- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-13
- Bylos Nr.
- 1S-927-168/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Advokatai
- Povilas Eigminas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Jelenai Sabaliauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. V. gynėjo advokato Povilo Eigmino skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-11-19 nutarties, kuria A. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviems mėnesiams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. įtariamas tuo, kad jis, 2010 m. lapkričio 6 d., apie 19.20 val., savo namuose, esančiuose Rokiškio r., Kazliškio sen., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, suduodamas smūgius kumščiais A. K. į galvą, tyčia nužudė A. K., t. y. įtariamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d..
Įtariamasis A. V. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas 2010-11-06. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi, A. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas penkiolikai dienų. Skundžiama 2010-11-19 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi A. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 23 d.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo A. V. gynėjas advokatas Povilas Eigminas prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-11-19 nutartį ir įtariamąjį iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamai praktikai. Teigia, kad teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikaltimą. Tačiau nei teismas, nei prokurorė nesuteikė gynėjui galimybės susipažinti su teismui pateikta medžiaga. Apie teismo eksperto 2010-11-08 pažymą, kurioje nurodoma, kad A. K. mirė nuo galvos sumušimo, gynėjas sužinojo tik teismo posėdžio metu. Todėl mano, kad nei teismas, nei prokurorė nesivadovavo ir ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 36 ir 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą„ 4 punkto reikalavimus. Nurodo, kad teismas konstatuodamas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, neatsižvelgė į realiai esančias faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad įtariamasis tik padaręs nusikalstamą veiką, galėjo pabėgti, tačiau to nepadarė, nes yra įsitikinęs, kad gynė save, savo artimuosius, nuosavybę ir būstą nuo pradėto pavojingo kėsinimosi, pats paskambino policijai ir pranešė apie A. K. mirtį. Nurodo, kad teismas nutartyje pratęsdamas kardomąją priemonę rašo, kad įtariamasis savo šeimos nesukūrė. Tačiau jam tik devyniolika metų ir retai kas tokiame amžiuje yra sukūręs šeimą. Teigia, kad A. V. pakankamai gerai gyvena su motina bei seserimis ir broliais savo namuose (duomenys neskelbtini), todėl šeimos nesukūrimą, o gyvenimą motinos šeimoje, reikėtų laikyti teigiamu, o ne neigiamu argumentu sprendžiant apie įtariamąjį. Nurodo, kad įtariamasis yra tvirtai susaistytas ilgalaikiais socialiniais ryšiais, kurie jį sieja su nuolatine gyvenamąją vieta, turi tvirtą atsakomybės už kitus jausmą – tik jis stojo ginti namuose buvusius gimines ir draugus nuo įsiveržusių asmenų į jo namus. A. V. niekur nedirba, tačiau mokosi (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismas nutartyje akcentavo įtariamojo ryšius užsienyje. Teigia, kad įtariamasis apklausoje tik paminėjo, kad vasarą tris savaites dirbo Švedijoje, tačiau kaip „ryšius užsienyje“, tai sunku pavadinti. Teismas nutartyje nurodė, kad įtariamasis yra teistas. Tačiau pažiūrėjus į tai, kad jis teistas pagal LR BK 284 str. 1 d. ir, kad teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 1300 Lt bauda, galima teigti, kad daugelis kelių eismo taisyklių pažeidėjų yra baudžiami didesnėmis baudomis negu įtariamasis. Su tokiomis didesnėmis bausmėmis jie neturi teistumo, o įtariamojo A. V. toks turimas teistumas yra viena iš suėmimą lemiančių sąlygų. Nurodo, kad LR BPK 125 str. 3 d. reglamentuoja, kad nutarimas ar nutartis skirti kardomąją priemonę paskelbiami įtariamajam pasirašytinai. Tačiau įtariamajam jau visą savaitę esant pervežtam į Lukiškių tardymo izoliatorių, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-11-19 priimta nutartis dar nėra įteikta.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo A. V. gynėjo advokato P. Eigmino skundas atmestinas.
Rokiškio rajono apylinkės teismas, pratęsdamas įtariamajam A. V. kardomosios priemonės - suėmimo terminą dviems mėnesiams, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, darytina išvada, kad byloje yra faktinių duomenų – įvykio vietos apžiūros protokolas, paties įtariamojo A. V., įtariamojo M. Ž., liudytojų V. V., D. R., B. B., M. B. bei kitų liudytojų parodymai, teismo eksperto 2010-11-08 pažyma, kurioje nurodoma, kad A. K. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, įtariamojo parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolas, kiti bylos duomenys - leidžiančių pagrįstai įtarti A. V. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas neprivalo šių duomenų detalizuoti, taip pat apeliacinė instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia A. V. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą įtariamam nusikalstamos veikos padarymu asmeniui, pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje faktinių duomenų, kurių pagrindu pareiškiamas įtarimas, gali būti mažiau, tačiau ikiteisminiam tyrimui tęsiantis, jį atliekančios institucijos turi galimybių surinkti daugiau faktinių duomenų, leidžiančių asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu arba atvirkščiai – duomenų, leidžiančių atmesti įtarimus. Todėl, kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštą įtarimą bei konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įtariamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. A. V. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), už kurį įstatyme numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 15 metų. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir, jei remiantis minėta aplinkybe būtų galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai ši sąvoka gali lemti, kad tam asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šį apylinkės teismo nustatytą pagrindą patvirtina ir kitos bylos aplinkybės. Šiuo atveju svarbiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad įtariamasis teistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-09-11 baudžiamuoju įsakymu už viešosios tvarkos pažeidimą (LR BK 284 str. 1 d.), 1300 Lt bauda, teistumas neišnykęs, todėl šios nurodytos aplinkybės, bei paties nusikaltimo pobūdis ir sunkumas leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti griežtos bausmės gali bėgti (slėptis) nuo tyrimą atliekančių pareigūnų, taip pat prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aplinkybė, kad įtariamasis tuoj po jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nepasišalino iš įvykio vietos ir nepasislėpė nuo policijos pareigūnų, tokio pagrindo buvimo nepaneigia. Aplinkybės, dėl kurių A. V. buvo suimtas nepasikeitė, todėl teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai.
Sutiktina su skundo argumentu, kad negalima tvirtinti, jog įtariamasis A. V. nesusaistytas socialiniais ryšiais, nes nėra sukūręs šeimos. A. V. yra tik devyniolikos metų, iš šeimos sudėties pažymos matyti, kad jis gyvena kartu su mama V. V., dviem broliais bei seserimi, iš ko darytina išvada, kad jį šiuo metu sieja tvirti socialiniai ryšiai. Be to, A. V. mokosi (duomenys neskelbtini), 1 kurse, automobilių mechaniko specialybės. Iš pateiktos charakteristikos matyti, kad A. V. draugiškas, nuoširdus, mėgstamas draugų, laiku ir sąžiningai atlieka jam pavestas užduotis, tačiau mokyklą lankė patenkinamai, rugsėjo mėnesį praleido 10, o spalio mėnesį 42 pamokas, kurių tik dalis buvo pateisinta, nes turėjo padėti motinai namuose, slaugė savo neįgalų svainį. Iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos charakteristikos matyti, kad A. V. yra ramus, mandagus jaunuolis. Namuose yra paslaugus, padedantis motinai kasdieniniuose ūkio, buities darbuose, nors yra buvę atvejų, kada A. V. jaunimo tarpe įsiveldavo į konfliktines situacijas. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad įtariamojo socialinių ryšių turėjimas, kurie jį sieja ir su nuolatine gyvenamąją vieta bei jo mokymasis (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei sunkumą ir į jo asmenybės pavojingumą, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės, priešinamos viešajam interesui ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu ar būti pakankamos šiai kardomajai priemonei paneigti.
Skunde ginčijami įtariamojo ryšiai užsienyje. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą į šią aplinkybę atsižvelgta nebuvo.
Įtariamojo A. V. gynėjas advokatas skunde nurodo, kad svarstant kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo įtariamajam klausimą, jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su teismui pateikta medžiaga. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš 2010-11-09 apylinkės teismo posėdžio protokolo duomenų matyti, kad gynėjas prašymo pateikti susipažinti su bylos medžiagą nebuvo išreiškęs, todėl nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjant prokuroro prašymą dėl kardomosios priemonės - suėmimo termino A. V. pratęsimo, jam nebuvo leista susipažinti su teismui pateikta medžiaga. Be to, gynėjas tokia teise nepasinaudojo ir jo skundą nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme - į teismo posėdį neatvyko, nors jam apie jį buvo pranešta laiku, jokių prašymų raštu nepateikė. Tuo tarpu iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad įtariamojo gynėjui advokatui P. Eigminui jo prašymu buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga dar prieš prokurorui kreipiantis į teismą dėl A. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, išskyrus įvykio vietos apžiūros protokolą, paskirtas užduotis spec. tyrimams atlikti, M. K., M. B., M. Ž. parodymus.
Skunde nurodoma, kad įtariamajam neįteikus nutarties dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, buvo pažeistos LR BPK 125 str. 3 d. nuostatos. LR BPK 125 str. 3 d. reglamentuoja nutarties skirti kardomąją priemonę paskelbimą įtariamajam pasirašytinai. LR BPK 127 str. 6 d. nustatyta, kad asmeniui pratęsiant suėmimą ikiteisminio tyrimo metu, teisėjas turi surengti posėdį, į kurį šaukiamas jo gynėjas ir prokuroras. Šių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. Prireikus į posėdį gali būti pristatomas suimtasis. Iš apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino įtariamajam A. V. pratęsimo, dalyvavo prokuroras ir įtariamojo gynėjas advokatas P. Eigminas. Suimtasis A. V. į posėdį pristatytas nebuvo, todėl posėdžio dieną jam teismo nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pasirašytinai ir nebuvo įteikta. Tačiau įtariamojo A. V. nedalyvavimas 2010-11-19 apylinkės teismo posėdyje, šiuo atveju nesutrukdė jo gynėjui apskųsti 2010-11-19 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį, kurią jam buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad įtariamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindui bei sąlygoms, nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Suimtojo A. V. gynėjo advokato Povilo Eigmino skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-11-19 nutartį.
Nutartis neskundžiama.