- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- 1-243-834/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25734-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Advokatai
- Ana Ustinovič
dalyvaujant kaltinamajam M. J. ir jo gynėjai advokatei Anai Ustinovič
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
M. J. ( M. J. ) a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis; nevedęs; dirbantis pagal individualią veiklą; anksčiau teistas
1) 2021-09-20 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281-1 str. 1 d. -60 parų areštu. Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str. 1 d. paskirta galutinė bausmė -40 parų areštas ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. paskirtos 40 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėn. ir paskirta intensyvi priežiūra- nuteistojo gyvenamosios vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis bei paskirti įpareigojimai- visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymųsi ( LR BK 75 str. 5 d. 7 p.); tęsti darbą ir dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (LR BK 75 str. 5 d. 5 p. ir visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto) (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios leidimo ( LR BK 75 str. 5 d. 8 p.), uždrausti nurodytu laiku turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholį bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (LR BK 75 str. 5 d. 10 p.).
2021-10-21 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. J. 2022-07-11 apie 21.00 val., namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ( 2022-07-11 23.03 val. nustatytas 3.43 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje, t. y. asmeninio konflikto metu tyčia ranka pastūmė motiną J. J. į kairįjį petį, po ko ji nugriuvo ant žemės. Nukentėjusiajai gulint ant žemės kojomis spyrė ne mažiau dešimties smūgių į nukentėjusiosios J. J. galvos sritį ir tuo nukentėjusiajai J. J. padarė poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir nukentėjusiajai J. J. sukėlė fizinį skausmą.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog buvo neblaivus, susipyko su mama, pats gerai įvykio neprisimena, buvo daug išgėręs. Pripažįsta prieš mamą naudojęs smurtą. Kaip mama sakė stūmė ir sudavė jai. Šiuo metu su mama santykiai geri. Pirmą kartą pakėlė prieš mamą ranką. Ligonių kasoms pats atlygino žalą. Gailisi dėl įvykio. Nedažnai vartoja alkoholį. Pats susitvarko su alkoholio vartojimu ir gali išsilaikyti negėręs. Pilnai pripažįsta savo kaltę, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusioji J. J. teisiamojo posėdžio parodė, jog ryte atsikėlusi pamatė, kad kabo sūnaus laikrodis ir rūbai, išėjo rinkti žemuogių. Su drauge išgėrė alaus, grįžo namo. Sūnus girtas miegojo. Ji išėjo į lauką, jis ją pastūmė, ji nukrito. Kai nukrito prie šulinio, sūnus ją kojomis mušė. Sūnus atvažiavo atsiprašė. Dabar sūnus gerai su ja elgiasi, padeda buities darbuose. Kai buvo vykdoma jo priežiūra, kai tikrindavo probacija, jis negerdavo. Sūnui pretenzijų neturi, prašo pasigailėti sūnaus, neskirti laisvės atėmimo. Kol kas jam nereikia gydytis nuo alkoholio. Nėra toks girtuoklis.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2022-07-12 apklausta nukentėjusioji J. J. parodė, kad ji gyvena kartu su savo sūnumi M. J., gim. (duomenys neskelbtini), apie 15 metų, gyvena dviese. Namas kuriame ji gyvena, nuosavybės teise priklauso jai, sūnus čia neregistruotas, tiesiog čia jam yra leidusi gyventi. 