- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- e2-455-479/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00906-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- R. Č., G. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Larstata“
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
dalyvaujant ieškovų atstovams V. Č., advokatui E. G., atsakovės atstovams D. L., advokatei L. Š.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. Č. ir G. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Larstata“ dėl remonto (darbų defektų šalinimo) būsimų išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – V. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovės 45 344,27 EUR vasarnamio remonto (darbų defektų šalinimo) būsimų išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai ieškinyje nurodė, jog namą (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis statė V. Č. bei trečiasis asmuo V. G. Trečiasis asmuo V. G. 2014-02-07 pirkimo - pardavimo sutartimi jam priklausančią pastato dalį pardavė V. Č. ir A. Č. V. Č., A. Č. 2016-11-16 dovanojimo sutartimi įgytą pastato dalį padovanojo ieškovams.
3. Ieškovai nustatė, jog 2008-08-24 trečiasis asmuo V. G. su atsakove UAB „Larstata“ sudarė namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų sutartį. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo atlikti grindų ardymo, atstatymo, elektros montavimo, grindų sutvirtinimo projektavimo bei klojimo darbus, atraminių kolonų gaminimo bei montavimo, terasos įrengimo darbus. Trečiasis asmuo V. G. 2008 m. kreipėsi į atsakovę dėl to, kad žymiai nusileido jam priklausiusios pastato dalies grindys, sutrūkinėjo namo sienos, o vėliau grindyse atsivėrė apie 1,5 m. skersmens dydžio skylė. Atsakovė atliko remonto darbus, 2008-10-31 atliktų darbų aktais atsakovė perdavė trečiajam asmeniui atliktus darbus, tą pačią dieną išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. LDSTA08037 už 40 387,86 Lt (11 697,13 EUR). Trečiasis asmuo atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą priėmė, už atliktus darbus atsakovei sumokėjo. Eksploatuojant namo dalį, 2016 m. balandžio mėnesį ieškovai pastebėjo, kad pastato dalies, priklausančios ieškovams, grindys vėl žymiai nusileido, sienos vėl sutrūkinėjo. Kadangi nėra pasibaigęs atsakovės atliktų darbų garantinis terminas, 2016-06-08 atsakovei buvo pateikta pretenzija. Atsakovė UAB „Larstata‘ į pateiktą pretenziją neatsakė. Kadangi per atsakovės atliktų darbų garantinį terminą paaiškėjo darbų defektai, atsakovė privalo juos neatlygintinai pašalinti. Ieškovai nustatė, kad remonto darbų išlaidos pagal UAB „Lausta“ pateiktą sąmatą sudarys 45 344,27 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovai prašė teismo ieškinį patenkinti ir būsimas remonto išlaidas priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime atsakovė UAB „Larstata“ nurodė, jog gyvenamojo namo statyba buvo užbaigta 2013-12-12, kai namo statytojai V. G., V. Č. ir A. Č. pasirašė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurią 2013-12-23 patvirtino Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius. Atsakovė nurodė, jog namo dalies rekonstravimo projektas, kaip klaidingai nurodoma ieškinyje, nebuvo parengtas. Trečiasis asmuo V. G. prieš remonto darbų atlikimą pateikė atsakovei statybos projektą, pagal kurio brėžinius ir nurodymus atsakovė pakartotinai įrengė gyvenamojo namo dalies grindis. Remonto darbų sutarties šalims buvo aišku, jog galima grindų nusileidimo priežastimi buvo netinkamai ankstesnio rangovo sutankintas gruntas. Dėl to atsakovė iš naujo atliko grunto sutankinimo darbus pagal statinio projektą. Kadangi gyvenamojo namo grindų atstatymo darbai buvo atlikti laikantis statybos projekto reikalavimų, naudojant tinkamas medžiagas ir kokybiškai atliekant darbus, tai atsakovė negali būti laikoma atsakinga už pakartotinį grindų nusileidimą. Be to, trečiojo asmens sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nėra numatyta, jog pardavėjas V. G. perleistų iš rangos sutarties kylančias teises ir pareigas turto įgijėjams. Dėl to ieškovai neturi teisės pareikšti ieškinį atsakovei pagal rangos sutartį (sutarties uždarumo principas). Atsakovės įsitikinimu ieškovai nepateikia įrodymų apie tai, dėl kokių priežasčių nusileido pastato dalies grindys, todėl ieškovai ieškinį turėjo teisę pareikšti solidariai namo projektuotojui, techniniam prižiūrėtojui ir rangovui. Atsiliepime nurodoma, kad grindis name įrengė pirmą kartą kitas rangovas, todėl ieškinys turėtų būti pareikštas šiam asmeniui. Ieškovai neįvertino aplinkybės, jog avarijos atveju statinio naudotojas ir (arba) statinio techninis prižiūrėtojas privalo nedelsdamas pranešti apie avariją kompetentingoms institucijoms bei užfiksuoti statinio būklę (Statybos įstatymo 25 str. 2 d. 5, 7 p.). Nei viena, nei kita nebuvo padaryta, todėl tikslios avarijos priežastys nežinomos. UAB „Lausta“ sąmatos negali būti vertinamos kaip pagrįstos, nes nepateikti įrodymai apie sąmatas sudariusio asmens kvalifikaciją, be to, nėra duomenų, kad UAB „Lausta“ specialistas natūra įvertino atliktinų darbų apimtis. UAB „Lausta“ sąmatose darbai, medžiagos ir mechanizmai yra įvertinti aukštomis kainomis, į UAB „Lausta” sąmatas yra įtraukti gyvenamojo namo pagerinimo darbai, kurie neturi tiesioginio ryšio su grindų atstatymu.
Šalies argumentai
5. Ieškovai pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog atsakovės garantiniai įsipareigojimai yra kildinami ne iš rangos sutarties, bet iš įstatymų nuostatų. Statybos įstatymo 36 str. 1 d. nurodyta, jog statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas, skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui dienos, negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) - 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, - 20 metų. Pabrėžtina, kad atlikti darbai, dėl kurių atsirado namo defektai priskiriami prie paslėptų statybos darbų. Kadangi ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo, atsakovė UAB „Larstata“ šioje byloje yra tinkama atsakovė. Ieškovai nurodė ir tai, kad atsakovė turi įrodyti, jog ne dėl jos veiksmų atsirado žala, tačiau tokių įrodymų atsakovė nepateikė.
Atsiliepimas
6. Atsakovė tripliku palaikė ankstesnę atsakovės nuostatą, jog ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo V. G. nurodė, jog gyvenamojo namo projektu, jo pakeitimais, statybos darbų projektu ir jo techniniais sprendimais rūpinosi V. Č. V. G. su atsakove sudarė ne rekonstrukcijos, o statybos darbų rangos sutartį. Darbus pagal nurodytą sutartį atsakovė atliko kokybiškai, laiku, apie tai buvo žinoma ir V. Č. UAB „Lausta“ sąmata apie būsimas remonto išlaidas yra nepagrįsta, nes sąmata parengta šališkai, į sąmatas yra įtraukti namo dalies pagerinimo darbai, kurie nėra susiję su grindų remontu. Kadangi ieškovai nėra rangos darbų sutarties šalys, jie negali reikšti reikalavimų atsakovei ir trečiajam asmeniui.
8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovas adv. E. G. ieškinį palaikė. Ieškovų atstovas nurodė, kad atsakovė neturėjo teisės atlikti grindų remonto darbus pagal namo projektą, nenustačiusi grindų nusileidimo priežasčių. Atsakovė, prieš atlikdama darbus, turėjo įsitikinti, jog jos darbai bus atlikti tinkamai ir grindų defektai neiškils per darbams nustatytą garantinį laikotarpį. Defektų atsiradimas patvirtina atsakovės kaltę dėl defektų paaiškėjimo bei nulemia atsakovės pareigą defektus pašalinti. Atsakovė neįrodė, kad ji turėjo teisę atlikti statybos darbus, turėjo specialistų, kurie galėtų įvertinti statybos darbų riziką bei priimti sprendimus dėl tinkamo statybos defektų pašalinimo būdo.
9. Analogiškai bylos nagrinėjimo metu nurodė ir ieškovų atstovas V. Č. Ieškovų atstovas patvirtino, jog atsakovė privalėjo pasirinkti tokį statybos darbų atlikimo būdą, kuris pašalintų riziką grindims pakartotinai nusileisti. Kadangi atsakovė tokios rizikos neįvertino, statybos darbus atliko kaip ir ankstesnis rangovas, atsakovė privalo atlyginti būsimas remonto išlaidas.
Atsiliepimas
10. Atsakovės atstovė adv. L. Š. nurodė, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovė neprivalėjo atlikti statybos defektų atsiradimo priežasčių tyrimo, tai buvo užsakovo pareiga. Atsakovė darbus atliko tinkamai, pagal atsakovei pateiktą namo dalies projektą. Atsakovės atstovė prašė teismo vadovautis teismo ekspertizės išvadomis ir ieškinį atmesti.
11. Analogiškai nurodė ir atsakovės atstovas D. L.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
12. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovė grindų remonto darbus atliko nekokybiškai, darbų trūkumai paaiškėjo per garantinį terminą ir atsakovė privalo ieškovams atlyginti būsimas grindų bei kitų namo konstrukcijų remonto išlaidas (CK 6. 665 str. 1 d.).
