Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1666-579/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-08
Bylos Nr.
1S-1666-579/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Nuteistasis
G. V.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1666-579/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. liepos 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. bausmę atlieka pagal Stokholmo apylinkės teismo 2009-04-29 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo įstatymo dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis (1968:64) 1 paragrafo 1 dalies 4 punkto 6 paragrafą ir baudžiamojo kontrabandos įstatymo (2000;1225) 3 paragrafo 1 dalį, 6 paragrafo 3 dalį ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-01-03 nutartimi paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi ir palikta ta pati 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2018-12-17.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 93-544 nutarta nuteistajam G. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, nuteistajam neatlikus 4 metų 4 mėnesių 23 dienų (Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2014-07-24) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo G. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant jį neizoliuotą nuo visuomenės, bus pasiekti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. V. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, netinkamai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas tokiu būdu pažeidė nuteistojo teises ir teisėtus interesus, kadangi iš viso neturėjo teisės prieštarauti Komisijos išvadai taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Atitinkamai teismo išvada, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos namų, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeistas teisingumo principas, nepagrįsta. G. V. atitinka formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, nes jis yra atlikęs reikiamą dalį paskirtos bausmės laiko, yra teigiamai charakterizuojamas, pataisos namuose dirba bei yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, buvo skatintas, nustatytos režimo tvarkos nepažeidė, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra labai žema (9 balai pagal OASys metodiką). Skunde nuteistasis pažymi ir tai, kad jis yra įgijęs mechaniko specialybę, turėjo bendrą Lietuvos-Rusijos-Vokietijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo Vokietijoje, Švedijoje, išėjęs iš pataisos namų planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau atkurti savo įmonę. Laisvalaikiu G. V. sportuoja, skaito, dalyvauja būrio visuomeninėje veikloje, yra linkęs propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Nuteistąjį sieja artimi ryšiai su šeimos nariais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą – nuosavą namą, taip pat ir finansinių išteklių pradžiai gyvenimo, be to, laisvėje liko neįgali sesuo ir nepilnametis sūnus, kuriems labai reikalinga jo priežiūra.

Skunde pažymima ir tai, kad nusikaltimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims, dėl jo padarymo nuteistasis kaltę šiuo metu pripažįsta pilnai, savo atsakomybės nemenkina, yra nusiteikęs pasimokyti iš bausmės ir patyrimo. Nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, padarė būdamas 44 metų, o iki tol nebuvo niekada teistas. 2013 m. lapkričio mėn. nuteistasis gavo Pravieniškių pataisos namų direktoriaus sutikimą ir nuo 2014 m. sausio mėn. jam buvo suteikta teisė dirbti bei gyventi be sargybos, todėl jis šiuo metu gyvena ir dirba už pataisos įstaigos ribų duonos gamybos bare darbininku. Būtent teisė dirbti ir gyventi už kolonijos ribų be sargybos yra suteikiama tik asmenims, savo nepriekaištingu elgesiu įrodžiusiems, kad yra pasiruošę integruotis į visuomenę, pelniusiems pataisos įstaigos administracijos pasitikėjimą. Šie faktai patvirtina, kad G. V. visiškai atitinka reikalavimus, kuriems esant, asmuo gali būti paleidžiamas lygtinai su intensyvios priežiūros priemonėmis.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. V. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant, gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas tėra šio klausimo svarstymo sąlyga, bet ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios nuomonės laikėsi ir prokurorė, atsiliepimu nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. bausmę atlieka už užsienio valstybėje padarytus du nusikaltimus – disponavimą narkotinėmis medžiagomis stambiu mastu ir kontrabandą, kurie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Narkotinių medžiagų platinimas yra viena iš pavojingiausių nusikalstamų veikų, daranti poveikį asmens fizinei bei psichinei būklei, skatinanti įvairių rūšių nusikaltimų darymą, tarp jų ir organizuoto nusikalstamumo augimą, todėl skundo argumentai, kad nusikaltimais nebuvo padaryta jokia žala, nepagrįsti. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis nė karto nepažeidė režimo reikalavimų ir nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, G. V. 2012-06-08 pažeidė nustatytos tvarkos reikalavimus (drausmine tvarka nebaustas), taip pat nesistengė elgtis nepriekaištingai ir pateikęs nagrinėjamą prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi teisme gauti duomenys, jog jis 2014-08-21 vėl nesilaikė nustatytos tvarkos. Nors už šį pažeidimą nuobauda jam taip pat nebuvo skirta, apsiribojant svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (yra duomenų, kad jam darė įtaką kriminalinės subkultūros nuostatos, kurių nuteistasis laikosi ir šiuo metu, nustatyti jo kriminogeniniai veiksniai) verčia pagrįstai abejoti nuteistojo pozityviu ir nenusikalstamu elgesiu laisvėje, šiuo metu jam pritaikius lygtinį paleidimą.

Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir jis yra visiškai pasiruošęs išeiti į laisvę, tačiau apygardos teismas pažymi, jog būtent nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, taip pat padarytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas, iš esmės ir lemia nuteistajam paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumo vertinimą. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad G. V. neatliktos bausmės dalis – 4 metai 4 mėnesiai 23 dienos (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 10 metų), dar didelė ir tikrai nėra adekvati jo padarytų nusikaltimų mastui ir pavojingumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas, kuris be kaltininko nubaudimo pasireiškia ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Todėl šiuo atveju per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali G. V. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenės saugumui pavojingas veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu vertinant išdėstytas aplinkybes visumoje konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis yra motyvuota ir pagrįsta išsamia surinktų duomenų analize, todėl ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo G. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys