Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Neringos Venckienės ir Antano Burdulio, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovei O. V., jos atstovei adv. D.Žvingilienei, atsakovei J. N., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų J. N. ir G. N. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2-0151-097/2007 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovams J. N. ir G. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsikirtimus į ieškinį atsakovai grindė tuo, kad ieškovė atliko ne visus pirmojo aukšto interjero sutvarkymo darbus. Dalis jų nekokybiški bei neįmanomi įgyvendinti. Sutarties dėl antrojo namo aukšto interjero darbų nebuvo sudarę.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, netaikė reikiamų materialinės teisės normų, todėl bylą išsprendė neteisingai.

Konstatuodamas, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis, teismas taikė tik bendrojo pobūdžio sutartinius santykius reglamentuojančias Civilinio kodekso normas - 6.154, 6.156, 6.162 straipsnius. Iš sprendimo neaišku, kaip šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų. Neteisingai nustatyta, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. projekto sąmata yra sutartis. Ginčo teisiniai santykiai kildintini iš vartojimo rangos, todėl šalių susitarimas turėjo būti rašytinis.

Pirmojo aukšto interjero projekto sąmatoje buvo numatyta sąlyga, kad darbų pradžioje sumokama trečdalis bendros sumos, o toliau mokama pagal įvykdytų darbų apimtis. Iki galo interjero sukūrimo darbai nebuvo atlikti (nebuvo baro stalviršio, rozečių, neišdėstyti baldai, nesukabinti paveikslai, nesudėlioti indai ir suvenyrai), iš naujo turėję suprojektuoti ir užsisakyti naujas duris į rūsį ( ieškovės suprojektuotų stiklinių slankiojančių durų eksploatacija buvo nesaugi), todėl 1500 Lt skola už pirmojo aukšto interjero darbus priteista nepagrįstai. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad atsakovai nebuvo supažindinti su darbų perdavimo - priėmimo aktu ir jo nepasirašė.

Spręsdamas dėl atsakovų pareigos apmokėti už antrojo aukšto interjero darbus, teismas be pagrindo netaikė CK 6.671 – 6.680 straipsniuose įtvirtintų normų. Pagal CK 6.673 straipsnį rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomi darbai ar paslaugos. Užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Tuo pagrindu turėjo būti atmestas ieškovės reikalavimas dėl 2500 Lt priteisimo už neva įrengtą antrąjį aukštą, dėl kurio nebuvo nei šalių susitarimo, nei sąmatos.

Neteisingai įvertinti liudytojų parodymai bei bendrovių „Stiklo miražas", „Falda" raštai. Liudytojai patvirtino, kad prekių užsakovai buvo atsakovai. Faktas, kad į bendroves, iš kur buvo pirkti gaminiai, nukreipė ieškovė, visiškai nepatvirtina atsakovų įsipareigojimo mokėti ieškovei papildomai. Faktas, kad renkant pirmojo aukšto baldus ar medžiagas ieškovė draugiškai patarė, kokius tapetus rinktis ir antrajam aukštui, nesuteikia pagrindo už žodinį patarimą reikalauti atlygio. 2006 m. gruodžio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali patvirtinti namo projektiniuose eskizuose užfiksuotų darbų atlikimo, nes bendradarbiavimas tarp šalių nutrūko 2006 m. vasario mėnesį, kai interjero darbai atsakovo gyvenamajame būste nebuvo baigti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu joje dalyvaujantys asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais apie neteisingai įvertintas bylos aplinkybes bei ginčo teisiniams santykiams kvalifikuoti netaikytas materialinės teisės normas.

Apeliantai pagrįstai teigia, kad pagal faktines aplinkybes juos ir ieškovę siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė yra profesionali architektė. Pagal kvalifikacijos atestatą ji gali būti statinio projekto, statinio projekto vykdymo priežiūros vadove, statinio projekto architektūrinės dalies bei šios dalies vykdymo priežiūros vadove. Pagal verslo liudijimą O. V. verčiasi individualia projektavimo – konstravimo veikla ( b.l. 72-73, 114). Tarp šalių nėra ginčo dėl susitarimo atlikti interjero sutvarkymo darbus atsakovų gyvenamojo namo pirmajame aukšte. Tuo tikslu 2005 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė sudarė pirmojo aukšto interjero projekto sąmatą. Joje nurodė atliktinus darbus, įkainius, bendrą patalpų plotą ir bendrą už suteiktas paslaugas mokėtiną sumą. Pažymėjo, kad darbų pradžioje sumokama 1/3 bendros sumos – 1940 Lt, toliau mokama pagal įvykdytų darbų apimtis. Sąmatą pasirašė abi šalys. Joje yra ieškovės padaryti įrašai apie tai, rugpjūčio 16 d. iš J. N. yra gavusi 1700 Lt, rugsėjo 27 d. – 1000 Lt, birželio 2 d – 1000 Lt.

Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas teisingai sprendė, jog pagal bendruosius CK 6.154 str. išvardintus sutarčių požymius minima sąmata prilygintina rašytinei sutarčiai. Apygardos teismas konstatuoja, kad ši sutartis atitinka CK 6.672 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžtą vartojimo rangos sandorio sampratą. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens ( vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350 - 6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams, kurių šio kodekso normos nenustato, taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai.

Pasisakydamas apie atsakovų prievolę sumokėti ieškovei ir už antrojo aukšto interjero tvarkymo darbus, apylinkės teismas, aiškindamas šią sutartį, padarė nepagrįstą išvadą apie abipusiškai naudingą ir iš anksto suderintą abiejų šalių interesus atitinkantį susitarimą, apimantį abiejų namo aukštų interjero darbus. Ši apeliacine tvarka revizuojamo sprendimo dalis pagrįsta CK 6.154 straipsnyje įtvirtinta sutarties samprata, CK 6.162 straipsnyje reglamentuota sutarties sudarymo tvarka bei sutarties laisvės principu. Teismas rėmėsi ieškovės paaiškinimais dėl darbų projektavimo, atsakovų nukreipimo į atitinkamas prekyvietes jos projektinių sprendimų realizacijai bei šių sprendimų vykdymu. Apygardos teismas konstatuoja, jog toks sutarties, kurios dalykas yra aiškiai apibrėžtas, aiškinimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir specialiųjų vartojimo rangos sutartį reglamentuojančių civilinės teisės normų.

Jeigu įstatymai ar sutarties nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkėjas išsirenka perkamą daiktą arba kitokiu būdu pareiškia savo valią ( CK 6.351 straipsnis). Ieškovė įrodė, kad atsakovai išsirinko perkamas interjero darbų paslaugas, pasirašydami pirmojo aukšto interjero projekto sąmatą, tačiau atsakovai nepripažįsta aplinkybių, kuriomis ji grindžia antrąjį ieškinio reikalavimą. Nurodo, jog interjero darbų sutartis buvo sudaryta tik pirmojo aukšto sutvarkymui. Teigia, kad nuomonę apie antrojo aukšto interjerą architektė kartais išreikšdavo savo iniciatyva „prie kavos“, o namo įrenginėjimo metu patarimus ir nuomonę įvairiais pastato vidaus sutvarkymo klausimais teikdavę beveik visi lankęsi atsakovų namuose asmenys. Pagal užsakovo garantijas įtvirtinantį CK 6.673 straipsnį rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos. Užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Vadovaujantis šiomis įstatymų leidėjo nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad rašytinė sutartis sudaryta tik dėl pirmojo aukšto interjero darbų, o ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovai užsakė atlikti antrojo aukšto interjero projektus ir pasirašė jos nurodomus darbų perdavimo – priėmimo aktus, šalių teises ir pareigas nustatančią vartojimo rangos sutartį nėra pagrindo aiškinti plečiamai. Tai, kad namo įrenginėjimo metu atsakovai aplankė bei pasinaudojo paslaugomis prekybos įmonių, kurias, anot ieškovės, ji buvo rekomendavusi, neįrodo sutartinių santykių antrojo aukšto interjero darbams.

Išdėstytų argumentų pagrindu apygardos teismas daro išvadą apie neįrodytą atsakovų valią sudaryti su ieškove antrojo jų namo aukšto interjero darbų sutartį bei šios sutarties realizaciją ( CPK 178 straipsnis). Būdama profesionali atitinkamos srities paslaugų teikėja, ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis komercinio rezultato iš įstatymų nustatyta tvarka nesudaryto sandorio.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apylinkės teismo išvadomis dėl atsakovų pareigos sumokėti 1500 Lt už atliktus darbus pagal pirmojo aukšto interjero sąmatą. Šioje sąmatoje nurodoma, kad ieškovei turi būti mokama pagal įvykdytų darbų apimtis. Užsakovų nepasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas negali būti laikomas visų sąmatoje nurodytų darbų atlikimo įrodymu ( CPK 185 straipsnis). Nors du mokėjimai po 1000 Lt atlikti taip pat nesant darbų apimtis fiksuojančio dokumento, ši aplinkybė, kilus ginčui dėl atsiskaitymo, negali būti aiškinama paslaugų teikėjo naudai. Vartotojų teisių gynimo įstatymo 11 straipsnio ketvirtoji dalis įpareigoja paslaugų teikėją užtikrinti, kad bet kuri sutarties rašytinė sąlyga būtų išreikšta aiškiai ir suprantamai. Jeigu yra abejonių dėl sutarties sąlygos turinio, ji yra aiškinama vartotojo naudai. Sąmatoje nurodyti nedetalizuoti interjero darbai. Iš sutarties formuluotės neįmanoma nustatyti darbų eiliškumo, jų turinio ir apimties. Darbų perdavimo - priėmimo aktu ieškovė pripažįsta, kad dėl psichologinių priežasčių darbą su atsakovais nutraukė ( b.l. 10). Atsakovai teigia, jog liko neįrengtas ieškovės suprojektuotas baras, kurio stalviršio dėl projektinio sprendimo nebuvo įmanoma pagaminti. Nefunkcionalios ir klibančios ieškovės suprojektuotos stiklinės stumdomos durys ( b.l. 106). Ieškovė pripažįsta, kad atsakovai reiškė pretenzijas dėl jos išrinkto fototapeto kokybės ( b.l. 90). Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, jog sąmatoje nurodytus darbus ieškovė įvykdė visa apimtimi bei spręsti apie atsakovų pareigą sumokėti paslaugų teikėjai visą sąmatoje nurodytą pinigų sumą.

Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, kolegija daro išvadą apie netinkamą procesinės ir materialinės teisės normų pritaikymą, nulėmusį neteisingą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ( CPK 329 straipsnio pirmoji dalis, 330 straipsnis). Skundžiamas sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies antrasis punktas). Ieškinys netenkintinas. Iš ieškovės atsakovams priteistinos 800 Lt advokato pagalbos išlaidos, antstoliui sumokėtas 380 Lt mokestis už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 120 Lt žyminis mokestis ( CPK 93 straipsnio 1 d., 88 straipsnio 1 d. 8 p., 98 str.; b.l.85, 168-169, 212).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti 2007 m. lapkričio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą. Priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės O. V. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1300 ( vieną tūkstantį tris šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovams G. N. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. N. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini).