Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-482-516/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-02
Bylos Nr.: e2A-482-516/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00127-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Gintaras Pečiulis, Agnė Tikniūtė
Atsakovas: Visagino savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Svertas“

Kategorijos

2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
2.6.18.3Statybos ranga
2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių

Civilinė byla Nr. e2A-482-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00127-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.3; 2.6.11.4.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Visagino tiekimas ir statyba“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-172-212/2019 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Visagino tiekimas ir statyba“ ieškinį atsakovei Visagino savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei „Svertas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Visagino tiekimas ir statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Visagino savivaldybės administracijos 60 685,57 Eur skolą už atliktus darbus, 567,09 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2014 m. liepos 7 d. su VšĮ CPO LT viešųjų pirkimų procedūrų pagrindu pasirašė preliminariąją sutartį „Dėl bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų su projektavimo paslaugomis užsakymų per CPO LT elektroninį katalogą“. Šia sutartimi buvo nustatytos sąlygos, taikomos ateityje sudaromoms pagrindinėms sutartis, visų pirma susijusios su kainų ir numatomų kiekių nustatymu. Sutarties priede Nr. 3 buvo numatytas pastatų sienų šiltinimo iš išorės termoizoliacinėmis plokštėmis, tinkuojant armuotu plonasluoksniu dekoratyviniu tinku įkainis bei techninė specifikacija. Su atsakove preliminarios sutarties ir atnaujinto varžymosi (užsakymo) CPO LT elektroniniame kataloge pagrindu 2015 m. gegužės 12 d. sudarė pagrindinę sutartį dėl kultūros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) modernizavimo (atnaujinimo) techninio darbo projekto ir statybos darbų atlikimo. Sutartis pasirašyta CPO LT elektroniniame kataloge paskelbtos informacijos apie darbų atlikimą ir darbų aprašymo pagrindu. Prie paskelbtų dokumentų buvo Visagino kultūros centro energijos suvartojimo audito ataskaita, kurioje pateikta pagrindinė informacija apie darbų objektą. Pradėjus vykdyti darbus, paaiškėjo, kad CPO LT elektroniniame kataloge pateikta informacija neatitinka tikrovės. Apie nustatytus atsakovės pagrindinės sutarties sudarymui pateiktų duomenų trūkumus informavo atsakovę 2016 m. liepos 20 d. raštu, tačiau atsakovė atsakymo nepateikė. Pakartotinai 2017 m. gegužės 3 d. informavo atsakovę apie būtinybę atlikti pagrindinės sutarties dokumentuose nenumatytus darbus, be kurių negalima saugiai, patikimai ir tinkamai užbaigti apšiltinimo darbus ir įvykdyti pagrindinę sutartį. Pateikė išsamų faktinės situacijos įvertinimą bei reikalingų atlikti papildomų, pagrindinėje sutartyje nenumatytų, darbų apimtis ir kainą. Atsakovė 2017 m. birželio 27 d. raštu atsakė, kad nesutinka pripažinti nurodomus darbus papildomais darbais, be kurių negalima atlikti objekto modernizavimo projekte suprojektuotus darbus ir kokybiškai užbaigti juos pagal sudarytą sutartį. Nežiūrint į tai, ieškovė darbus užbaigė ir visi darbai atlikti tinkamai, ką patvirtina 2017 m. lapkričio 17 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad ieškovė pagal pagrindinę sutartį atliko ir perdavė atsakovei pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir atsakovė neturi jokių pretenzijų dėl atlikto darbo kokybės. Nurodė, kad 2018 m. sausio 12 d. pateikė atsakovei pagrindinės sutarties dokumentuose nenumatytų atliktų darbų aktą 53 174,48 Eur su PVM sumai, tačiau atsakovė 2018 m. sausio 22 d. raštu atsisakė priimti ir pasirašyti šį aktą. Be to, 2017 m. lapkričio 17 d. su atsakove pasirašė atliktų darbų aktą 9 088,42 Eur sumai ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. Šio akto ir pažymos pagrindu ieškovė 2017 m. lapkričio 17 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė pagal sutarties 4.5 punktą turėjo apmokėti per 30 kalendorinių dienų, tačiau iki šiol apmokėjo tik 1 577,33 Eur, o likusią sumą apmokėti atsisako, motyvuodama tuo, kad darbai turi trūkumų ir likęs mokėjimas yra sulaikytas. Papildomus darbus, už kurių atlikimą prašo priteisti apmokėjimą, sudaro: pastato sienų šiltinimo darbai, kurie atsirado dėl to, kad sutarties dokumentuose buvo klaidingai nurodytas šiltinimo pastato fasado sienų plotas (darbų kaina 36 039,74 Eur plius PVM); pastato sienų išlyginimo darbai, kurie buvo būtini dėl pastato sienų nukrypimų nuo vertikalios plokštumos (darbų kaina 6 243,14 Eur plius PVM); pastato sienų nišų, susidariusių užmūrijus dalį pastato langų, užmūrijimas (darbų kaina 1 662,90 Eur plius PVM). VšĮ CPO LT elektroniniame kataloge darbų objekto įvertinimui ir pasiūlymų pateikimui buvo pateikti du esminiai atsakovės dokumentai: techninė specifikacija ir įkainotų veiklų sąrašas. Techninės specifikacijoje buvo nurodyta, kad darbų kiekiai yra preliminarūs ir rangovui rekomenduojama atvykti į projekto vykdymo vietą, tačiau ieškovė pasiūlymų pateikimo stadijoje, be specialios įrangos ir tyrimo darbų, neturėjo galimybės kitaip įvertinti reikalingų atlikti sienų šiltinimo darbų kiekio. Be to, pirkimo dokumentuose buvo pateikta Audito ataskaita, kurioje buvo nurodytos konkrečios pastato charakteristikos ir išorinių atitvarų plotai. Pagrindinės sutarties vykdymo metu atsakovė pripažino, kad ieškovės faktiškai atliktas išorinių sienų šiltinimo kiekis yra ženkliai didesnis nei buvo nurodytas sutarties dokumentuose. Ieškovė 2016 m. liepos 20 d. raštu informavo atsakovę, kad vykdant darbus pagal sutartį, paaiškėjo, kad dalis esamų pastato sienų ploto yra su nukrypimais nuo vertikalės nuo 2 cm iki 5 cm., pateikė atsakovei detalius duomenis apie nustatytus sienų nukrypimus pagal pastato ašis bei sąmatą darbų, reikalingų šiems nukrypimams išlyginti. Ieškovė papildomais darbais nurodė tik sienų nelygumų, viršijančių 2 cm, šalinimo darbus, o sienų nelygumus iki 2 cm išlyginimo darbus ieškovė prisiėmė savo rizikai. Mano, kad būdama rūpestingu rangovu, neturėjo galimybės pasiūlymo rengimo metu nustatyti pastato sienų nukrypimų nuo vertikalės, nes tam reikalingi specialūs matavimai ir specializuota įranga. Techninėje specifikacijoje buvo nurodytas reikalavimas dalinai užmūryti langų angas. Atlikus nurodytus darbus atskirose fasado vietose dėl pastato fasado reljefo ypatumų susidarė nišos, kurios turėjo būti užpildytos prieš atliekant šiltinimo (termoizoliacinių plokščių klojimo) darbus. Ieškovė informavo atsakovę apie reikalingus atlikti nišų užtaisymo darbus ir jų vertę bei specialiu įkainiu įtraukė į nenumatytų darbų aktą. Mano, kad atsakovės atsisakymas pripažinti, priimti ir apmokėti faktiškai atliktus darbus, kurie buvo būtini saugiai ir tinkamai užbaigti pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbus pagal pagrindinės sutarties ir projektinės dokumentacijos reikalavimus, yra nepagrįsti ir neteisėti.

3. Taip pat nurodė, kad atsakovė pažeidė sutarties 4.5 punkte numatytą pareigą apmokėti už 2017 m. lapkričio 17 d. atliktus ir priimtus darbus pagal pasirašytą ir neginčijamą atliktų darbų aktą ir iki šiol neapmokėjo 7 511,09 Eur už darbus. Pagal sutarties 4.5 punktą atsakovė nustatytu laiku neatsiskaičiusi turi mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Kadangi atsakovė nesumoka 7 511,09 Eur nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gegužės 17 d., iš jos prašo priteisti 567,09 Eur delspinigius bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti. Nurodė, kad prie pagrindinės sutarties pridedamoje techninėje specifikacijoje ir įkainotų veiklų sąraše buvo nurodyti visi darbai, pažymint, kad nurodyti darbų kiekiai preliminarūs ir dėl jų rangovui buvo rekomenduota atvykti į projekto vykdymo vietą. Pagrindinėje sutartyje nurodytas kartu su pagrindine sutartimi pasirašomų teisiškai įpareigojančių šalis dokumentų eiliškumas pagal jų turimą teisinę galią, todėl ieškovei pasirašius techninę specifikaciją, kurioje nurodoma, kad darbų kiekis preliminarus, ieškovė prisiėmė pareigą vadovautis preliminariais kiekiais ir įvykdyti pagrindinę sutartį. Statinio statybos techninės priežiūros paslaugas Kultūros centrui, adresu (duomenys neskelbtini), teikė UAB „Statybų koordinatoriai“, kuri, išnagrinėjusi rangovo UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ 2016 m. liepos 20 d. raštą, informavo, kad rangovei buvo suteiktos visos galimybės atlikti darbų apimčių vertinimus kuo tiksliau. Ieškovė galėjo darbų pirkimo metu patikslinti techninėje specifikacijoje nurodytus preliminarius kiekius, tačiau to nepadarė. Be to, ieškovė iki darbų pradžios turėjo pateikti lokalinę sąmatą su visais apskaičiuotais kiekiais ir visus galimus papildomus darbus, kurie paaiškėjo projektavimo metu. Techninio prižiūrėtojo vertinimu, papildomi statybos darbai neatsirado, o ieškovės nurodomi papildomi darbai nelaikytini būtinais ar tokiais darbais, už kuriuos būtina papildomai apmokėti ar organizuoti viešąjį konkursą jiems įsigyti. Ieškovės nurodomus papildomus darbus ji turėjo atlikti savo rizika, medžiagomis, darbu ir lėšomis pagal pagrindinės sutarties nuostatas. Atsakovė 2016 m. spalio 20 d. raštu patvirtino, kad sutinka atlikti darbų keitimą, t. y. vietoj nupirktų naujų stoglangių montavimo darbų atlikti 15 vnt. langų užmūrijimo darbus, nedidinant bendros sutartos pagrindinėje sutartyje kainos. Šalys 2016 m. lapkričio 9 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie pagrindinės sutarties atliko šį darbų keitimą. Atsakovė ne kartą savo raštais informavo ieškovę, kad dar per 2016 metų susirinkimus ji buvo informuota apie tai, jog jos raštuose nurodomi darbai nepripažintini tais darbais, be kurių negalima atlikti objekto modernizavimo projekte suprojektuotus darbus ir kokybiškai užbaigti pagal pagrindinę sutartį. Ieškovei aiškiai buvo nurodyta atsakovės valia, kad ieškovės papildomi darbai nebus įsigyjami, kad ieškovei papildomus darbus atliktus vienašališkai už šiuos darbus nebus mokama. Atsakovė negali būti atsakinga už atsiradusius papildomus darbus. Ginčo objekto projektuotojas yra UAB „Svertas“, kuris atsakingas už tinkamą projekto parengimą. UAB „Pastatų rekonstrukcijos“ pateiktame 2015 m. rugpjūčio 4 d. projekto bendrosios ekspertizės akte projekto apžvalgoje pateikiama informacija, kad projekto tyrinėjimai apsiribojo tik projekto vizualine apžiūra. UAB „Svertas“ turėjo pareigą įsitikinti, kad projekto vizualinė apžiūra yra pakankama pripažinti projekto atitikimą esminiams statinio, privalomųjų projekto dokumentų, kitų teisės aktų reikalavimams. UAB „Svertas“, vykdydamas ieškovės projektavimo užduotį, turėjo ir galėjo žinoti, kad viešojo konkurso sąlygose ir ieškovės pasiūlyme duomenys apie darbus yra preliminarūs, todėl turėjo įsitikinti papildomų skaičiavimų ar matavimų poreikio būtinybe. UAB „Svertas“, atlikdamas ieškovės projektavimo užduotį ir būdamas ieškovės subrangovu, dėl darbų preliminarių kiekių ir vėliau faktiškai atliktų darbų skirtumo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas yra tiesiogiai atskaitingas ieškovei. Mano, kad atsakovė nėra atsakinga už atsiradusius vėliau papildomus darbus, kurie galėjo būti numatyti dar statinio projektavimo stadijoje. Ieškovei matant, kad kyla ginčas dėl pagrindinės sutarties vykdymo, kad be nurodomų papildomų darbų negalima įvykdyti pagrindinės prievolės, ji turėjo kreiptis į teismą dėl pagrindinės sutarties keitimo. Ieškovė visą pagrindinės sutarties vykdymo laiką nuo pat 2016 m. liepos 20 d. buvo informuota ir žinojo apie atsakovės nesutikimą apmokėti už nurodomus papildomus darbus. Ieškovė nepasinaudojo teise stabdyti pagrindinės sutarties vykdymą arba atsisakyti nuo šios sutarties. Pagrindinėje sutartyje numatant, kad atsiradus poreikiui atlikti papildomus darbus šie perkami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka, ieškovė, atlikdama papildomus darbus, kurie, jos manymu, yra būtini ir papildomi, bet nenumatyti sutarties normatyviniuose statybos dokumentuose, apribojo atsakovės teisę nusipirkti ekonomiškai naudingiausius statybos rangos darbus, tiekėjams teikiant naudingiausią pasiūlymą rinkos konkurencijos sąlygomis. Nesutinka su ieškovės argumentais dėl galutinio atsiskaitymo uždelsimo. Pagal sutartį ieškovė turėjo atlikti priešgaisrinės saugos įrenginių sistemos modernizavimo darbus, kaip numatyta ieškovės pasiūlymo 15.1. punkte. Neatlikus šių darbų, negalima laikyti, kad pastatas tinkamas naudojimui ir yra priduotas pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovė iki šiol negali pastato priduotas eksploatacijai ir juo naudotis. Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2018 m. kovo 7 d. statinio patikrinimo akte nurodoma, evakuacijos keliuose įrengtų dvivėrių evakuacinių išėjimo durų atidaromos dalies plotis mažesnis nei 1 200 mm, nepateikti sumontuotų išėjimo durų užraktų dokumentai, įrodantys, kad atitinka LST EN 179 ir LST EN 1125 serijos standartų reikalavimus. Dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų pastatas negali būti priduotas eksploatacijai, todėl atsakovė juo naudotis negali ir neturi prievolės apmokėti ieškovei likusią sumą, kurią yra sulaikiusi.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Visagino savivaldybės administracijai.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pagal su Visagino savivaldybės administracija 2015 m. gegužės 12 d. sudarytą sutartį įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį darbo projektą pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo (atsakovės) pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą/techninį darbo projektą, atlikti statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties kaina 600 056,27 Eur su PVM. Sutarties 3.3 punktas nustatė, kad „jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti Pagrindinę sutartį, reikia atlikti darbus, kurių tiekėjas nenumatė sudarant Pagrindinę sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti pagal techninę specifikaciją ir kitus užsakymo dokumentus ir jie yra būtini Pagrindinei sutarčiai tinkamai įvykdyti, juos tiekėjas atlieka savo sąskaita“. Teismas taip pat nustatė, kad sutarties 3.6 punkte buvo nustatyta, jog į pagrindinės sutarties kainą įtrauktas visas už darbus numatytas užmokestis ir tiekėjas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka.

7. Teismas nustatė, kad tiekėją sutartis įpareigojo iki darbų pradžios parengti visus darbų atlikimui reikalingus dokumentus, tarp jų – lokalines sąmatas, kuriose numatytos sumos pagrindžia ir atitinka sutartyje numatytą darbų kainą, kitus reikalingus dokumentus. Sutartyje taip pat numatyta galimybė ieškovei pirkti papildomus darbus VPĮ nustatyta tvarka, jeigu dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėtų, kad reikia papildomų darbų, neįrašytų į sutartį ir be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo.

8. Nustatė, kad ieškovė 2016 m. liepos 20 d. raštu informavo atsakovę, jog CPO LT elektroniniame kataloge pateikta informacija pateikta su trūkumais, kad dėl nenumatytų aplinkybių reikalinga atlikti papildomus darbus, neįrašytus į sutartį ir jos priedus, kad be šių darbų negalima saugiai, patikimai ir tinkamai užbaigti pastato apšiltinimo darbų bei vykdyti sutartį. Negavusi atsakymo iš atsakovės, ieškovė 2017 m. gegužės 3 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. papildomais raštais dar kartą informavo atsakovę. Atsakovė 2017 m. birželio 27 d. raštu informavo ieškovę, kad dar 2016 metais per susirinkimus ieškovė buvo informuota apie tai, jog nurodyti darbai techninę priežiūrą atliekančio darbuotojo nėra pripažįstami papildomais darbais, be kurių negalima atlikti objekto modernizavimo projekte suprojektuotus darbus ir kokybiškai užbaigti darbų pagal sutartį. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu informavo atsakovę, kad kaip atsakingas ir pareigingas rangovas, 2016 m. liepos 20 d. rašte nurodytus papildomus darbus atliko, prašė priimti atliktus papildomus darbus ir sumokėti 53 174,48 Eur.

9. Teismas nustatė, kad ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 53 174,48 Eur skolą už atliktus papildomus darbus, 7 511,09 Eur skolą, nesumokėtą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 02816 ir 567,09 Eur delspinigius sutarties 10.1 punkto pagrindu.

10. Teismas, siekdamas nustatyti, ar ieškovės atlikti darbai laikytini papildomais darbais, ar jie (ne)buvo numatyti sutartyje ir jos prieduose, ar ieškovė, kaip rangovė, galėjo numatyti šiuos darbus, paskyrė statybos techninės veiklos ekspertizę. Teismo ekspertas, atsakydamas į pateiktus klausimus, nurodė, kad rangovė „turėjo visas galimybes atlikti laikančiųjų konstrukcijų (išorinių mūrinių sienų) matavimus ir techninės būklės vertinimą; turėjo įsivertinti sienų išlyginimą polistireniniu putplasčiu ir tinkamai įtraukti šių darbų sąnaudas į sienų šiltinimo įkainį; turėjo įsivertinti atskirų vietų mūrijimą ir tinkamai įtraukti šių darbų sąnaudas į langų keitimo įkainį; galėjo iki 2015 m. gegužės 26 d. pagrindinės sutarties pasirašymo atlikti inžinerinius geodezinius matavimus tacheometru ar kita inžinerine įranga ir nustatyti/išmatuoti esamus sienų ir langų plotus bei sienų nuokrypius ir nelygumus. Siekdamas įvertinti ir patikslinti statybos darbų apimtis rangovas turi atlikti aukščiau nurodytus tyrimus ir matavimus ir tai yra teisinga praktika, siekiant įvertinti realias darbų sąnaudas ir kiekius. Ši praktika nėra dažna viešojo pirkimo sutartyse, bet tai yra rangovo atsakomybė ir rizika“.

11. Teismas nustatė, kad už techninio darbo projekto, kuriame turėjo būti apskaičiuoti ir nurodyti tikslūs darbų kiekiai, parengimą buvo atsakingas UAB „Svertas“, tačiau šis projektas teismui nepateiktas, UAB „Svertas“ paaiškinimų neteikė. Iš teismo ekspertizės akto nustatė, kad techninės būklės įvertimo aktas, parengtas 2015 m. birželio 17 d., o matavimai atlikti vizualios apžiūros metu apytiksliai, nesivadovaujant statinių matavimo dokumentais.

12. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų, jog patikrino preliminarius darbų kiekių ir plotų apskaičiavimus, kad papildomi darbai atsirado dėl nepriklausančių nuo jos aplinkybių. Neįrodžius minėtų aplinkybių, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė atliko papildomus darbus, už kuriuos turi būti apmokama. Priešingai, remdamasis ekspertizės aktu, teismas nustatė, kad ieškovė, turėdama galimybę patikrinti preliminarius darbų kiekius, tiksliau išmatuoti pastato sienų ir langų plotus, sienų nelygumus, to nepadarė, todėl prisiėmė atsakomybę savo rizika atlikti darbus pagal sutartį.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, teigdama, jog VšĮ CPO LT elektroniniame kataloge pateikta informacija buvo su trūkumais, kad darbų kiekiai buvo apskaičiuoti neteisingai ir pan., nepasinaudojo teise sustabdyti sutarties vykdymą, neatsisakė vykdyti sutartį, nors tokią galimybę turėjo, nes atliktus darbus priduodavo etapais.

14. Teismas nustatė, kad, remiantis šalių pasirašyta sutartimi, atsiradus poreikiui atlikti papildomus darbus, darbai perkami VPĮ nustatyta tvarka. Konstatavo, kad ir šių sutartyje numatytų galimybių ieškovė neišnaudojo. Pasirašydama sutartį ieškovė žinojo, kad į sutarties kainą įtrauktas visas už darbus numatytas užmokestis ir jokių išlaidų, viršijančių numatytą kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro šalių rašytinio susitarimo, negalės reikalauti.

15. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 53 174,48 Eur už papildomus darbus nepagrįstas.

16. Teismas nustatė, kad ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 7 511,09 Eur skolą ir delspinigius. Atsakovė neneigė, kad ši dalis sąskaitos neapmokėta, tačiau nurodė, jog šią sumą yra sulaikiusi, nes ieškovė iki šiol neįvykdė pareigos pagal sutarties 6.9 punktą teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant organizuoti statybos užbaigimo komisijos sudarymą ir jos darbą, paruošti statybos užbaigimo aktą ir pateikti statybos užbaigimo komisijai visą reikiamą dokumentaciją vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais ir dalyvauti oficialiose procedūrose bei per protingai trumpą laikotarpį pašalinti statybos užbaigimo komisijos narių nustatytus defektus. Nustatė, kad statybos užbaigimo aktas iki šiol nepasirašytas, o pastatas negali būti eksploatuojamas pagal jo paskirtį, nes ieškovė neatliko statybos darbų, kurie patvirtintų pastato atitikimą pagrindiniams gaisrinės saugos reikalavimams. Teismas konstatavo, kad esant ieškovės kaltei dėl neatliktų darbų ir iki šiol nepašalinus Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus nustatytų trūkumų, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 7 511,09 Eur.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Apeliaciniame skunde ieškovė RUAB „Visagino tiekimas ir statyba“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti naują įrodymą – Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. patvirtintą „Visagino kultūros centro pastato, esančio (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) užbaigimo darbų sąrašą (lauko durų keitimas)“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neištyrė ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų ir argumentų, pagrindžiančių, kad ji objektyviai neturėjo galimybės pasiūlymo teikimo stadijoje patikrinti preliminarius darbų kiekius ir plotų apskaičiavimus. Ieškovė taip pat neturėjo pagrindo abejoti užsakovės (atsakovės) pateiktais techniniais dokumentais ir juose pateiktais darbų kiekio ir ploto apskaičiavimais, kurių klaidos paaiškėjo tik ieškovei pradėjus vykdyti darbus pagal pasirašytą pagrindinę sutartį. Papildomi darbai atsirado dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių. Be papildomų darbų atlikimo apskritai nebūtų įvykdyta viešojo pirkimo sutartis ir jų atlikimas sąlygojo ne tik statybos darbų užbaigimą, bet ir padėjo išvengti nuostolių ir neigiamų teisinių pasekmių dėl viešosios sutarties laiku neįvykdymo.

17.2. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atliko šiuos papildomus darbus: pastato sienų šiltinimo, pastato sienų išlyginimo ir pastato sienų nišų, susidariusių užmūrijus dalį pastato langų, užmūrijimo darbus. Ekspertas 2019 m. sausio 29 d. teismo Ekspertizės akte, atsakydamas į teismo užduotus klausimus, iš esmės patvirtino, kad paminėti papildomi darbai, už kuriuos apmokėjimo byloje prašo apeliantas, yra faktiškai atlikti. Ginčas tarp šalių yra kilęs tik dėl to, ar atsakovė turi pareigą apmokėti už šiuos papildomai atliktus statybos darbus.

17.3. Nors Techninės specifikacijos 2 eilutėje „Sienų šiltinimas“ buvo nurodyta, kad darbų kiekiai yra preliminarūs ir rangovui rekomenduojama (o ne privaloma) atvykti į projekto vykdymo vietą, tačiau pasiūlymų pateikimo stadijoje (be specialios įrangos ir tyrimo darbų) tiekėjai neturi galimybės kitaip (didesniu nei pirkimo dokumentuose nurodytu tikslumu) įvertinti reikalingų atlikti darbų (sienų šiltinimo) kiekio. Be to, pirkimo dokumentuose (pastato charakteristikų įvertinimui ir tiekėjų pasiūlymų parengimui) buvo pateikta audito ataskaita, kurioje, remiantis atliktais specializuotais pastato energetinio efektyvumo tyrimais, buvo nurodytos konkrečios pastato charakteristikos – pastato išorinių atitvarų plotai. Palyginus audito ataskaitoje nurodytą šiltinamų pastato išorinių sienų plotą su techninėje specifikacijoje nurodytu bendru šiltinamų sienų plotu, akivaizdžiai matyti, kad techninėje specifikacijoje nurodytas bendras išorinių sienų šiltinimo kiekis atitinka audito ataskaitoje nurodytą šiltinamą sienų plotą – 3 565 kv. m. Ieškovė, rengdama pasiūlymą atnaujintam varžymuisi, turėjo galimybę vadovautis ir kitais (mažesniais) pastato išorinių sienų dydžiais, tačiau būdama rūpestinga ir atidi rangovė, vadovavosi didžiausiu pirkimo dokumentuose nurodytu darbų kiekiu ir jo pagrindu pateikė pasiūlymą. Ieškovė pasiūlymo rengimo stadijoje, neatlikusi specializuotų ir specialios įrangos bei matavimų reikalaujančių tyrimų, neturėjo objektyvios galimybės tiksliau nei nurodyta atsakovės pateiktoje audito ataskaitoje atlikti pastato išorinių atitvarų kiekių skaičiavimų ir nustatyti atsakovės padarytų klaidų, t. y. kad atsakovės dokumentuose nurodytas šiltinamų sienų plotas neatitinka faktinio šiltintinų sienų ploto. Tai, kad techninėje specifikacijoje buvo nurodyta, kad darbų kiekiai yra preliminarūs ir rangovui rekomenduojama atvykti į projekto vykdymo vietą, nereiškia sukuriamos pareigos rangovui netikėti/abejoti užsakovo pateiktų duomenų teisingumu. Pirmosios instancijos teismas, be jokio faktinio pagrindo nutardamas, kad rangovė (ieškovė) privalėjo patikrinti preliminarius darbų kiekius ir plotų apskaičiavimus iš esmės iškreipė užsakovo ir rangovo teisių ir pareigų pusiausvyrą ir iš esmės įteisino esminę šalių nelygybę. Vadovaujantis tokia ydinga teismo praktika, sukuriamos nepagrįstos prielaidos bet kokią atsakomybę už sutartinio ir faktinio darbų kiekio neatitikimą perkelti išimtinai rangovui vien dėl to, kad jis iki pagrindinės sutarties pasirašymo nerado užsakovo pateiktų duomenų ir užsakytų darbų kiekio klaidų. Ieškovei pradėjus vykdyti darbus, paaiškėjo, kad faktinis apšiltintinų pastato išorinių sienų kiekis sudarė 3 941 kv. m, o tai reiškia, kad faktiškai šiltintinų sienų plotas yra 836 kv. m arba 27 proc. didesnis nei nurodytas atsakovės pateiktoje techninėje specifikacijoje ir audito ataskaitoje.

