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jis gali būti išrankus darbo pobūdžiui, tam tikrus darbus linkęs vertinti kaip žeminančius asmens orumą. Nurodytos aplinkybės ir oficialios darbo patirties stoka sudaro pagrindą abejoti, kad išėjus į laisvę nuteistojo darbinė motyvacija bus pakankama ir jis nesusidurs su finansiniais sunkumais, jam gali kilti sunkumų išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius. Stabilaus užimtumo stoka, nenuosekli darbinė istorija yra vienas labiausiai su jo nusikalstamumu siejamų veiksnių. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors būdamas laisvėje didelio finansinio nepritekliaus jis nejautė, tačiau nusikalstamas elgesys išskirtinai susijęs su finansinės naudos siekimu. Jo lėšų tvarkymo įgūdžiai taip pat susiję su nusikalstamu elgesiu – dirbo nelegaliai, vengė mokestinių prievolių bei įsiskolinimų dengimo, siekdamas tenkinti savo poreikius vykdė vagystes, taip pat dėl finansinės naudos į nusikalstamas veikas įtraukė ir socialiai pažeidžiamą, nepilnametį asmenį. Nuteistasis pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo skolingas 3 640,29 EUR. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 192,50 EUR, savanoriškai sumokėjo 65 EUR. Turimi pakankamai dideli finansiniai įsipareigojimai reikalauja tolesnių tinkamų lėšų paskirstymo įgūdžių bei pastovaus pajamų šaltinio, todėl tokiu atveju itin svarbios yra nuteistojo galimybės išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius.
Pagal OASys vertinimo metodiką S. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pabrėžtina, kad esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Išanalizavęs Komisijos nutarime bei Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, taip pat skundo argumentus bei nuteistojo asmens bylą, teismas neturi pagrindo išvadai dėl esminės S. K. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, reikšmingus jo elgesio pokyčius. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, pastaruoju metu stebimas disciplinuotas elgesys, taisyklių bei nustatytų reikalavimų laikymasis, bausmės atlikimo metu skatintas 3 kartus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo aukštos iki vidutinės, kas vertintina teigiamai. Kita vertus, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išimtinai pavyzdingas, jis 3 kartus baustas drausmine tvarka, kartą jam buvo pareikštas ir žodinis įspėjimas dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, po taikyto įspėjimo jis vėl padarė analogišką pažeidimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis kol kas nesugeba savo elgesio visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę, netinkamas elgesys kartojasi. Atitinkamai abejotina nuteistojo motyvacija keisti elgesį teigiama linkme nestruktūruotoje aplinkoje, t. y. išėjus į laisvę. Abejones dėl pasikeitusio gyvenimo būdo kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis reiškia dviprasmiškas nuostatas visuomenės vertybių, priimtinų elgesio normų, įstatymų atžvilgiu, t. y. geba jų laikytis kuomet pats turi asmeninės naudos ar interesų, tačiau linkęs ignoruoti tais atvejais, kuomet jam tai nėra naudinga. Vis dar turi tam tikrų sunkumų identifikuoti savo paties problemas sietinas su nusikalstamumu, būdingos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos. S. K. suvokia, jog pats nusikalstamumas yra problema, jaučia poreikį ateityje nenusikalsti, visgi, pastebima, jog problemų sprendimo įgūdžių sąsajos su gebėjimu įžvelgti problemas turi atskirties taškų. Jis iki šiol stokojo įžvalgų savo nusikalstamo elgesio rizikos poreikių analizei, bausmės atlikimo metu aktyviau buvo susitelkęs į pozityvaus užimtumo priemonių įgyvendinimą bei jam malonias veiklas, galimai, taip vengdamas individualių asmeninių pokyčių, kas suponuoja išvadą dėl nepakankamos nuteistojo motyvacijos keisti savo elgesį teigiama linkme ir pripažinti savo klaidas, rodo polinkį prioritetą teikti savo tikslams. Nuo 2021 m. sausio mėnesio nuteistasis pradėjo aktyviau dalyvauti intervencinėse priemonėse. Pastaruoju metu pastebima, jog jis yra orientuotas į savo elgesio ir asmenybės ypatumų analizę, siekia asmeninių pokyčių, atsižvelgia į pateiktas rekomendacijas dėl kriminogeninių rizikos poreikių valdymo prielaidų, bei siekia jas vykdyti. Visa tai vertintina ypač teigiamai. Kita vertus, iki galimo lygtinio paleidimo termino jis nebuvo linkęs įsitraukti į veiklas tiesiogiai skatinančias jo asmeninius pokyčius, buvo labiau orientuotas dalyvauti tose priemonėse, kurios atitinka jo asmeninius poreikius bei interesus. Kas rodo, jog stebimi pokyčiai nėra ilgalaikiai ir nuoseklūs, dėl ko negalima teigti, kad nuteistojo nuostatos, mąstymas ir elgesys iš esmės yra pakitę.
Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko ryšius su mama, tėvu, broliu, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo tam tikrose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, pradėjo dalyvauti intervencinėse priemonėse, nuosekliai dalyvauja psichologo vykdomuose individualiuose užsiėmimuose, laikosi režimo reikalavimų, šiuo metu stebimas disciplinuotas elgesys, yra išreiškęs norą dirbti pataisos įstaigoje, mokosi, stengiasi savanoriškai dengti priteistus ieškinius, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą bei darbą. Minėtas aplinkybes teismas laiko svarbiomis, vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad pastaruoju metu tinkamas nuteistojo elgesys, galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas tam tikrose užimtumo programose, turimi socialiniai ryšiai, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. 59-181, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma ilgalaike ir esmine, jį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo nurodyta teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo šių teismo išvadų nepaneigia, kadangi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, kurios šiuo atveju lėmė sprendimą netaikyti S. K. lygtinio paleidimo.
Savo skunde nuteistasis kėlė klausimą dėl jam Komisijos nutarimu siūlomų rekomendacijų dalyvauti socialinės reabilitacijos programose nekonkretumo bei netikslingumo. Tokios rekomendacijos nuteistajam buvo nustatytos, atsižvelgiant į jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei aktualius kriminogeninius veiksnius. Dalyvavimas skirtingose programose gali padėti labiau įvertinti savo veiksmų pasekmes, lavinti problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžius, pakeisti požiūrį į savo elgesį. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo išvadai, jog ši pateikta Komisijos rekomendacija yra aiškiai netinkama. Taigi, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, nuteistojo S. K. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 59-181, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.