- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-22
- Bylos Nr.
- 2-1990/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00515-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Kreditorius
- Glomar Supllies Ltd S
- Kategorijos
- 126.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Glomar Supllies Ltd S. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Neapolis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-347-622/2013), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Neapolis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valeksa“. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi palikta nepakeista.
Klaipėdos apygardos teismas 2012 gegužės 11 d. nutartimi patvirtino BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus; 2012 m. rugsėjo 3 d. ir 2013 m. sausio 31 d. nutartimis kreditorių finansiniai reikalavimai buvo tikslinami.
Šalies argumentai
Įmonės bankroto administratorius 2013 vasario 7 d. vykusio kreditorių susirinkimo sprendimo pagrindu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti BUAB „Neapolis“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi BUAB „Neapolis“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; įmonės likvidatoriaus funkcijas pavedė atlikti administratoriui UAB „Valeksa“. Teismas konstatavo, jog egzistuoja aplinkybės, kurioms esant įmonė pripažintina bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 30 str. 2 d., 3 d.); per laikotarpį, praėjusį nuo kreditorių reikalavimų patvirtinimo dienos, nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo, kreditoriai savo reikalavimų neatsisakė, įmonė su jais neatsiskaitė; 2013 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimas nutarė įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl BUAB „Neapolis“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Kreditorius Glomar Supllies Ltd S. A. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir grąžinti prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Bankroto administratoriaus prašymas skubotas ir pažeidžia trečios eilės kreditorių interesus, kurių reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu.
2. Apeliantas yra BUAB „Neapolis“ kreditorius bei nuomojasi patalpas bankrutuojančiai įmonei priklausančiame verslo centre; gavęs nuomotojo sutikimą pagerino patalpas. Prieš kreipiantis dėl įmonės pripažinimo likviduojama, bankroto administratorius neinicijavo tolimesnių nuomos sandorių vykdymo arba pakeitimo sprendimų, apeliantas nebuvo tinkamai informuotas ar bus nutraukta nuomos sutartis, be tokios informacijos negali tikslinti savo kreditorinio reikalavimo dėl turto pagerinimo, todėl užkirsta galimybė nuomininkams ginti savo teises bei atsisakius užskaityti kreditorinį reikalavimą nuomos mokesčio sąskaita, pažeidžiami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
3. Apelianto nuomone, bankroto administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, todėl negali toliau būti likvidatoriumi.
Kreditoriai Machinery Trade Ltd ir UAB „Statega“ pateikė analogiškus atsiliepimus į atskirąjį skundą, kuriais palaiko atskirojo skundo reikalavimus ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Kreditorių susirinkimo, įvykusio 2013 m. vasario 7 d., nutarimas 11-uoju darbotvarkės klausimu – Dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, priimtas už jį balsavus 51,27 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, yra teisėtas ir galiojantis. Apeliantas nepateikia jokių faktų ir nenurodo aplinkybių, dėl kurių įmonė negalėjo būti pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad bankroto administratoriaus prašymas skubotas ir pažeidžiantis trečios eilės kreditorių interesus. Priešingai, nepripažinus įmonės bankrutavusia ir likviduojama didėtų administravimo išlaidos ir dėl to kreditoriams būtų padaryta žalos.Apeliantas nepateikia jokių įrodymų apie administratorius netinkamą savo pareigų kreditorių ir nuomininkų atžvilgiu vykdymą.
Atsiliepimas
Bankrutuojanti UAB „Neapolis“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2013 m. vasario 7 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimas dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto per ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nebuvo apskųstas; susirinkime dalyvavo ir apelianto atstovė, kurios atstovaujami ir kiti kreditoriai kartu turi 59,79 proc. balsų, todėl galėjo inicijuoti kitokio nutarimo priėmimą, prašyti atidėti įmonės likvidavimą. Nepriimdamas nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teismas būtų pažeidęs imperatyvias ĮBĮ nuostatas, bankroto proceso tikslus bei šiuo klausimu suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką. Bankrutuojančios įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymo, tarp jų ir nuomos santykių pratęsimo, klausimai, po to, kai jau yra patvirtintas kreditorių sąrašas, priskirti įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai. Pateiktu skundu pažeidžiamos įmonės kreditorių teisės bei teisėti interesai, vilkinamas bankroto procesas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria bankrutuojanti įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato ĮBĮ. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).
ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Taigi pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinti visi arba dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Pažymėtina, kad jeigu minėtas trijų mėnesių terminas praėjo ir jis nėra pratęstas, tai teismas privalo vykdyti ĮBĮ nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva spręsti dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, netgi nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus teikimo. Tokios nuomonės laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Neapolis“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi palikta nepakeista. Klaipėdos apygardos teismo 2012 gegužės 11 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurie vėlesnėmis nutartimis buvo tikslinami. 2013 m. vasario 7 d. vykusiame kreditorių susirinkime vienu iš darbotvarkės klausimų - dėl įmonės pripažindinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutarta įpareigoti administratorių teikti teismui prašymą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto jeigu per tris mėnesius nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai įsiteisėjimo dienos (2012 m. gruodžio 13 d.) nebus gauti pasiūlymai dėl taikos sutarties įmonės bankroto byloje sudarymo. Bankroto administratoriaus prašymas pripažinti BUAB „Neapolis“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto Klaipėdos apygardos teisme gautas 2013 m. balandžio 16 d., t. y. netgi praėjus ilgesniam nei ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje bei minėtame kreditorių susirinkimo nutarime nustatytas terminui, todėl apelianto argumentas apie administratoriaus prašymo pateikimo skubotumą pripažintinas nepagrįstu. Apeliantas nekelia klausimo dėl kitų įmonei pripažinti bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto įstatyme nustatytų sąlygų nagrinėjamu atveju egzistavimo, neteikia duomenų apie taikos sutarties sudarymą ar kreditorių susirinkimo prašymo pratęsti ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą pateikimą teismui. Todėl egzistuojant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį ir pripažinti BUAB „Neapolis“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
ĮBĮ normose nėra nustatyta draudimo tikslinti kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus po nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priėmimo, todėl apeliantas neteisus skundžiamos nutarties nepagrįstumą argumentuodamas neišspręstais klausimais dėl nuomos, turto pagerinimo ir būtinumu tikslinti kreditorinį reikalavimą.
Argumentai dėl administratoriaus pareigų netinkamo vykdymo neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakoma.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.