17.4. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovė 2016 m. liepos 20 d. raštu informavo atsakovę, jog vykdant darbus pagal pagrindinę sutartį, paaiškėjo, kad dalis esamų pastato sienų ploto yra su nukrypimais nuo vertikalės nuo 2 cm iki 5 cm, kas sąlygoja būtinybę pirmiausia atlikti sienų išlyginimo darbus prieš kitų darbų pradžią. Toks nukrypimas nuo vertikalės 10 metrų ir daugiau aukščio sienoje nėra pastebimas žvilgsniu. Tokie nukrypimai galėjo būti pastebėti tik atliekant specialius tyrimus, kurie atliekami projektavimo stadijoje, o ne siūlymo teikimo stadijoje iki pagrindinės sutarties pasirašymo. Ieškovė prisiėmė sienų išlyginimo riziką ta apimtimi, kiek sienų nelygumai sudarė iki 2 cm. Ieškovė net būdama patyrusi ir rūpestinga rangovė neturėjo objektyvios galimybės pasiūlymo rengimo metu nustatyti pastato sienų kokybės trūkumų, nes tam reikalingi specialūs matavimai, naudojant specializuotą įrangą.

17.5. Techninės specifikacijos 4 eilutės 5, 7, 8 punktuose buvo nurodytas reikalavimas dalinai užmūryti langų angas. Ieškovei atlikus nurodytus darbus atskirose fasado vietose dėl pastato fasado reljefo ypatumų susidarė nišos, kurios privalėjo būti užpildytos, prieš atliekant šiltinimo (termoizoliacinių plokščių klojimo) darbus. Ieškovei iki sutarties pasirašymo nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad užmūrijus langus dėl pastato reljefo netolygumo susidarys nišos. Yra pagrindas pripažinti, kad papildomų darbų atsiradimo priežastys yra objektyvios ir nepriklausė nuo ieškovės.

17.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pagrindinės sutarties 3.3 punkto sąlygą. Pagal šios sąlygos turinį tiekėjo (ieškovės) rizikai papildomų darbų atlikimas tenka, jei ji papildomų darbų poreikį turėjo ir galėjo numatyti pagal techninę specifikaciją ir kitus užsakymo dokumentus. Ieškovė pagal atsakovės pateiktus pirkimo dokumentus neturėjo ir negalėjo numatyti papildomų darbų atsiradimo. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovė iki pagrindinės sutarties sudarymo pagal techninę specifikaciją ir kitus atsakovės pateiktus dokumentus (pvz., audito ataskaita) turėjo ir galėjo numatyti papildomų darbų poreikį. Atsakovė byloje nenurodė jokių konkrečių veiksmų, kuriuos ieškovė turėjo atlikti tam, kad sužinotų faktines ginčo pastato charakteristikas ir reikalingus atlikti darbų kiekius. Ieškovė, rengdama pasiūlymą, buvo atvykusi į vietą ir susipažino su faktine pastato būkle, tačiau vien apžiūros, atliekamos pasiūlymo rengimo stadijoje, metu nebuvo galimybės nustatyti nei atsakovės pateiktų pirkimo dokumentų klaidų (tiksliai nustatyti pastato šiltinamų sienų ploto), nei pastato sienų nukrypimo nuo vertikalės, nei fakto, kad atlikus langų užmūrijimo darbus atskirose fasado vietose dėl pastato fasado reljefo ypatumų susidarys nišos. Be to, esant atsakovės pateiktai audito ataskaitai, ieškovė neturėjo objektyvaus pagrindo netikėti atsakovės pateiktų duomenų teisingumu ar vertinti juos kaip klaidingus.

17.7. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo išvadą, kad ieškovė turėjo galimybę patikrinti preliminarius darbų kiekius, todėl esą galėjo iš anksto iki pagrindinės sutarties sudarymo nustatyti šiltintinų pastato sienų plotą, išsimatuoti langų ir sienų nelygumus, išimtinai vadovavosi byloje atliktu Ekspertizės aktu, nevertindamas Ekspertizės akto pagrįstumo su kitais byloje surinktais įrodymais ir ieškovės argumentais, tuo pažeisdamas CPK 218 straipsnį. Nesutinka su Ekspertizės akte pateiktomis prielaidomis. Nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo perkelti iškovei pareigą dar iki sutarties pasirašymo atlikti tuos veiksmus, kuriuos teisės aktai įgalioja ir įpareigoja atlikti tik sudarytos tyrimo, projektavimo ar statybos rangos sutarties pagrindu. Teismo ekspertas nepagrįstai ir peržengdamas savo kompetencijos ribas išvadas grindė išimtinai teisinio pobūdžio argumentais.

17.8. Nurodo esutinkanti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė, nustačiusi, jog VšĮ CPO LT elektroniniame kataloge pateikta informacija yra su trūkumais, neteisingai apskaičiuoti darbų kiekiai ir pan., ir paaiškėjus papildomų darbų poreikiui, nepasinaudojo teise sustabdyti sutarties vykdymą, neatsisakė vykdyti sutartį, nors tokią galimybę turėjo, todėl papildomų darbų atlikimas tenka pačios ieškovės rizikai. CK 6.684 straipsnio 4 dalis nustato vieną iš rangovo teisių, bet ne pareigą sustabdyti darbų atlikimą. Ieškovė apie pagrindinės sutarties vykdymo metu išaiškėjusius pagrindinėje sutartyje nenumatytus papildomus darbus informavo atsakovę 2016 m. liepos 20 d., 2017 m. gegužės 3 d. ir kitais byloje esančiais vėlesniais raštais, tačiau atsakovė tik po 1 metų, t. y. 2017 m. birželio 27 d. pateikė atsakymą į pranešimus. Toks atsakovės vengimas kooperuotis ir spręsti atsiradusių papildomų darbų poreikio klausimą, vertintinas kaip akivaizdus nebendradarbiavimas ir nesąžiningumas ieškovės, kaip rangovės, atžvilgiu. Ieškovė, negavusi konkretaus, pagrįsto ir teisėto atsakymo iš atsakovės, elgdamasi rūpestingai ir atsakingai, privalėjo atlikti pagrindinėje sutartyje nenumatytus darbus, nes tokių darbų neatlikimas būtų sukėlęs didelius nuostolius abiem šalim – pagrindinė sutartis nebūtų tinkamai įvykdyta, būtų kilę ginčai dėl vienos iš šalių kaltės dėl neįvykdytos sutarties ir pagrindinės sutarties nutraukimo (neužbaigimo) pasekmių. Mano, kad ieškovės elgesys, atlikus visus pagrindinės sutarties tinkamam užbaigimui reikalingus darbus ir kreipusis į teismą dėl apmokėjimo, nors ir už sutartyje nenumatytus, bet būtinus atlikti papildomus darbus, atitinka protingumo, ekonomiškumo ir sąžiningumo principus, o atsakovės naudai atlikti papildomi darbai turi būti apmokėti.

17.9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje numatyta galimybė pakeisti/peržiūrėti viešojo pirkimo sutarties kainą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė turėjo suprasti, jog į Pagrindinėje sutartyje numatytą kainą yra įtrauktas visas už darbus numatytas mokestis ir jokios kainą viršijančios išlaidos nebus apmokamos. Kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra nurodęs bendros taisyklės, kad šalių susitarta fiksuota darbų kaina neturi būti keičiama, išlygą, kad galimybė kainai pakeisti išlieka, jeigu vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą ir tokia situacija iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą.

17.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 7 511,09 Eur skolą iš atsakovės už šios priimtus darbus. Tarp šalių 2017 m. lapkričio 17 d. buvo pasirašytas atliktų darbų aktas ir pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 16 už laikotarpį nuo 2017 rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. Pasirašyto akto ir pažymos pagrindu ieškovė 2017 m. lapkričio 17 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 9 088,42 Eur sumai, tačiau atsakovė apmokėjo tik dalį – 1 577,33 Eur – ir liko skolinga 7 511,09 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, vadovavosi išimtinai atsakovės pozicija, kad ji turi teisę sulaikyti 7 511,09 EUR sumą, nes ieškovė neva nėra pašalinusi statybos užbaigimo komisijos narių nustatytų darbų defektų. Tai, kad pastatas nėra pripažintas tinkamu naudoti, nėra ieškovės atsakomybės klausimas. Ieškovė pagal pagrindinę sutartį vykdė pastato modernizavimo (atnaujinimo) darbus, kurių rūšys ir apimtys detaliai nurodytos pagrindinėje sutartyje: cokolių šiltinimo darbai, sienų šiltinimo darbai, stogo atnaujinimo darbai (įrengiant apšiltinimą ir naują bituminę dangą); langų ir išorinių durų keitimo darbai. Ieškovė pagrindinėje sutartyje numatytus darbus atliko tinkamai, ką patvirtina abiejų šalių pasirašytas 2017 m. lapkričio 17 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas. Ieškovei pridavus darbus ir atsakovei juos priėmus kaip tinkamus, atsakovė turi pareigą už juos apmokėti. Tuo tarpu 2018 m. kovo 7 d. statinio patikrinimo akte, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra nurodyti trūkumai ir neatitikimai, kurie nėra susiję su ieškovės vykdytais darbais. Pagal pagrindinę sutartį atsakovė nepirko ir ieškovė, kaip rangovė, neįsipareigojo atlikti nei pastato paskirties keitimo ar su tuo susijusių darbų, nei atlikti kitokių darbų, kurie atitiktų keičiamos pastato paskirties gaisrinės saugos reikalavimus, pvz., platinti išorinių durų angas (tokių darbų nėra numatyta pagrindinėje sutartyje). Poziciją, kad nepagrįstai atsakomybė už tariamai netinkamų matmenų lauko durų įrengimą (pakeitimą) tenka ieškovei paneigia su apeliaciniu skundu teikiama ir prašoma prijungti prie bylos Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus V. A. B. 2019 m. rugpjūčio 23 d. patvirtintas „Visagino kultūros centro pastato, esančio (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) užbaigimo darbų sąrašas (lauko durų keitimas)“. Po bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos atsakovė paskelbė konkursą ginčo pastato lauko durų keitimo darbams pirkti. Lyginant darbų atlikimo technines specifikacijas matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. sąrašo eilutėje Nr. 2 yra nurodyta darbų pozicija: „Durų angos praplatinimas nuo 1250 mm iki 1450 mm – 3 vnt.“ Toks darbas ir reikalavimas nebuvo numatytas ieškovei pagal pagrindinę sutartį. Iki sprendimo priėmimo ieškovė apie teikiamą rašytinį įrodymą nežinojo, jo neturėjo ir dėl to objektyviai jo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl teikia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos. Kadangi jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, dokumentas yra nedidelės apimties (2 lapai), be to, jis yra parengtas pačios atsakovės, todėl mano, kad neužvilkins bylos nagrinėjimo, o atsakovė turės galimybę dėl jo pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, priimti naujus įrodymus (sutartį su nauju rangovu, lokalinę sąmatą ir darbų sąrašą), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

