Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos C. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, B. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja yra D. D. dukra. D. D. susituokė su vyru A. A. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai 1992-07-02 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas D. D. vardu. Po A. A. mirties nei pati pareiškėja, nei jos sesuo B. B., nei D. D. nesikreipė į notarą. Po savo sutuoktinio mirties D. D. bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno iki savo mirties, palikimą priėmė faktiniu valdymu.

3. Suinteresuotas asmuo B. B. atsiliepimo nepateikė.

5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat išsiunčiant teismo nutartį, kuria paskirtas teismo posėdis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

6. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos rašytinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo B. B. yra D. D., mirusios (duomenys neskelbtini) ir A. A., mirusio (duomenys neskelbtini), dukros. D. D. susituokė su vyru A. A. (duomenys neskelbtini) (žr. VĮ Registrų centro išrašą apie A. A. šeimos sudėtį). Iš 2025-05-22 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad D. D. ir A. A. santuokos metu, t. y. 1992-07-02 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas kaip D. D. nuosavybė (toliau – ir Butas).

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. civiliniam kodeksui. Iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-551/2006; Nr. 3K-3-30/2011).

8. Nagrinėjamu atveju Butas įgytas santuokos metu, todėl jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors yra įregistruotas tik D. D. vardu.

9. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Šiuo atveju palikėjo vaikai palikimo po jų tėvo mirties nepriėmė per įstatyme nustatytą terminą, taip pat palikimo nepriėmė ir A. A. sutuoktinė – D. D..

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais – tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, be to, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).

11. D. D., (duomenys neskelbtini) mirus vyrui A. A., per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau aptariamu atveju yra pagrindas spręsti apie tai, kad ji palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti.

12. Teismo vertinimu, tai, kad D. D. priėmė vyro palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, patvirtina tai, kad D. D. gyveno Bute iki pat savo mirties. Šią aplinkybę pagrindžia VĮ Gyventojų registro išrašas – jame nurodyta, kad D. D. gyvenamąją vietą nuo 1983-10-25 iki mirties buvo deklaravusi aptariamame Bute. Pareiškėja pareiškime patvirtino, kad po sutuoktinio mirties kaip vienintelė savininkė Butu rūpinosi D. D., pareiškėja už ją mokėjo mokesčius. Suinteresuotas asmuo B. B. šių aplinkybių neginčijo.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktų duomenų pagrindu galima spręsti, jog palikimo atsiradimo dieną D. D. faktiškai pradėjo jos sutuoktiniui priklausančią turto dalį valdyti, ja rūpintis. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Teismas išvadą daro, įvertinęs ir tai, kad A. A. mirė (duomenys neskelbtini), taigi, yra praėję daug laiko, dėl to gali būti neišlikę dokumentų, patvirtinančių faktinio valdymo faktą.

14. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad D. D. po sutuoktinio A. A. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl nesant paneigiančių įrodymų ir suinteresuoto asmens prieštaravimų, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas.

15. Teismas konstatuoja, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šioje byloje yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po D. D. mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant pareiškėjai C. C. įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.