- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-16
- Bylos Nr.
- P-180-125-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Stasys Gudynas
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Atsakovas
- Panevėžio rajono policijos komisariatui
- Kategorijos
- 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-385-320/2005 pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovui Panevėžio rajono policijos komisariatui dėl įpareigojimo išmokėti neišmokėto darbo užmokesčio dalį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Panevėžio rajono policijos komisariatą (toliau – ir Panevėžio raj. PK) išmokėti jai visą priklausančią 2002-2004 metais neišmokėtą pareiginės algos dalį – 288,26 Lt. Nurodė, kad atlyginimo dalis nebuvo išmokėta dėl to, kad apskaičiuojant jos darbo užmokestį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 686 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 53 buvo taikomas indeksavimo koeficientas. Pareiškėja nurodė, kad šie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir Valstybės tarnybos įstatymui, ką pripažino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, todėl neturėtų būti taikomi šioje byloje. Pareiškėja atliko jai pavestą darbą ir turėjo gauti pilną atlyginimą už jį, dalies atlyginimo neišmokėjimas pažeidė jos teisę į nuosavybę.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas vadovavosi 2002 m. balandžio 23 d. priimtu Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-855, tą pačią dieną priimtu šio įstatymo įgyvendinimo įstatymu Nr. IX-856, 2002 m. gegužės 20 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 686 patvirtintomis ,,Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklėmis” ir Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis „Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis”. Teismas nustatė, kad Panevėžio rajono policijos komisariate, trūkstant lėšų, apskaičiuojant darbo užmokestį buvo taikomas indeksavimo koeficientas. Vykdant Panevėžio rajono policijos komisariato vadovo įsakymus, pareiškėjai nebuvo priskaičiuota ir išmokėta dalis darbo užmokesčio. Teismas nurodė, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi teismas konstatavo, kad Panevėžio rajono PK, 2002-2004 metų laikotarpiu taikydamas indeksavimo koeficientus, veikė teisėtai ir negalėjo atsisakyti vykdyti Vyriausybės nutarimus. Minėti įsakymai nėra panaikinti ar nuginčyti teismine tvarka. Kadangi Panevėžio raj. PK sprendimai nemokėti pareiškėjai visos pareiginės algos yra įvykdyti iki 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata, teismo manymu, neišmokėtai pareiškėjos algos daliai netaikytina.
III.
2006 m. kovo 15 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos prašymas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktais, atnaujinti procesą administracinėje byloje. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio l dalyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2005 m. gruodžio 21 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė nutartį administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl darbo užmokesčio priteisimo. „Administravimo aktai negali užkirsti kelio reikalauti priteisti darbo užmokestį, nes tokią galimybę nustato įstatymai”, – teigiama Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Teismas taip pat pabrėžė, kad valstybės tarnautojas į administracinį teismą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo gali kreiptis per įstatymuose nustatytą trejų metų terminą, ir tokia teisė negali būti suvaržyta jokiais institucijos vadovo aktais, nustatančiais darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus. Teismas akcentavo, kad „valstybės tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes juose valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašymuose nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose nustatytas socialines garantijas”. Kadangi nėra pasibaigęs terminas, per kurį valstybės tarnautojas galėjo reikalauti apginti savo pažeistas teises administraciniame teisme, o teisės aktai, kuriais buvo grindžiamas darbo užmokesčio sumažinimas, pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, atsakovo Kauno rajono policijos komisariato atsisakymas sumokėti pareiškėjui įstatyme nustatyto dydžio darbo užmokestį pripažintas neteisėtu. Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl darbo užmokesčio išmokėjimo turi būti patenkintas. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėja mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis yra pagrindas kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo (ABTĮ 153 straipsnio l dalis, 2 dalies 12 punktas), skaičiuojant trijų mėnesių kreipimosi senaties terminą nuo nutarties priėmimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Procesas atnaujintinas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Šiuo atveju prašoma atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose nurodytais pagrindais.
Prašydama atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, t.y., būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, pareiškėja remiasi Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis nustato, jog neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio “sprendimo įvykdymu” Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu” Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 iš esmės išaiškino, jog valstybės tarnautojų kreipimasis į teismą dėl nesumokėto darbo užmokesčio, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog sprendimai dėl darbo užmokesčio indeksavimo buvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo, akivaizdžiai prieštarauja išdėstytai administracinių teismų praktikai. Be to, pagal minėtą teismų praktiką, nenuginčyti administravimo aktai negali užkirsti kelio reikalauti priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, nes tokiai teisei įgyvendinti DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Dėl šių aplinkybių procesas administracinėje byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu, perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 159 str. 2 d.).
Prašyme atnaujinti procesą pareiškėja remiasi ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, tačiau materialinės teisės normų, kurių esminis pažeidimas padarytas, nenurodo, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-385-320/2005 pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovui Panevėžio rajono policijos komisariatui dėl įpareigojimo išmokėti neišmokėto darbo užmokesčio dalį.
Bylą perduoti iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.