18.1. Ieškovė darbus, kurių apmokėjimo prašo, turėjo numatyti. Techninėje specifikacijoje aiškiai numatyta, kad darbų kiekiai yra preliminarūs, kas reiškia, jog faktiškai atliktinų darbų gali būti daugiau arba mažiau, nei kad nurodyta. Darbų kiekio klausimas turėjo būti sprendžiamas rangovo, kaip profesionalo, prisiimant su tuo susijusias pareigas ir riziką. Sudarydama sutartį ieškovė su šiomis sąlygomis sutiko. Jeigu tikslių darbų kiekių, veikdama neapdairiai ir nerūpestingai ieškovė nenustatė sudarydamas sutartį, tai tikslius darbų kiekius jau neabejotinai turėjo nustatyti bent jau projekto rengimo metu, atlikusi privalomus matavimus ir vertinimus, tačiau darbų, kurių apmokėjimo prašo, poreikį ieškovė nustatė tik atlikdama pačius statybos darbus.

18.2. Ieškovė galėjo darbų kiekius įsivertinti ir pasitikslinti įdėdama papildomas pastangas arba, darbų kiekio vertinimui ir tikslinimui nenorėdamas skirti papildomų pastangų, bet pirkime dalyvauti ir sudaryti sutartį, galėjo prisiimti su tuo susijusią riziką, kurią galėjo minimizuoti nustatydama savo pasiūlymo kainą (pvz., dėl preliminaraus darbų kiekio pritaikydama atitinkamą antkainį), arba tokią riziką, jeigu ieškovui tai buvo priimtina, galėjo ir ignoruoti. Kaip nurodo ieškovė, atvykti į projekto vykdymo vietą rangovui buvo rekomenduojama, o ne privaloma. Ieškovė rekomendacijos galėjo ir nepaisyti, tačiau tokiu atveju turėjo prisiimti riziką ir pasekmes.

18.3. Nesutinka, kad ieškovės atlikti darbai yra papildomi darbai ir kad jai teko didinti kai kurių darbų kainą. Kita vertus, net ir laikant, kad taip įvyko, ieškovė turėjo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėti už iki nutraukimo atliktus darbus arba, negavusi atsakovės atsakymo, sustabdyti tų darbų atlikimą, bet ne vienašališkai nuspręsti atlikti darbus, kuriuos mano esant papildomus, ir tuomet reikalauti tokių nesuderintų darbų apmokėjimo. Kai sutarties vykdymo metu šalys nustatė realiai sutartimi nenumatytus darbus (trinkelių betoninio pagrindo išardymą ir naujų trinkelių paklojimą), dėl tokių darbų atlikimo ir apmokėjimo jos 2017 m. balandžio 12 d. sudarė naują rangos sutartį. Tai patvirtina, kad papildomų darbų įforminimo procedūros ieškovei buvo gerai žinomos. Ieškovei, kaip profesionaliai tiekėjai, turėjo būti suprantama ir tai, kad sutarties, sudarytos viešo pirkimo būdu, keitimas, ypač didinantis kainą, yra susijęs su viešuoju interesu, todėl sutarties keitimo tvarkos laikymasis yra itin svarbus.

18.4. Kasacinis teismas yra priėmęs nutartis (civilinėse bylose Nr. 3-3K-161/2012, Nr. 3-3K-163/2012 ir Nr. 3-3K-164/2012), kurių faktinės aplinkybės yra praktiškai analogiškos šios bylos aplinkybėms ir kurios vienareikšmiškai patvirtina, kad riziką dėl preliminaraus darbų kiekio pasikeitimo, kai vyko ne tik rangos darbų, bet ir projektavimo darbų pirkimas, prisiėmė ieškovė ir jos reikalavimai dėl darbų, kuriuos ieškovė laiko papildomais darbais, nėra pagrįsti ir negali būti tenkinami.

18.5. Ieškovė teigia, kad atsakovė nepateikė atsakymo į 2016 m. liepos 20 d. rašte nurodytas aplinkybes, tuo pažeisdama pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, tačiau nutyli, kad dar 2016 m. vykusiuose susirinkimuose atsakovė nurodė su ieškovės reikalavimais nesutinkanti. Be to, pati ieškovė savo 2017 m. rugpjūčio 17 d rašte nurodė, jog 2016 m. per susirinkimus sprendimai dėl papildomu? darbu? ir jų apmokėjimo priimti nebuvo, t. y. atsakovė nesutiko su ieškovės keliamais reikalavimais.

18.6. Darbus, kurių apmokėjimo prašo, ieškovas laiko „sutartyje nenumatytais (neįrašytais) darbais“, tačiau ginčo darbai sutartyje yra numatyti, tik ieškovė neteisingai įvertino (ar visai nevertino) jų kiekio.

18.7. Bent keliose skundo vietose ieškovė teigia, kad ji neturėjo pagrindo abejoti atsakovės pateiktais duomenimis dėl darbų kiekio, nors darbų kiekiai, kaip ne kartą minėta, visiškai aiškiai ir tiesiogiai, pažodžiui techninėje specifikacijoje įvardinti kaip preliminarūs.

18.8. Ieškovė skunde remiasi kartu su pirkimo dokumentais pateikta energijos vartojimo audito ataskaita ir pabrėžia, neva ši ataskaita „parengta atsakovės užsakymu atliktų pastato tyrimų pagrindu“ ir „byloje nenustatyta, dėl kokių priežasčių minėti neatitikimai (klaidos) atsirado audito ataskaitoje“. Svarbu pažymėti, kad ši ataskaita yra skirta ne darbų kiekiui, o energijos vartojimui įvertinti.

18.9. Nors ieškovė teigia, kad darbų kiekio nustatymo tyrimai, paminėti teismo ekspertizės akte, pagal teisės aktus atliekami kituose darbų etapuose, o ne iki sutarties pasirašymo, tačiau darbų kiekį įvertinti ir nusistatyti ieškovė nebuvo įpareigota kokiu nors konkrečiu būdu. Tam ji galėjo pasirinkti kokius tik nori būdus ir priemones. Net jei kokie nors tikslų darbų kiekį padedantys nustatyti tyrimai pagal teisės aktus ir sudarytų kokių nors kitų darbų etapą, tai nereiškia, kad ieškovė tokių tyrimų negali atlikti ne tokių darbų etapų rėmuose. Teikdama pasiūlymą ir sudarydama sutartį ieškovė turėjo įvertinti, kas ir kokia apimtimi jai yra labiau priimtina: atlikti tikslesnio darbų kiekio nustatymo tyrimus, patiriant su tuo susijusias sąnaudas, bet galint tiksliau įvertinti darbų kiekį, ar tokių tyrimų neatlikti, nepatiriant su tuo susijusių sąnaudų, bet prisiimant riziką dėl aiškiai netikslaus (preliminaraus) darbų kiekio.

18.10. Skunde ieškovė teigia, kad teismo ekspertas neva nepagrįstai ir peržengdamas savo kompetencijos ribas savo išvadas grindė išimtinai teisinio pobūdžio argumentais, tačiau teismo ekspertas teatsakė į pačios ieškovės suformuluotus klausimus. Kritikuodama eksperto išvadą, ieškovė nenurodo, kuo ši išvada nėra patikima. Tai, kad teismo eksperto išvados nesutampa su ieškovės nuomone, nereiškia ekspertinio tyrimo trūkumų.

