Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-06-16 · Administracinė byla Nr. eAS-397-789/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-16
Bylos Nr.
eAS-397-789/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01256-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
S. E.
Atsakovas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-397-789/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01256-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. E. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. E. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2021 m. sausio 15 d. sprendimą „Dėl siuntimo atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę“ Nr. 25/4-7-2-727 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą FNTT išduoti siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) atlikti specializuotą medicininę ekspertizę; 3) įpareigoti FNTT tęsti administracinę procedūrą dėl siuntimo į CMEK išdavimo nuo to momento, nuo kurio ji nutrūko (buvo sustabdyta); 4) išaiškinti, ar atsakovas FNTT, remdamasis tik Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299, 10.1 papunkčiu, turi išimtinę teisę savo nuožiūra spręsti, dėl kokių pareigūno sveikatos sutrikimų išduoti siuntimą į CMEK atlikti specializuotą medicininę ekspertizę. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 3 dalimi, nutarė neatnaujinti termino skundui paduoti.

Šalies argumentai

Teismas iš į bylą pateiktų dokumentų nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 9 d. pateikė skundą dėl FNTT Sprendimo Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK). LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nustačiusi, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepriklauso LAGK kompetencijai, 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu bylą nutraukė. Pareiškėjo skundas dėl Sprendimo teisme gautas 2021 m. balandžio 16 d., t. y. praleidus Sprendimo apskundimo terminą. Pareiškėjo įsitikinimu, FNTT Sprendime nurodė klaidingą jo apskundimo tvarką, todėl yra pagrindas atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl termino kreiptis į teismą praleidimo, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Teismas nurodė, kad paties pareiškėjo pasirinktas elgesys lėmė tai, jog jis praleido terminą skundui paduoti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo delsimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises. Tai rodo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, siekdamas pasinaudoti savo teise į gynybą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė kitų, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo jam sutrukdyti kreiptis į teismą laiku. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

III.

Pareiškėjas S. E. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas teigia, kad, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui dėl galimai praleisto skundo padavimo termino, nurodė, kad skundas teikiamas galimai praleidus nustatytus terminus, kadangi pareiškėjas, naudodamasis apeliacijos teise, pateikė skundą atsakovo sprendime nurodyta tvarka – jį pateikė LAGK. Pareiškėjas, suklaidintas atsakovo, pagrįstai manė, kad skundo nagrinėjimas yra priskirtinas LAGK kompetencijai.

Pareiškėjas nurodo, kad, sužinojęs apie 2021 m. balandžio 1 d. LAGK sprendimą, būdamas aktyvus, nepažeisdamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio apskundimo termino, pasikonsultavęs su teisininkais, per protingą 11 dienų terminą, t. y. 2021 m. balandžio 14 d., pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nurodydamas, kad skundą teikia nepažeisdamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas teismo neprašė atnaujinti galimai praleistą skundo pateikimo terminą, kadangi nuo LAGK sprendimo priėmimo nepraėjo daugiau nei vieno mėnesio terminas.

Pareiškėjo nuomone, siekdamas apginti savo pažeistas teises, jis paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų. Pareiškėjas, pasitikėdamas FNTT išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka, LAGK kompetencija, siekdamas iškilusį ginčą išspręsti ikiteisminio nagrinėjimo ginčo tvarka, aktyviai, per protingą terminą, kuris buvo reikalingas skundui parengti, laikydamasis normalaus elgesio modelio, teikė skundus ir paaiškinimus dėl pažeistų teisių. Reaguodamas į teismo pateiktas pastabas, pareiškėjas tą pačią dieną (2021 m. balandžio 15 d.) ištaisė trūkumus ir pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjo nuomone, terminas praleistas ne dėl jo veiksmų, o dėl to, kad FNTT ir LAGK suklaidino pareiškėją, ir dėl FNTT ir LAGK nekompetencijos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1140-502/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-502/2019).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas priimtas 2021 m. sausio 15 d., o pareiškėjas į teismą kreipėsi 2021 m. balandžio 16 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčija FNTT 2021 m. sausio 15 d. sprendimą. Pareiškėjas vadovavosi FNTT Sprendime nurodyta apskundimo tvarka (jame nurodyta, kad atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymo nustatyta tvarka) bei, nepraleisdamas nustatyto termino, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu atsisakė nagrinėti skundą kaip nepriskirtą jos kompetencijai.

Pareiškėjas 2021 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas paaiškino, kad FNTT Sprendime nurodė neteisingą apskundimo tvarką, todėl skundą padavė institucijai, kuri nėra kompetentinga jį nagrinėti. Pareiškėjas pažymėjo, kad, gavęs atsakymą iš LAGK, jis nedelsdamas 2021 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti bei pateikė termino praleidimą patvirtinančius įrodymus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi nutarė neatnaujinti termino skundui paduoti.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas aktyviai siekė ginčyti FNTT Sprendimą, tačiau pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą, skundą paduodamas LAGK. Pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti FNTT 2021 m. sausio 15 d. sprendime nurodyta apskundimo tvarka, todėl, pasirinkdamas netinkamą savo teisių gynimo būdą, galėjo sąžiningai klysti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-85-415/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, visi pareiškėjo veiksmai teikiant skundą rodo, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o jo elgesys, lėmęs tai, kad jis praleido terminą skundui paduoti, buvo įtakotas FNTT 2021 m. sausio 15 d. sprendime netinkamai nurodytos sprendimo apskundimo tvarkos.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija panaikina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį, atnaujina terminą skundui paduoti, o skundo priėmimo klausimą perduoda iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. E. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjui S. E. terminą skundui paduoti ir pareiškėjo S. E. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėVaida Urmonaitė-Maculevičienė