Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. J., Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

4. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11 - 5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi, palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

5. Iš mirties ir santuokos liudijimų matyti, jog H. J., miręs (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs santuoką su pareiškėja M. J.. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 2010 m. lapkričio 5 d. Šiaulių miesto 2-ojo notaro biuro patvirtinto testamento, notarinio registro Nr. VP1-5971, matyti, kad bendrajame testamente nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš 2022 m. liepos 1 d. Testamentų registro išrašo matyti, jog Testamentų registre yra registruotas 2010 m. lapkričio 5 d. bendrasis sutuoktinių testamentas, notarinio registro Nr. VP1-5971, tačiau nėra registruota palikimo priėmimo faktų. Matyti, jog H. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas nepriimtas. Suinteresuotas asmuo, pareiškėjos ir jos sutuoktinio H. J., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus G. J. sutinka ir neprieštarauja, kad jų tėvo palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktas būtų nustatytas mamai, pareiškėjai M. J..

6. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, po H. J. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė faktiškai valdydama priėmė visą savo sutuoktinio turtą, t. y. liko gyventi toje pačioje namų valdoje, pasiliko sutuoktinio asmeninius ir namų apyvokos daiktus, rūpinosi nurodytu nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo, valdė, mokėjo mokesčius, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Faktines aplinkybes, kad pareiškėja sutuoktinio turtą po jo mirties prižiūrėjo, rūpinosi, jame gyveno tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po mirties, patvirtino byloje pateikti rašytiniai dokumentai: mokėjimo kvitai bei AB „Šiaulių energija“, UAB „Šiaulių vandenys“ sąskaitos už komunalines paslaugas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

7. Pareiškėjos M. J. palikimo priėmimo faktiškai valdant sutuoktinio turtą fakto neginčijo suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas. Iš aptarto nustatyta, jog po palikėjo H. J. mirties (duomenys neskelbtini), nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo mirusiojo sūnus G. J. nesikreipė į notaro kontorą dėl H. J. turto paveldėjimo, tačiau pareiškėja M. J. faktiškai priėmė ir valdė jo turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad M. J. priėmė sutuoktinio H. J. palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

8. 4,84 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445–448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Nepriteisti iš pareiškėjos teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.