18.11. Ieškovei atlikus darbus ir bandant atlikti pastato pridavimo procedūras paaiškėjo, kad įrengtos pastato durys neatitinka priešgaisrinių reikalavimų – evakuaciniu? išėjimo durų atidaromos dalies plotis yra mažesnis nei 1 200 mm. Dėl šių pažeidimų pastatas negali būti priduotas eksploatacijai, todėl atsakovė negali juo naudotis. Dėl to atsakovė sustabdė savo prievolės vykdymą ieškovei. Kadangi ieškovė savo darbų trūkumų nešalina, šių trūkumų šalinimui teko organizuoti naują viešojo pirkimo procedūrą, kurios metu yra nupirktos naujos (platesnės) durys, su jų montavimo darbais, įskaitant ir reikalingus durų angų platinimo darbus, ir 3 vnt. plastikinių durų LD-1(TD-1) (1 200 x 2 100 mm), kurias būtina keisti dėl ieškovės netinkamai atliktų projektavimo ir statybos darbų, bei papildomas 1 vnt. metalinių durų ir 1 vnt. plastikinių durų. Ieškovė darbų atlikimo metu suprojektavo ir sumontavo 3 vnt. metalinių durų MD-1 (1 200 x 2 100 mm) ir 3 vnt. plastikinių durų LD-1(TD-1) (1 200 x 2 100 mm), kurias šiuo metu reikia keisti dėl neatitikimo priešgaisriniams reikalavimams. Ieškovės darbų trūkumų šalinimo kaina sudaro 8 349,98 Eur su PVM. Nežinodama ieškovės darbų trūkumų šalinimo kainos, atsakovė sulaikė likusias ieškovei mokėtinas sumas (ieškovės šioje byloje prašomus priteisti 7 511,09 Eur). Kadangi šiuo metu ieškovės darbų trūkumų šalinimo kaina jau žinoma (8 349,98 Eur) ir ji viršija atsakovės sulaikytą sumą, sumų skirtumo bus pareikalauta iš ieškovės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

20. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 12 d. ieškovė UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ ir atsakovė Visagino savivaldybės administracija viešojo pirkimo būdu sudarė Statybos rangos darbų pagrindinę sutartį dėl kultūros paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo (atnaujinimo) techninio darbo projekto ir statybos darbų atlikimo, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį darbo projektą pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo (atsakovės) pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą/techninį darbo projektą, atlikti statybos rangos darbus, o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 2.1 punktas). Bendra pagrindinės sutarties kaina – 600 056,27 Eur su PVM (Sutarties 3.1 punktas).

21. UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ atliko darbus pagal paminėtą sutartį ir prašė priteisti iš atsakovės 60 685,57 Eur skolą, kurią, apeliantės teigimu, sudaro jos atlikti papildomi darbai, t. y. pastato sienų šiltinimo darbai, kurie atsirado dėl pagrindinės sutarties dokumentuose atsakovės klaidingai nurodyto šiltintino pastato fasado sienų ploto – 36 039,74 Eur ir PVM, pastato sienų išlyginimo darbai, kurių poreikis buvo nulemtas pastato sienų nukrypimų nuo vertikalios plokštumos – 6 243,14 Eur ir PVM, pastato sienų nišų, susidariusių užmūrijus dalį pastatų langų, užmūrijimo darbai – 1 662,90 Eur ir PVM, iš viso 53 174,48 Eur, bei 7 511,09 Eur skola už 2017 m. lapkričio 17 d. atliktus ir priimtus, tačiau neapmokėtus darbus.

22. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, konstatavęs, jog ieškovės atlikti darbai nėra papildomi ir atsakovė neturi už juos apmokėti, taip pat nustatė, kad ieškovei nepašalinus darbų trūkumų, nustatytų Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priežiūros skyriaus 2018 m. kovo 7 d. patikrinimo akte, nėra pagrindo priteisti ir 7 511,09 Eur.

23. Apeliantė , nesutikdama su tokiu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ neturėjo galimybės pasiūlymo teikimo stadijoje patikrinti preliminarius darbų kiekius ir plotų paskaičiavimus, neturėjo pagrindo abejoti atsakovės pateiktais techniniais dokumentais ir juose pateiktais darbų kiekio ir ploto paskaičiavimais, be to, papildomi darbai atsirado ne nuo apeliantės priklausančių aplinkybių, o be šių papildomų darbų išvis nebūtų įvykdyta viešojo pirkimo sutartis. Be to, apeliantės teigimu, nepagrįstai buvo atmestas ir ieškinio reikalavimas dėl 7 511,09 Eur skolos priteisimo, nes 2018 m. kovo 7 d. statinio patikrinimo akte nurodyti trūkumai nėra susiję su jos atliktais darbais.

Dėl atliktų darbų vertinimo papildomais darbais

24. Ginčas nagrinėjamoje byloje, visų pirma, kilo dėl to, ar apeliantės atlikti didesnio ploto, nei nustatyta Techninėje specifikacijoje, pastato sienų apšiltinimo darbai, sienų išlyginimo ir pastato sienų nišų užmūrijimo darbai laikytini papildomais, kurių ji negalėjo numatyti ir įsivertinti iki Pagrindinės sutarties sudarymo.

25. Apeliantės teigimu, pradėjus vykdyti darbus, paaiškėjo, kad faktinis apšiltintinų išorinių sienų kiekis – 3 941 kv. m, t. y. 836 kv. m daugiau, nei nurodyta techninėje specifikacijoje. Be to, apeliantės teigimu, vykdant darbus paaiškėjo dar ir tai, kad dalis pastato sienų ploto yra su nukrypimais nuo vertikalės nuo 2 cm iki 5 cm, todėl prieš darbų pradžią reikėjo atlikti sienų išlyginimo darbus, o užmūrijus langų angas atskirose fasado vietose dėl pastato fasado reljefo ypatumų susidarė nišos, kurios taip pat privalėjo būti užpildytos prieš atliekant šiltinimo darbus. Už visus šiuos papildomus darbus, apeliantės teigimu, atsakovė turi sumokėti.

26. Nustatyta, kad Pagrindinės sutarties priede Nr. 3 buvo pateikta Techninė specifikacija ir įkainotų veiklų sąrašas. Techninės specifikacijos 2 dalyje „Sienų šiltinimas“ numatytas pastatų sienų šiltinimas iš išorės termoizoliacinėmis plokštėmis, tinkuojant armatuotu plonasluoksniu dekoratyviniu tinku. Nurodytas darbų (šiltintinų pastato sienų) kiekis – 3 105 kv. m. Bendras techninėje specifikacijoje nurodytas šiltinamų sienų plotas – 3 565 kv. m (cokolio šiltinimo darbai – 250 kv. m ir 210 kv. m, pastato sienų šiltinimas – 3 105 kv. m). Pažymėtina, kad Techninės specifikacijos 2 dalyje „Sienų šiltinimas“ nebuvo nurodytas konkretus sienų išlyginimo plotas, tačiau nurodyta, kad rangovas turi įvertinti esamų pastatų sienų paviršius, jų paruošimą ir šiuos darbus įskaičiuoti į mato vieneto kainą, taip pat nurodyta, kad rangovui ruošiant pasiūlymą būtina atsižvelgti, jog pastato fasadas turi sudėtingą reljefą ir vietomis gali turėti nelygumus bei nukrypimus nuo vertikalės. Techninės specifikacijos 4 dalies „Langų, durų keitimas, balkonų stiklinimas“ 5, 7 ir 8 punktuose buvo nurodytas reikalavimas užmūryti langų angas, šiuos darbus įskaičiuojant į mato vieneto kainą.

27. Pažymėtina, kad tiek Techninės specifikacijos 2 dalyje „Sienų šiltinimas“, tiek 4 dalyje „Langų, durų keitimas, balkonų stiklinimas“ nurodyta, kad darbų kiekiai yra preliminarūs, rangovui rekomenduojama atvykti į projekto vykdymo vietą. Taigi pirkimo dokumentuose tiekėjams, įskaitant ir pasiūlymą pateikusiai bei Pagrindinę sutartį pasirašiusiai ieškovei, kuri buvo susipažinusi su visomis pirkimo, taip pat ir Pagrindinės sutarties, sąlygomis, buvo sudaryta galimybė atvykti į pastatą, kurio statybos rangos darbai perkami, ir atlikti reikiamus matavimus, įsivertinti ir patikslinti statybos darbų apimtis, kiekius ir sąnaudas, t. y. pasitikslinti šiltintinų sienų plotą, įsivertinti sienų nelygumus ir nukrypimus nuo vertikalės, įvertinti ir įskaičiuoti į pasiūlymo kainą visas su langų užmūrijimu susijusias sąnaudas, įskaitant ir susidariusių nišų užpildymą. Tai, kad Techninėje specifikacijoje aiškiai ir tiesiogiai buvo nurodyta, jog darbų kiekiai yra preliminarūs, tik patvirtina, kad faktiškai atliktinų darbų kiekis gali skirtis nuo perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose (Techninėje specifikacijoje) nurodytų kiekių.

28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė projekto vykdymo vietoje jokių matavimų ir vertinimų neatliko. Priešingai, vadovavosi išimtinai pirkimo dokumentuose (Techninėje specifikacijoje) nurodytais preliminariais darbų kiekiais, nurodydama, kad neturėjo pagrindo abejoti juose pateikta informacija. Vėliau, sutarties vykdymo metu, paaiškėjus, kad darbų kiekiai yra didesni, t. y. šiltintinų pastato sienų plotas yra didesnis, be to, būtina prieš šiltinant išlyginti pastato sienas, užmūryti atsiradusias nišas po langų užmūrijimo, apeliantė šiuos darbus atliko ir reikalauja už juos apmokėti, teigdama, kad tai papildomi darbai, kurie atsirado ne nuo jos priklausančių aplinkybių, nes nurodytų darbų negalėjo numatyti pasiūlymo pateikimo ir Pagrindinės sutarties pasirašymo metu.

29. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais ir pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantė, visi jos atlikti darbai, t. y. tiek didesnio, nei Techninėje specifikacijoje nurodyto, pastato sienų ploto apšiltinimas, tiek pastato sienų išlyginimas, tiek po langų užmūrijimo susidariusių nišų užpildymas (užmūrijimas) nelaikytini papildomais darbais, kurių ji, būdama profesionali rangovė, negalėjo numatyti pasiūlymo pateikimo ir (ar) Pagrindinės sutarties pasirašymo metu. Priešingai, visi paminėti darbai aiškiai buvo nurodyti Techninėje specifikacijoje, tačiau dėl pačios apeliantės pasyvumo nebuvo nustatyti ir įvertinti tikslesni darbų kiekiai ir apimtys. Kitaip tariant, tai, kad gali reikti apšiltinti didesnį sienų plotą, nei nurodytas Techninėje specifikacijoje, apeliantė galėjo numatyti, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirkimo dokumentuose, kaip minėta, aiškiai ir konkrečiai buvo nurodyta, jog darbų kiekis tik preliminarus. Tai, kad sienos yra su nelygumais ir nukrypimais nuo vertikalės ir kad rangovai, ruošiantys pasiūlymą, turi į tai atsižvelgti, Techninėje specifikacijoje taip pat buvo aiškiai nurodyta. Tai, kad užmūrijus langus dėl sienų reljefo ypatumų atsiras nišos, kurias reiks užpildyti, apeliantė taip pat galėjo numatyti atvykusi į darbų vykdymo vietą ir apžiūrėjusi bei įvertinusi.

30. Taigi iki Pagrindinės sutarties sudarymo ieškovė, kaip profesionali rangovė, galėjo numatyti faktą, kad gali reikti atlikti daugiau darbų, nei buvo preliminariai nurodyta, taip pat galėjo iki Pagrindinės sutarties sudarymo atlikti reikiamus matavimus ir nustatyti tikslesnius kiekius bei apimtis ir atitinkamai nustatyti savo pasiūlymo kainą.

31. Pažymėtina, kad Pagrindinės sutarties 3.3 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti Pagrindinę sutartį, reikia atlikti darbus, kurių tiekėjas nenumatė sudarant Pagrindinę sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti pagal techninę specifikaciją ir kitus užsakymo dokumentus, ir jie yra būtini Pagrindinei sutarčiai tinkamai įvykdyti, juos tiekėjas atlieka savo sąskaita. Taigi apeliantei nepasinaudojus galimybe iki Pagrindinės sutarties sudarymo atlikti reikiamus matavimus ir nustatyti tikslesnius darbų kiekius ir apimtis, t. y. tiksliau išsimatuoti pastato sienų ir langų plotus, sienų nelygumus, kuriuos ji turėjo ir galėjo numatyti, konstatuotina, kad vėliau paaiškėjus, jog atliktinų darbų kiekis ir apimtis yra didesni, apeliantė juos turėjo atlikti savo sąskaita.

32. Apeliantės teigimu, apie galimybę keisti (peržiūrėti) viešojo pirkimo sutartį ir joje nustatytą kainą ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatęs bendros taisyklės, kad šalių susitarta fiksuota darbų kaina neturi būti keičiama, išlygą.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.653 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtinta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kartu pažymėtina, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės ją keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Šių nuostatų tikslas – suteikti statybos rangos sutarties šalims alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi keisti darbų kainą galima tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2012).

34. Nagrinėjamoje byloje šalys Pagrindinės sutarties 3.1 punkte nustatė konkrečią kainą – 600 056,27 Eur su PVM, o Sutarties 3.6 punkte nustatė, kad į Pagrindinės sutarties kainą įtrauktas visas už darbus numatytas užmokestis ir tiekėjas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo Pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka. Nustatyta, kad jokių rašytinių susitarimų dėl išlaidų, viršijančių kainą, šalys sudariusios nebuvo. Priešingai, iš byloje esančių rašytinių įrodymų (šalių raštų) matyti, kad atsakovė apeliantės nurodytų darbų nelaikė papildomais, Pagrindinėje sutartyje ir jos prieduose nenumatytais, už kuriuos ji turėtų sumokėti.

35. Pažymėtina ir tai, kad nors, remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, keisti darbų kainą galima tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų, tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad jeigu vykdant rangos sutartį paaiškėja, jog būtina atlikti papildomų darbų, arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti tam tikrų darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu galimas tik išimtiniais atvejais. Rangos sutartyje sulygtos darbų kainos keitimas (didinimas) galimas tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar 6.685 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2012).

36. Nagrinėjamu atveju apeliantė jokių svarbių, objektyvių ir (ar) nuo jos nepriklausančių priežasčių, kurios galėjo sąlygoti šalių sudarytos statybų rangos darbų sutartyje nurodytos konkrečios (fiksuotos) darbų kainos keitimą (didinimą) nenurodė. Minėta, kad visi jos atlikti darbai, kuriuos ji įvardija kaip papildomus, aiškiai ir konkrečiai buvo nustatyti Techninėje specifikacijoje, nurodant, kad darbų kiekiai preliminarūs, atkreipiant dėmesį, kad sienos yra su nelygumais ir nukrypimais nuo vertikalės ir kad rangovai, teikdami pasiūlymą, turi į tai atsižvelgti, taip pat sudarant galimybes atvykti į darbų vykdymo vietą ir atlikti reikiamus matavimus, siekiant įsivertinti tikslesnius darbų kiekius, apimtis ir nustatant atitinkamą pasiūlymo kainą. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tokie darbai, kurie aiškiai buvo nurodyti Techninėje specifikacijoje, priešingai nei teigia apeliantė, nelaikytini papildomais, už kurių atlikimą atsakovė turėtų apmokėti, o tai, kad apeliantė elgėsi pasyviai ir nesiėmė jokių priemonių tikslesniems darbų kiekiams ir apimčiai nustatyti, dėl ko vėliau paaiškėjo, kad atliktinų darbų apimtis yra didesnė, nereiškia, jog susiklostė išimtinės, nuo apeliantės nepriklausančios aplinkybės.

37. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar ieškovės atlikti darbai laikytini papildomais ir Pagrindinėje sutartyje ir jos prieduose nenumatytais, paskyrė statybos techninės veiklos ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Statybos procesų valdymas“. Teismo ekspertas, atsakydamas į jam užduotus klausimus, 2019 m. sausio 29 d. akte nurodė, kad rangovas turėjo visas galimybes atlikti laikančiųjų konstrukcijų (išorinių mūrinių sienų) matavimus ir techninės būklės vertinimą, turėjo įsivertinti sienų išlyginimą polistireniniu putplasčiu ir tinkamai įtraukti šių darbų sąnaudas į sienų šiltinimo įkainį, turėjo įsivertinti atskirų vietų mūrijimą ir tinkamai įtraukti šių darbų sąnaudas į langų keitimo įkainį, galėjo iki Pagrindinės sutarties pasirašymo atlikti inžinerinius geodezinius matavimus tacheometru ar kita inžinerine įranga ir nustatyti/išmatuoti esamus sienų ir langų plotus bei sienų nuokrypius ir nelygumus. Taip pat nurodė, kad, siekdamas įvertinti ir patikslinti statybos darbų apimtis, rangovas turi atlikti aukščiau nurodytus tyrimus ir matavimus ir tai yra teisinga praktika siekiant įvertinti realias darbų sąnaudas ir kiekius. Ši praktika nėra dažna viešojo pirkimo sutartyse, bet tai yra rangovo atsakomybė ir rizika.

38. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Ekspertizės aktu, nevertindamas paminėto akto pagrįstumo su kitais byloje surinktais įrodymais ir ieškovės argumentais, tuo pažeisdamas CPK 218 straipsnio nuostatas.

39. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės skundo argumentu ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ atlikti darbai nėra papildomi ir kad ieškovė turėjo galimybę patikrinti preliminarius darbų kiekius, vertino ne tik ekspertizės akte pateiktas išvadas, bet ir šalių argumentus bei teismui pateiktus rašytinius įrodymus (Pagrindinę sutartį, jos priedus ir kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, be kitų byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, vertino ir rėmėsi byloje esančiomis ekspertizės akto išvadomis, kurios nesutapo su apeliantės pozicija, nereiškia, kad buvo pažeistos CPK 218 straipsnio nuostatos.

40. Apeliantės teigimu, tai, kad Techninėje specifikacijoje nurodyta, jog darbų kiekiai yra preliminarūs ir rangovui rekomenduojama atvykti į projekto vykdymo vietą, nereiškia pareigos rangovui netikėti ar abejoti užsakovo pateiktų duomenų teisingumu. Teisėjų kolegija sutinka, kad Techninėje specifikacijoje nurodyta rekomendacija nėra privaloma, tačiau tokiu atveju rangovas prisiima riziką ir pasekmes, kad, kaip nagrinėjamu atveju, paaiškėjus atliktinų darbų kiekio nesutapimams, jis, remiantis Pagrindinės sutarties 3.3 punktu, 3.6 punktu, darbus turės atlikti savo sąskaita ir neturės teisės reikalauti padengti išlaidų, viršijančių Pagrindinėje sutartyje nustatytą kainą.

41. Apeliantės teigimu, kartu su pirkimo dokumentais buvo pateikta ir Audito ataskaita, kurioje buvo nurodytos pastato charakteristikos. Palyginusi Audito ataskaitoje nurodytą šiltinamų pastato išorinių sienų plotą su Techninėje specifikacijoje nurodytu bendru šiltinamų sienų plotu nustatė, kad kiekis sutampa, todėl UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ neturėjo pagrindo abejoti pateiktais duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad kartu su pirkimo dokumentais pateikta Energijos vartojimo audito ataskaita nebuvo skirta darbų kiekiui nustatyti. Paminėtoje ataskaitoje nurodyta, kad energijos vartojimo audito tikslas – išanalizuoti statinio išorinių atitvarų, inžinerinių sistemų būklę ir, vadovaujantis gautais rezultatais bei metodika, pasiūlyti tinkamas energijos taupymo priemones, kurios pagerintų komfortines bei higienos sąlygas, padidintų pastato ir/ar atskirų atitvarų/dalių ilgaamžiškumą bei nustatyti jų ekonominį efektyvumą. Taigi, vertindama darbų kiekius, apeliantė, kaip rangovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo remtis ne Energijos vartojimo audito ataskaitoje, kuri, kaip minėta, skirta ne perkamų darbų kiekiui nustatyti, o energijos vartojimui įvertinti, pateiktais duomenimis, o Technine specifikacija, kurioje yra detalizuojami perkami darbai ir nurodomi jų kiekiai, aiškiai įvardijant, kad jie yra tik preliminarūs.

42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės atlikti didesnio ploto, nei nustatyta Techninėje specifikacijoje, pastato sienų apšiltinimo darbai, sienų išlyginimo ir pastato sienų nišų užmūrijimo darbai nelaikytini papildomais darbais, kurių UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ negalėjo numatyti iki Pagrindinės sutarties pasirašymo, ir sprendžia, kad atmetęs reikalavimą dėl 53 1743,48 Eur priteisimo už papildomus darbus pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl skolos už 2017 m. lapkričio 17 d. atliktus ir priimtus darbus priteisimo

43. Ginčas nagrinėjamoje byloje taip pat kilo dėl apeliantės reikalavimo priteisti 7 511,09 Eur skolą pagal 2017 m. lapkričio 17 d. atsakovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą pagrįstumo.

44. Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 17 d. ieškovė UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ ir atsakovė Visagino savivaldybės administracija pasirašė Atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 16 už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. Remdamasi šiais dokumentais apeliantė, kaip minėta, 2017 m. lapkričio 17 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 9 088,42 Eur sumai. Nustatyta, kad atsakovė sumokėjo tik dalį sumos – 1 577,33 Eur, o likusios dalies – 7 511,09 Eur – mokėjimą sulaikė, nurodžiusi, kad bandant atlikti pastato pridavimo procedūras paaiškėjo, jog ieškovės įrengtos pastato durys neatitinka priešgaisrinių reikalavimų – evakuacinių išėjimo durų atidaromos dalies plotis yra mažesnis nei 1 200 mm. Tai patvirtina byloje esantis Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2018 m. kovo 7 d. statinio patikrinimo aktas Nr. 41-2.

45. Apeliantės teigimu, paminėtame 2018 m. kovo 7 d. statinio patikrinimo akte nurodyti trūkumai ir neatitikimai nėra susiję su jos vykdytais darbais, nes pagal Pagrindinę sutartį atsakovė nepirko, o ieškovė, kaip rangovė, neįsipareigojo atlikti darbų, kurie atitiktų keičiamos pastato paskirties gaisrinės saugos reikalavimus, t. y. platinti išorinių durų angas.

46. Nustatyta, kad Techninės specifikacijos 6 skyriuje „Esamų durų keitimas plastikinėmis durimis“ ir 7 skyriuje „Esamų durų keitimas metalinėmis durimis“ buvo numatyti avariniai išėjimai. Techninės specifikacijos 7 skyriuje „Esamų durų keitimas metalinėmis durimis“ numatytas naujas projektuojamas išėjimas (vietoje 2-jų dalių lango I a. paruošti angą dvivėrių durų blokų su stiklu įstatymui. Durų matmenys 1 200 x 2 100 mm). Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad matmenys tikslintini projektavimo metu.

47. Atsakovės Visagino savivaldybės administracijos teigimu, apeliantė darbų atlikimo metu suprojektavo ir sumontavo 3 vnt. metalinių durų (1 200 x 2 100 mm) ir 3 vnt. plastikinių durų (1 200 x 2 100 m), kurias šiuo metu reikia keisti dėl netinkamai atliktų projektavimo ir statybos darbų, dėl ko turėjo skelbti naują viešąjį pirkimą.

48. Taigi ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, ar apeliantė pagal šalių sudarytą Pagrindinę sutartį ir jos priedus turėjo įrengti duris, atitinkančias priešgaisrinės saugos reikalavimus.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančioje Techninėje specifikacijoje, kaip minėta, perkant durų keitimo darbus buvo numatyti avariniai išėjimai, nurodyti durų matmenys, pažymint, kad jie tikslintini projektavimo metu. Nors Techninėje specifikacijoje konkrečiai nebuvo nurodyta, kad durys turi atitikti priešgaisrinius reikalavimus, tačiau pažymėtina, kad tarp šalių 2015 m. gegužės 12 d. sudaryta Statybos rangos darbų sutartimi, kaip minėta, tiekėjas (ieškovė) įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį darbo projektą pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo (atsakovės) pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą/techninį darbo projektą, atlikti statybos rangos darbus (Sutarties 2.1 punktas). Pažymėtina, jog apeliantės pareiga tiek rengiant techninį darbo projektą, tiek ir vykdant statybos rangos darbus laikytis visų teisės aktų reikalavimų buvo akcentuojama ne viename Pagrindinės sutarties punkte. Sutarties 6.2 punktas nustatė, kad tiekėjas (ieškovė) privalo vykdyti darbus Pagrindinėje sutartyje nurodytame statinyje, laikydamasis Pagrindinės sutarties, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų nuostatų. Tiekėjas (ieškovas) Pagrindine sutartimi įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visus veiksmus, kuriuos turi atlikti tiekėjas, kad būtų tinkamai paruošta ir pateikta Statybos užbaigimo komisijai visa reikiama dokumentacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, kuri reikalinga Statybos užbaigimo aktui parengti bei dalyvauti oficialiose procedūrose (Sutarties 9.4.6 punktas), aktyviai dalyvauti surašant Statybos užbaigimo aktą, imtis visų priemonių, kurios priklauso nuo jo valios, tam, kad būtų pašalinti bet kokie esami ir (arba) potencialūs trūkumai, dėl kurių nebūtų išduotas Statybos užbaigimo aktas ir (arba) kurie būtų nurodyti Statybos užbaigimo akte, Statybos užbaigimo komisijos protokoluose ir (arba) kituose su šiuo procesu susijusiuose dokumentuose (Sutarties 9.4.7 punktas), vykdyti statybos darbus pagal techninį darbo projektą, statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą (normų, taisyklių) reikalavimus (Sutarties 9.4.9 punktas).

50. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartomis Pagrindinės sutarties nuostatomis, konstatuoja, kad apeliantė, kaip rangovė, įsipareigojo parengti ne tik Techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį darbo projektą (-us) pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bet tiek pagal Techninę specifikaciją, tiek pagal suderintą techninį projektą/techninį darbo projektą atlikti statybos rangos darbus, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, taigi įskaitant ir priešgaisrinės saugos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų taisyklių (toliau – Taisyklės), kuriose išdėstyti pagrindiniai statinių gaisrinės saugos reikalavimai (Taisyklių 5 punktas), 115 punktas nustato, kad naudojant dvivėres evakuacinių išėjimų duris, atidaromos dalies (varčia) plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 200 mm. Evakuacinių išėjimų durų varčia turi atsidaryti evakuacijos kryptimi, o jos plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m, kai pro ją evakuojasi 50 ir daugiau žmonių (Taisyklių 117.3 punktas).

51. Taigi šiuo atveju apeliantė UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, kaip profesionali rangovė, atlikusi kultūros paskirties pastato modernizavimo (atnaujinimo) techninio darbo projekto ir statybos darbus, turėjo vadovautis ne tik Techninėje specifikacijoje nustatytais darbais, parengtu techniniu darbo projektu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, įskaitant ir gaisrinės saugos reikalavimus reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuose, be kitų reikalavimų, nustatyti reikalavimai evakuacinėms durims.

52. Byloje nustačius, kad apeliantės atlikti darbai, t. y. įrengtos pastato durys neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, t. y. evakuacinių išėjimo durų atidaromos dalies plotis yra mažesnis nei 1 200 mm, ką patvirtina byloje esantis Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2018 m. kovo 7 d. statinio patikrinimo aktas Nr. 41-2, konstatuotina, kad atsakovė Visagino savivaldybės administracija pagrįstai sulaikė dalies skolos sumokėjimą.

53. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės įrengtos durys neatitiko priešgaisrinių reikalavimų, dėl ko nebuvo pasirašytas Statybos užbaigimo aktas ir pastatas negali būti eksploatuojamas pagal paskirtį, o ieškovei nepašalinus Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus nustatytų trūkumų, pagrįstai netenkino UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ reikalavimo dėl likusios nesumokėtos 7 511,09 Eur skolos priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Apeliantės RUAB „Visagino tiekimas ir statyba“ apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

55. Atsakovė Visagino savivaldybės administracija, pateikusi atsiliepimą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėGintaras PečiulisAgnė Tikniūtė