Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai R. N. , jos atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, atsakovo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. P. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. N. skundą atsakovui – VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis - VĮ Registrų centru, R. P. dėl 2009-04-14 sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas skundą palaiko, mano, kad nuosavybės teisės registravimo pagrindu negalėjo būti ginčo sutartis ir teismų sprendimai.

Byla reikalavimo dalyje dėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo panaikinimo nutrauktina, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas, 101 straipsnio 3 punktas).

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniai įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėja R. N. ir tretysis suinteresuotas asmuo R. P. yra nekilnojamojo turto adresu Valstiečių g. 28 (dabar – Valstiečių g. 14), Šilutėje, pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos 2007-10-25 Šilutės rajono apylinkės teismo, 2008-03-06 Klaipėdos apygardos teismo ir 2008-09-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniais sprendimais, šalys. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais įrodyta, kad teismas išaiškino nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir patvirtino, jog pareiškėja ir tretysis suinteresuotas asmuo 2006-03-19 sudarė gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, esančiais adresu Valstiečių g. 28, Šilutėje, pirkimo-pardavimo sutartį, kurią teismai pripažino galiojančia (b.l. 12-20, 88-89). Turto pirkėja - tretysis suinteresuotas asmuo R. P. , jos nuosavybės teisė į ginčo turtą viešajame registre įregistruota 2008-09-24 teismų išaiškintos sutarties ir teismo sprendimų pagrindu (b.l. 54-64, 65-66, 82).

Pareiškėja siekia, kad viešajame registre būtų panaikintas esamas įrašas apie turto pirkėjos nuosavybės teisę į ginčo turtą, nes mano, kad jis padarytas nepagrįstai. Turto pardavėja (pareiškėja) šiuo metu bendrosios kompetencijos teisme siekia iškelti civilinę bylą dėl paminėtos turto pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir restitucijos taikymo ( LITEKO duomenys, Šilutės rajono apylinkės teismo byla Nr. 2-1797-750/2009 ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo byla Nr. 2S-1573-360/2009). Teismo sprendimu pareiškėja su šeima yra iškeldinta iš trečiojo suinteresuoto asmens namo (LITEKO duomenys, Šilutės rajono apylinkės teismo byla Nr. 2-180-635/2009 ir Klaipėdos apygardos teismo byla Nr. 2A-703-159/2009).

Ginčo dalykas šioje byloje yra 2009-04-14 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimas Nr. 2050/08-S-190, kuriuo nuspręsta atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, t.y. panaikinti esamą įrašą – išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro R. P. nuosavybės teises į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį pastatą ((duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Šilutėje, Valstiečių g. 28 (dabar Valstiečių g. 14), ir palikti galioti iki 2008-09-24 galiojusį įrašą apie R. N. nuosavybės teisę į minėtus nekilnojamuosius daiktus (b.l. 26-27). Atsakovas savo sprendimą grindė tuo, kad nuosavybės teisė įregistruota pirkimo-pardavimo sutarties ir teismų sprendimų pagrindu, o sandoris ir teismo sprendimas yra vieni iš nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų, teismo sprendimas pripažinti sandorį galiojančiu pardavėjo valios atžvilgiu yra priverstinis dokumentas, sandoris įgijo juridinę galią ir tapo šalims privaloma nuo to momento, kai sandorį įformino teismas, todėl papildomai perdavimo priėmimo aktas yra nereikalingas. Atsisakymas grindžiamas Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 2 dalimi, 6.305 straipsniu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi (b.l. 26-27).

2009-07-31 sprendimu Nr. 264 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą, papildomai nurodžiusi, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentų, kurių pagrindu yra įrašyti ir nuo jų įrašymo dienos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 30-31).

Pareiškėja pakeisti (panaikinti) įrašą apie trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į ginčo turtą prašo tuo pačiu pagrindu, kuriuo remiantis šis įrašas buvo padarytas. Jos manymu, šių dokumentų nepakanka konstatuoti, kad trečiajam asmeniui būtų galima įregistruoti nuosavybės teisę. Su tokiais argumentais sutikti negalima.

Nekilnojamojo turto registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių daiktų suvaržymais susiję juridiniai faktai – sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes, įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutarys, turintys įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 12 straipsnio 1 ir 7 punktai). Įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Įstatymo 22 straipsnio 2 punkte ir 7 punkte nurodyta, kad daiktinių teisų į nekilnojamąjį daiktą pagrindu gali būti teismo procesiniai sprendimai ir rašytiniai sandoriai. Būtent tokiu pagrindu ir buvo įregistruota trečiojo suinteresuoto asmens R. P. nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja neįrodė, kad šis įrašas yra klaidingas arba neteisingas, nepateikė dokumentų, kurie galėtų būti pagrindas pakeisti esamą įrašą ar jį panaikinti.

Atmestini pareiškėjos argumentai apie tai, kad atsakovas pažeidė Civilinio kodekso 4.254 straipsnio 1 punkto, 6.217 straipsnio, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 punkto reikalavimus. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 punkte nurodoma, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Dokumentų, kad trečiojo suinteresuoto asmens R. P. daiktinė teisė pasibaigė, pareiškėja nepateikė. Civilinio kodekso 4.254 straipsnio 1 punktas numato, kad viešajame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai - sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Būtent tokie dokumentai ir yra įregistruoti Viešajame registre apie trečiojo suinteresuoto asmens R. P. nuosavybės teisę į ginčo turtą. Civilinio kodekso 6.217 straipsnis reglamentuoja sutarties nutraukimą, tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, kad sutartis yra nutraukta, todėl atsakovui neatsirado pareigos keisti ar naikinti esamą įrašą. Taigi pagrindo teigti, jog atsakovas pažeidė pareiškėjos nurodytas teisės normas, nėra.

Nuosavybės teisė trečiajam suinteresuotam asmeniui atsirado iš sutarties ir teismų sprendimų, įrodymų apie tai, kad įrašas buvo padarytas neteisingai ar klaidingai, pareiškėja nepateikė, todėl darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai atsisakė keisti (naikinti) padarytą įrašą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 85-87 straipsniais,

nusprendžia:

Bylą reikalavimo dalyje dėl 2009-07-31 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo Nr. 264 dalies panaikinimo nutraukti, kitą R. N. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.