13. Teismas atmeta atsakovės atsikirtimus, jog ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui dėl statybos sutarties uždarumo principo. Kadangi atsakovės atlikti darbai priskiriami prie paslėptų darbų, ieškovai turi teisę vadovautis ne rangos sutartimi, bet įstatyme nustatytu garantiniu terminu dėl paslėptų statybos darbų atlikimo ir jiems nustatytų garantinių terminų (CK 6. 698 str. 1 d. 2 d.). Taigi ieškovai ieškinį pareiškė per atsakovės atliktiems darbams taikomą garantinį terminą, tai yra 10 metų laikotarpį, ir ieškovai yra tinkama šalimi nagrinėjamoje byloje.
14. Pagal formuojamą teismų praktiką defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-559/2011).
15. Byloje yra pateikti įrodymai, kad po atsakovės atliktų statybos darbų, 2016 metais ieškovams priklausančios pastato dalies grindys nusileido, įtrūko pastato sienos. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo. Taigi ieškovai byloje įrodė namo dalies defektus ir aplinkybes, trukdančias ieškovams naudotis pastato dalimi pagal paskirtį.
16. Atsakovė byloje įrodinėja, kad dėl atsiradusių defektų nėra atsakovės kaltės, nes atsakovė statybos remonto darbų atliko pagal pateiktą namo statybos projektą ir kokybiškai.
17. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje buvo paskirta statybos darbų ekspertizė. Ekspertizės išvadose yra nurodyta, kad atsakovė atliko statinio kapitalinio remonto darbus. Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovės atliktais darbais buvo įvykdytas statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas, statinio matmenys nepasikeitė. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė atliko kapitalinio remonto darbus ir šių darbų atlikimas atitinka STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 str. Teismas atmeta atsakovės atsikirtimus, jog ieškovai privalėjo atlikti statinio avarijos tyrimą. Teismo ekspertizės išvadose yra nurodyta apie statinio esminius defektus, bet ne apie avariją ieškovams priklausančioje namo dalyje. Taigi ieškovai neprivalėjo atlikti avarijos aplinkybių tyrimo kaip tai numato Statybos įstatymo 29 str.
18. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė, prieš pradėdama darbus, buvo susipažinusi su leidimu namui statyti bei namo projektu. Taigi atsakovė statybos darbus pradėjo teisėtai (Statybos įstatymo 18 str.).
19. Teismas nesutinka su ieškovų nuostata, jog atsakovė neturėjo teisės atlikti statybos remonto darbus, nesant namo techniniame projekte duomenų apie sprendinius dėl namo grindų įrengimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad namas turėjo būti pastatytas įrengiant surenkamus, juostinius pamatus (ekspertizės lapas 21). 2004-03-24 išduotame statybos leidime yra nurodyta, jog namas turi būti statomas įrengiant gręžtinius pamatus. Kaip nurodė ieškovų atstovas V. Č., sprendimas įrengti gręžtinius pamatus buvo priimtas dėl to, kad namo statybos metu paaiškėjo aplinkybės dėl netvirto žemės viršutinio sluoksnio. Kaip nurodė ieškovų atstovas V. Č., gręžtinių pamatų gylis siekė iki 6 metrų, kol buvo pasiektas kietas pagrindas namą laikančioms konstrukcijoms atsiremti.
20. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pagal byloje pateiktą techninį projektą buvo pastatyta ir kita namo dalis, kuri priklauso V. Č., A. Č. Byloje nėra ginčo, jog namas yra perduotas valstybinei priėmimo komisijai ir yra pripažintas tinkamu naudoti pagal jo paskirtį. Šios bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė pagrįstai vadovavosi jai pateiktu namo techniniu projektu ir norminių aktų reikalavimų atsakovė nepažeidė. Teismo ekspertizės išvadose taip pat nurodyta, jog atsakovė neprivalėjo organizuoti bei užsakyti statybinius tyrinėjimus defektų atsiradimo priežastims nustatyti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad paaiškėjus grindų defektams, trečiasis asmuo V. G. bei atsakovė įvertino susidariusią faktinę situaciją, statybos rangos sutarties šalys konstatavo aplinkybę dėl netinkamo grunto sutankinimo ir priėmė sprendimą dėl pakartotinio grindų įrengimo pagal tokiems darbams nustatytus reikalavimus. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovai neįrodė aplinkybės, jog atsakovė nekokybiškai atliko darbus pagal 2008-08-24 kapitalinio remonto darbų sutartį. Taigi galima padaryti išvadą, jog atsakovė, atlikdama kapitalinio remonto darbus, norminių aktų reikalavimų nepažeidė.
21. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas, dėl kokios priežasties nusileido pastato dalies grindys, įskilo namo sienos bei paaiškėjo kiti defektai dėl grindų nusileidimo. Ieškovų įsitikinimu, dėl šių defektų paaiškėjimo yra kalta atsakovė, nes ji, pakartotinai atlikdama grindų įrengimo darbus, priėmė neteisingus sprendimus, neužtikrino tinkamo grindų eksploatavimo per garantinį laikotarpį. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta atsakovės kaltė dėl atsiradusių grindų ir kitų namo dalių defektų.