2022-07-11 ryte apie 7 val. 30 min., ji užėjo į namus pasižiūrėti ar sūnus išvažiavo į darbą (namuose tą naktį nenakvojo, kadangi nenorėjo konflikto su sūnumi, kadangi jis jau ir prieš tai gėrė). Pamačiusi, kad jis į darbą važiuoti nesiruošia ji nusprendė eiti į mišką rinkti žemuogių. Dienos metu miške rinko žemuoges, vėliau vakare jas nunešė parduoti, kuomet ėjo namų link ji sutiko draugę ir jos abi išgėrė po alaus butelį. Po išgerto butelio ji apie 20 val., grįžo namo anksčiau paminėtu adresu. Kai grįžo namuose buvo jos sūnus, kuris tuo metu neblaivus miegojo. Tuomet ji nusprendė eiti į malkinę, kurioje valgė. Jai bevalgant ir sėdint malkinėje staiga pas ją atėjo jos neblaivus sūnus. Tarp jos ir jo kilo dialogas dėl pinigų t. y., ji jo klausė kiek jam jos žentas davė pinigų (kadangi jis yra pagalbinis darbuotojas), kad jis turi už ką gerti. Jis jai atsakė, kad jokių pinigų jam nedavė. Tuomet ji jo paklausė iš ko jis pirks sau maistą ir ką valgys jeigu nieko neuždirba ir prageria visus pinigus. Jis jai į tai atsakė, kad susigalvos kaip pragyventi. Kol tarp jų tuo metu vyko dialogas, ji malkinėje ant medžio kaladėlės buvo pasidėjusi maistą. Sūnus tuomet pagriebė jos valgytą maistą ir bandė eiti, tuomet ji jam pasakė, kad namuose dar yra išvirtos sriubos ir atsikėlusi ėjo jam parodyti kur jis stovi. Joms einant jis pradėjo keiktis, tuomet nei iš šio, nei iš to ją pastūmė, pastūmė savo ranka į kairį petį netoli šulinio. Po pastūmimo ji nugriuvo ant žemės, nuo kritimo ji fizinio skausmo nelabai pajautė, bet jai gulint ant žemės sūnus pradėjo ją spardyti kojomis į galvos sritį. Kojomis jai sudavė nemažiau 10 smūgių. Dėl sūnaus jai suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Kai jis ją spardė ji prašė nustoti, tačiau jis jos negirdėjo ir spardė toliau. Tuo pačiu metu kai sūnus ją mušė pradėjo loti šuo. Sūnui ją bemušant jis išgirdo, kad loja šuo. Jos manymu tai išgirdęs jis nustojo ją mušti ir nuėjo pas šunį. Kai sūnus nuo jos pasitraukė ji atsikėlė, pamatė, kad jai iš kišenės iškrito jos telefonas, jį pakėlė ir nedelsdama paskambino bendruoju telefono numeriu 112. Sūnus kuomet buvo priėjęs prie šuns, šaukė ant jo, apšaukęs nuėjo vėl į namus, o ji pasislėpė ir laukė kol atvyks policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai pabendravo su ja ir įėjo į namo vidų, t. y., pas sūnų į kambarį, kuriame jis miegojo ir jį sulaikė. Sulaikę jie išvežė jį kaip mano į policijos komisariatą. Kuomet sūnų pareigūnai įsisodino į savo automobilį, pas jas į namus atvyko greitoji, kuri ją nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ten gydytojai ją apžiūrėjo ir jai nustatė galvos sumušimą, užbintavo sutrenktą ir praskeltą dešinės pusės antakį. Nori paminėti, kad anksčiau sūnus jos atžvilgiu smurtavo, į policiją kreipėsi, tačiau pareiškimo nerašė, nežino ar buvo anksčiau atliekamų ikiteisminių tyrimų dėl jos sūnaus smurto jos atžvilgiu. Dėl šiandieninio įvykio ji turi pretenzijų savo sūnui, nori, kad jis jos nebeskriaustų. Tačiau pareiškimo ar nori teikti, šiuo metu negali atsakyti. Civilinio ieškinio dėl savo sūnaus smurtavimo neteiks. Ko nors daugiau dėl įvykio pasakyti negali . ( t.1, b.l. 41–44 ).
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2022-08-23 papildomai apklausta liudytoja J. J. parodė, kad ji pasilieka prie jos anksčiau duotų parodymų ir juos palaiko. Dėl nosies kaulo lūžio gali pasakyti, kad nosis jai yra sulaužyta seniai, bet kokiomis aplinkybėmis nosis lūžo nepamena, į medikus ji nevyko, jokio skausmo nebuvo jautusi, tik patikslino, kad įvykio metu sūnus jai į nosį nebuvo sudavęs. Nori paminėti, kad ji pas teismo medikus nevyko, ji buvo tik įvykio metu Lazdynų ligoninėje, po įvykio pas medikus daugiau nevyko. Civilinį ieškinį savo sūnui reikš, jai padaryta 100 eurų moralinė žala. ( 1 t., b.l. 53–54 ).
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2022-09-05 papildomai apklausta nukentėjusiojo J. J. parodė, kad atsakydama į tyrėjos klausimą parodė, kad ji lieka prie ankščiau duotų parodymų, papildyti neturi ką. Kadangi sūnus M. jai atlygino 100 eurų moralinę žalą , tai sūnui ji jokio civilinio ieškinio nereikš, jai žalą atlygino, sūnui jokių pretenzijų neturi. Daugiau neturi ką pasakyti. ( t.1, b.l. 61–62 ).
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2022-09-19 papildomai apklausta nukentėjusioji J. J. parodė, kad atsakydama į tyrėjo klausimą parodė, kad šių metų gegužės mėn. kokią dieną ji nepamena apie 3 nakties ji iškvietė policiją, dėl to, kad sūnus M. dešinės rankos kumščiu jai sudavė į nosį. Jai kraujas bėgo, bet fizinio skausmo ji nejautė, taip pat jai nestipriu prisilietimu pradeda bėgti kraujas. Atvykusiems pareigūnams ji paaiškino, kad sūnus namo grįžo neblaivus ir neduoda ramybės miegoti, taip pat pareigūnams paminėjo, kad sūnus jai sudavė į nosį, bet jokių sužalojimų pas ją nebuvo. Ji nori paminėti, kad pareigūnams atvykstant ji nusivalė kraują, ir pareigūnai nematė jokių sužalojimų. Pareigūnai paėmę sūnų ji išsivežė. Kitą dieną atvyko pareigūnai, kurie jokių sužalojimų pas ją nematė, nes nieko nebuvo, paklausė ar ji nori rašyti pareiškimą, ji pareigūnams pasakė, kad pareiškimo nerašys, kad pas ją jokių sužalojimų nėra, kad jai neskaudėjo. Dėl nosies ji į medikus nesikreipė kadangi nejautė skausmo. Jos nosies daugiau niekas nematė kadangi ant nosies jokių sužalojimų nebuvo. Nori pasakyti, kad atvykusiems pareigūnams 2022-07-11 ji nurodė, kad ne smūgių buvo mažiau 10 kadangi to jos klausė pareigūnai, ir iš tiesų smūgių tikrai buvo ne du, jų buvo daugiau. Ji mano, kad jų buvo ne mažiau 10 . Nori paminėti, kad ji negali pasakyti, kad sūnus 2022-05-26 jai sulaužė nosį kadangi jai neskaudėjo, jokio skausmo ji nejautė. Ji mano, kad nosis pas ją buvo sulaužyta prieš 2-3 metus, nes gerai pamena, kad dukra jos klausė kas nutiko mano nosiai, nes jos nosis buvo pakreipta į šoną, bet tuo metu pas gydytojus nesikreipė ir kokiomis aplinkybėmis jai sūnus sulaužė nosį ji nepamena, ar jai skaudėjo ji irgi nepamena taip pat ar policiją buvo kvietusi ji nepamena . Po šito ji skausmų nejaučia ir jai nuo nestiprių prisilietimų gali bėgti kraujas, nori dar paminėti, kad jai sunku kvėpuoti per nosį apie metus, ji dar su dukra pakalbės, kada ji matė pas ją pakreiptą nosį. ( t.1, b.l. 66–69).
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2022-09-29 liudytoja apklausta J. P. parodė, kad atsakydama į tyrėjos klausimą parodė, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu, M. J. yra jos brolis, J. J. yra jos motina, su kuriais ji negyvena, bet palaiko gerus santykius. Jos motina jai pasakė, kad jos atžvilgiu smurtavo brolis. Kada sakė nepamena, kadangi ji nesikiša į tai. Gal prieš kokius 2 metus tiksliai negali pasakyti, nes nepamena, ji buvo pas motiną atvažiavusi, bet nieko dėl nosies negali paaiškinti, kaip ji pastebėjo, ką pasakė, ji nepamena jau. Taip pat negali pasakyti, koks metų laikas buvo ar mėnuo, apie motinos nosį ji nieko paaiškinti negali . Daugiau neturi ką pasakyti. ( t. 1, b.l. 72–74 ).
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2022-10-03 apklausta liudytoja E. K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2022-07-11 ji dirbo pagal numatytą darbo grafiką, dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu E. K.. Koks tiksliai mėnuo buvo ji nepamena, bet iš OVS budėtojo ji gavo pranešimą, kad sūnus neįsileidžia pranešėjos namo, kokiu adresu nepamena. Atvykus į įvykio vietą iš šiltnamio išėjo moteris. Kiek pamena paaiškino, kad neblaivus sūnus užsirakino namuose ir neįsileidžia į namus. Ant moters jokių sužalojimų nesimatė. Atsakydama į tyrėjos klausimą parodė, kad ant moters nosies jokių sužalojimų nebuvo, moteris sūnui jokių pretenzijų neturėjo, ir minėjo, kad sūnus jos nemušė, tik paaiškino, kad sūnus nėra pageidaujamas, dėl to sūnus buvo išvežtas į salą. Kitų tikslesnių įvykių aplinkybių nepamena. ( t.1, b.l 76–77 ).
Iš byloje esančio įvykio apžiūros protokolo matyti, kad 2022-07-11 - 2022-07-12 buvo apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūros objektas yra nuosavo gyvenamojo namo kiemas, kuriame įvyko smurtas artimoje aplinkoje. Kiemas yra laisvo privažiavimo, neaptvertas, nerakinamas, vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos, aplinka tvarkinga, išgertuvių bei muštynių pėdsakų nenustatyta, teritorijoje yra vienas gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, aplinka medžių krūmai. Daugiau jokių pėdsakų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui nenustatyta, nieko nepaimta. (1 t. 12-15 b.l.).
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2022-07-11 - 2022-07-12 atlikta J. J. asmens apžiūra. Ikiteisminio tyrimo metu dėl smurto artimoje aplinkoje apžiūrėjus J. J. gim. (duomenys neskelbtini), matyti galvos sumušimai, ant veido kraujo pėdsakai. Daugiau jokių pėdsakų asmens apžiūros metu turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui neaptikta. Buvo padarytos fotonuotraukos. ( t.1, b.l. 16-21 ).
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2022-07-18 buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas ir užfiksuota, kad '' BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2022-07-11 21 37 41). Garso įrašo data 2022-07-11. Garso įrašo pradžia: 21:37:41. Garso įrašo trukmė: 2:21 sek. Garso įraše girdima, kaip moteris J. J., pasako, kad jos neblaivus sūnus ją sumušė, kad ji visa sumušta. ( t.1, b.l. 36–38 ).
Iš byloje esančios 2022-08-04 gautos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados matyti, kad J. J., (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešiniame žaste, muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2022-07-11 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kompiuterinės tomografijos tyrimo metu nustatytas senas nosies kaulų lūžias padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, ne užduotyje nurodyto įvykio metu, daugiau kaip prieš keletą dienų iki šio tyrimo atlikimo (2022-07-12). Nosies kaulų lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikusi ilgiau 10 dienų. Visi tiriamajai nustatyti sužalojimai sukėlė skausmą. Nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek po kito asmens smūgių sudavimo, tiek pačiai nukentėjusiajai susižalojant, pavyzdžiui nugriuvus ar nukritus, ir panašiai, esant nukentėjusiajai bet kokioje padėtyje. Identifikuoti kokiu įrankiu ar daiktu buvo padaryti sužalojimai negalima. ( t.1, b.l. 85–87 ).
Iš byloje esančio specialisto apklausos protokolo matyti, kad 2022-09-20 papildomai apklaustas specialistas Jūris Plenta, parodė, kad nukentėjusiajai J. J. VšĮ RVUL ambulatorinio apsilankymo aprašyme Nr. 22-SPS-50079, kompiuterinio tyrimo metu nustatytas nosies kaulų lūžis galėjo būti padarytas prieš 2-3 metus iki kreipimosi į minėtą įstaigą 2022-07-11 d. ( t. 1, b.. 89).
Dėl J. J. nosies sulaužymo 2022-10-19 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ( t.1, b.l. 148-150 ).
III. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo M. J. kaltė, jog jis nežymiai sutrikdė nukentėjusios J. J. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, visiškai įrodyta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai. Teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad pastūmė mamą ir jai sudavė. Nors įvykio aplinkybių jis nepamena, visgi pamena, kad barėsi su mama ir neneigia smurtavęs prieš jį. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina paties kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų parodymai, įvykio vietos, asmens apžiūros protokoluose ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-719/2018). Iš byloje esančių duomenų, t.y. specialisto išvados, asmens apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimai. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl sūnaus suduotų smūgių ji jautė skausmą, todėl teismas daro pagrįstą išvadą, kad baudžiamasis įstatymas kaltinamojo atžvilgiu pritaikytas teisingai. Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad M. J. 2022-07-11 apie 21.00 val., namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ( 2022-07-11 23.03 val. nustatytas 3.43 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje, t. y. asmeninio konflikto metu tyčia ranka pastūmė motiną J. J. į kairįjį petį, po ko ji nugriuvo ant žemės. Nukentėjusiajai gulint ant žemės kojomis spyrė ne mažiau dešimties smūgių į nukentėjusiosios J. J. galvos sritį ir tuo nukentėjusiajai J. J. padarė poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir nukentėjusiajai J. J. sukėlė fizinį skausmą. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji kaltinamajam yra motina. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.
IV. Dėl bausmės individualizavimo
Kaltinamasis M. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). Jo atsakomybę lengvinanti atsakomybė ta, kad jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
M. J. administracine tvarka baustas (1 t. b.l.134–136), teistas (1 t., b.l. 132–133), Nors kaltinamasis yra teistas, teistumas neišnykęs, tačiau tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog nukentėjusioji prašo neskirti laisvės atėmimo, taip pat į tai jog atlygino neturtinę žalą nukentėjusiajai bei turtinę žalą teritorinei ligonių kasai, teismo vertinimo šiuo atveju nėra pagrindo skirti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį-laisvės atėmimą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, kaltinamajam M. J. gali būti skiriama LR BK 140 str. 2 d. straipsnio sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant jam įpareigojimus bei draudimus. Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į nukentėjusiosios poziciją, jog kaltinamajam pretenzijų neturi, padaryta žala atlyginta, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl nors esant kaltinamojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, įvertinus visas kaltinamąjį charakterizuojančias nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu bausmės tikslai gali būti pasiekti nustačius bausmės trukmę artimą sankcijos vidurkiui. Teismo manymu tokia bausme bus padaryta teigiama įtaka kaltinamojo elgesiui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šiuo atveju netaikyti BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytos intensyvios priežiūros. Teismas daro išvadą, jog paskirti įpareigojimai ir draudimai padės koreguoti kaltinamojo elgesį ir resocializuotis bei tinkamai laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų. Teismo vertinimu laisvės apribojimo bausme su paskirtais įpareigojimais nagrinėjamu atveju efektyviau padės pasiekti bausmės tikslus nei griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, nors jos vykdymą ir atidedant, tokiu būdu sudarant kaltinamajam galimybę įrodyti jog gali gyventi visuomenėje nenusikalstamai ir laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis ir pasiekti numatyti bausmės tikslai.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. J. buvo sulaikytas nuo 2022-07-11 22.20 val. iki 2022-07-12 14.28 val. (t.1, b.l. 104-105, 122-123) LR BPK 140 str. tvarka.
Vadovaujantis BK 73 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė nebendrinta su 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone-uždraudimu naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, kadangi baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai
V. Procesiniai klausimai
M. J. šioje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t. 1, b.l. 120), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti - CD diskas su BPC garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro bei iš CD laikmena iš RVUL, saugomi prie bylos, paliktini saugojimui prie baudžiamosios bylos.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1, 14.2.2.1 punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 286,67 Eur.
BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, nagrinėjant bylą privalėjo dalyvauti gynėjas (LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu) bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirta advokatė Ana Ustinovič. LR BPK 106 str. 2 dalis taip pat nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios bei į jo turtinę padėtį, dirba pagal individualios veiklos pažymą, pajamos yra nepastovios, duomenų, jog turi nekilnojamo turto nėra, gyvena mamos namuose Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.
VI. Dėl civilinių ieškinių
Byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios J. J. civilinis ieškinys 100 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo ( t.1, b.l. 55). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai kaltinamasis civilinį ieškinį atlygino ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji nurodė, jog nereiškia civilinio ieškinio, žalą atlygino ( t.1, b.l.61)
Taip pat byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 102, 44 eurų sumai dėl turtinės žalos atlyginimo ( 1 t. b.l. 93–93). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą turtinę žalą ir ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė savo civilinių ieškinio ( t.1, b.l. 101 ).
BPK 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja BPK, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priima. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nukentėjusiajai ir civiliniam ieškovui atlygino padarytas žalas , nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog atsisako civilinio ieškinio, procesas pagal civilinių ieškovų J. J. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas
nusprendė:
M. J. ( M. J.) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 1 ( vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BPK 140 str. 13 d. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai M. J. buvo sulaikytas nuo 2022-07-11 22.20 val. iki 2022-07-12 14.28 val.,
Paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diską su BPC garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro bei iš CD laikmena iš RVUL, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Procesą pagal nukentėjusiosios J. J. civilinį ieškinį dėl 100 eurų (vieno šimto eurų ) neturtinės žalos atlyginimo nutraukti
Procesą pagal civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 102,44 eurų ( vieno šimto dviejų eurų 44 eurocentų) turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.