22. Teismo ekspertizės išvadose yra nurodyta, kad pastato išorinių sienų įtrūkimus nulėmė netinkamai įrengtos gręžtinių pamatų ir rostverkų konstrukcijos. Teismo ekspertas nustatė, kad ekspertizės metu buvo nustatytas aukštas gruntinio vandens lygis po pastato pamatais (ekspertizės l. 19). Ekspertizės išvadose nurodoma, kad namo statybos metu buvo priimti sprendimai dėl gręžtinių pamatų įrengimo ant biraus ir netvirto grunto. Kintant gruntą veikiančioms aplinkos sąlygoms, tai yra gruntinio vandens horizontui, pastato pagrindai išmirko, išbrinko, po susitraukė ir tai nulėmė grindų konstrukcijos nusėdimą (ekspertizės l. 24). Šios ekspertizės išvados patvirtina, jog atsakovė atliko remonto darbus tuo metu, kai namas buvo pastatytas, atsakovė negalėjo pakeisti jau priimtų techninių sprendimų. Kadangi trečiasis asmuo V. G. nesiekė atlikti ekspertizės grindų defektams nustatyti, atsakovė pagrįstai įvykdė abiem rangos sutarties šalims priimtą sprendimą pakartotinai įrengti grindis sutankinant žemės paviršių po grindimis pagal tokiems darbams keliamus įprastinius reikalavimus.
23. Teismas atsižvelgia į tai, kad teismo ekspertizės išvadose nurodoma, jog įrengiant grindų konstrukcijas neįvertinos hidrogeologinės sąlygos, nenumatyta namo drenažo sistema (ekspertizės l. 24). Bylos nagrinėjimo metu nepaneigta atsakovės nuostata, jog vandens surinkimo kanalas yra apie 30 metrų atstumu nuo ginčo pastato ir gruntinio vandens nuvedimas nuo ginčo pastato į kanalą nevykdomas.
24. Teismas atsižvelgia į ekspertizės išvadas apie tai, kokios priemonės, kokie sprendimai užtikrintų grindų defektų pašalinimą ir jų tinkamą eksploatavimą. Ekspertizės išvadose nurodyta, kad pakartotinai turi būti atliktas 41 m³ grunto po grindimis iškasimas, tokio pat kiekio žvyro pasluoksnio įrengimas ir sutankinimas. Taigi teismo ekspertas konstatuoja, kad remonto procese turi būti atliekami tokie pat darbai, kuriuos atliko atsakovė. Kadangi drenažo sistemos įrengimas apie pastatą nėra susijęs su grindų remontu, sprendiniai dėl drenažo sistemos įrengimo nebuvo teismo eksperto detalizuoti ir nebuvo nurodyta jų vertė.
25. Dėl to teismas konstatuoja, jog teismo ekspertizės išvados patvirtina apie namo projektinių sprendimų pakeitimą namo statybos metu, tai yra vietoje juostinių pamatų buvo įrengti gręžtiniai namo pamatai, neapsaugantys po grindimis esančio žemės sluoksnio nuo aukšto lygio gruntinių vandenų neigiamo poveikio – žemės sluoksnio drėkinimo ir išplovimo. Teismo ekspertizės išvadose nurodoma, jog neigiamą vandens poveikį gali pašalinti namo drenažo sistema. Akivaizdu, kad atsakovė, atlikdama grindų remonto darbus, negalėjo išspręsti klausimo dėl pamatų konstrukcijos pakeitimo, tai yra juostinių pamatų įrengimo, atsakovė neprivalėjo įrengti namo drenažo sistemos, nes tokie darbai nenumatyti rangos sutartyje. Taigi dėl neigiamo vandens poveikio po grindimis esančiam žemės sluoksniui nėra atsakovės kaltės, atsakovė tinkamai atliko darbus pagal sudarytą rangos sutartį.
26. Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė įrodė, kad dėl grindų defektų atsiradimo nėra atsakovės kaltės, ieškovų ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178 str.).
27. Kadangi ieškovų ieškinys atmetamas, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 str.). Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė sumokėjo 2 000 Eur už teismo ekspertizės atlikimą, 2 233 Eur atsakovė sumokėjo atstovavimo išlaidoms atlyginti. Atstovavimo išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių ir yra pagrįstos. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis, tai yra po 2 116 Eur (CPK 90, 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškovų R. Č. ir G. G. ieškinį atsakovei UAB „Larstata“ dėl nuostolių atlyginimo.
Priteisti iš atsakovų R. Č. ir G. G. po 2 116 Eur atsakovei UAB „Larstata“ bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui.