Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštąjį išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, administracine tvarka nebaustas, teistas - 2005-02-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 192 str. 1 d. 12 MGL bauda (1500 Lt), bauda sumokėta, teistumas išnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. vengė išlaikyti savo dukrą K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. pagal 2009 m. gegužės 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3792-400/2009, nuo 2009 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gegužės 28 d. nemokėjo priteistų po 325 Lt kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iki pilnametystės savo dukros K. Š..

Pareiškus V. Š. įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir jį apklausus įtariamuoju, jis savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad su L. Š. santuokoje pragyveno apie 10 metų, (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. Š.. Visa šeima gyveno (duomenys neskelbtini), L. tėvų namuose. Abu dirbo ir išlaikė šeimą, t.y. vedė bendrą ūkį. Dėl buitinių priežasčių ir bendrų nesutarimų santuoka nutrūko. Išsikraustė gyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). 2006 metais Panevėžio teismas priteisė mokėti kas mėnesį dukros K. Š. išlaikymui po 250 litų. Iki 2010 metų alimentus dukros K. išlaikymui mokėjo, nes tuo metu dirbo SANITEX ir buvo nuskaitoma iš algos į L. Š. sąskaitą, t.y. pervedami alimentai dukros K. išlaikymui. 2009 metų gegužę Panevėžio teismas perteisė alimentų sumą, tai yra priteisė po 325 Lt K. išlaikymui. Tuo metu buvo sukūręs kitą šeimą ir su žmona I. Š. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros J. Š.. Žmona I. vienintelė turi šeimoje darbą ir dirba, todėl buvo išėjęs tėvystės atostogų. Neturi galimybės ieškoti darbo, nes prižiūri ir dukrą J., ir žmonos I. tėvus, kurie yra invalidai, t.y. jiems abiems nustatyti specialūs poreikiai ir abu jau 6 metus nevaikštantys. I. tėvai gauna pensiją ir dėl specialiųjų poreikių gauna pašalpą. Tų pajamų negauna, nes jų vos užtenka sauskelnėms, vaistams ir kitiems būtiniems dalykams. Jokių papildomų pajamų neturi, nes kasdiena, kol žmona I. dirba, būna namuose su dukra J. bei uošviais. Kai išėjo į vaiko auginimo atostogas, tai pinigus už vaiko auginimą iš Sodros gaudavo tiesiai į savo sąskaitą. Turi paėmęs kreditą, turi savo įmonę, tačiau negali jos likviduoti, nes įmonė turi skolų. Ieškosi darbo per skelbimus laikraščiuose, klausinėja draugų, pažįstamų. Kol kas visi darbai buvo pasiūlyti užsienyje, o išvykti į užsienį negali, nes privalo prižiūrėti mažametę dukrą J., žmonos I. tėvus. Pagal specialybę yra inžinierius-mechanikas, bet darbo pagal tokią specialybę nėra. Pripažįsta, kad nemoka K. išlaikymui pinigų – alimentų, tačiau neturi ir galimybės jų mokėti. Kai dukra K. ateina, tai duoda K. smulkiom išlaidom po 10 ar 50 litų, per šventes visada K. pasveikina, t.y. duoda panašiai po 20 ir 50 Lt, buvo nupirkęs mobiliojo ryšio telefoną, kurio vertė 250 ar 290 Lt. Taip pat nekartą K. yra vežęs į mokyklą. Planuoja pagal galimybes kas mėnesį mokėti pinigus dukros K. išlaikymui. Negali registruotis darbo biržoje, nes turi savo vardu registruotą įmonę. Sutinka, kad ši byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (b.l. 128, 131, 132, 140-142).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. Š. prisipažino, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusios L. Š. parodymais, kad su V. Š. išsituokė, nes nesutapo požiūris į gyvenimą, V. Š. girtavo, nedirbo ir neišlaikė šeimos. Per visą 9 metų bendro gyvenimo laikotarpį, V. dirbo gal kokius 2- 3 metus. Kai V. dirbdavo, gaudavo algą, tai kažkiek prisidėdavo prie bendro šeimos biudžeto. 2006 metais teismo buvo priteista V. Š. mokėti dukros išlaikymui alimentus po 250 Lt. kas mėnesį. Kokius 2 ar 3 m. V. Š. kas mėnesį mokėjo alimentus, t. y. jam atskaitydavo darbovietė. 2009 m. persiteisė didesnius alimentus, nes dukra auga, jos poreikiai didėja. Buvo priteista po 325 Lt. Nuo to laiko V. Š. ir nebemokėjo alimentų. 2009 m., kai vyko teismas dėl alimentų perteisimo, V. Š. buvo ar tai vaiko auginimo atostogose, ar tėvystės atostogose. Po skyrybų V. Š. mažai rūpinos dukra K.. Kartais dukra per šventes, gimtadienius nueina pas V. Š. ir gauna mažų dovanėlių, tai yra smulkiom išlaidom pinigėlių po 10, 20 ar 30 Lt, yra gavusi ir saldainių, šokoladą. Kartais per vasaros atostogas V. Š. nuveža K. pas savo motiną į kaimą, tačiau tik savaitei. Kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą ir fondas moka po 195 Lt. Kiek žinoma, V. Š. ir šiuo metu nedirba. Jei V. Š. sumokėtų visą susikaupusią skolą dukros išlaikymui, jam atleistų ir su juo susitaikytų (b.l. 13-15).

Nukentėjusios K. Š. parodymais, kad jos tėvai išsituokė ir kartu nebegyveno panašiai nuo to laiko, kai ji mokėsi pirmoje klasėje. Po skyrybų tėvas nelankė, tik pati pas jį nueidavo į namus ir nueina per šventes. Kartais per šventes, tai yra gimtadienius ar Šv. Kalėdas tėvas pirkdavo dovanų, visokių smulkmenų. Keletą kartų buvo davęs 10 Lt, kartais 30 ar 20 Lt. Taip pat atsimena, kad kažkokios šventės proga buvo nupirkęs mobiliojo ryšio telefoną. Kartais atostogų metu tėtis nuveža į kaimą pas močiutę kokiai savaitei, bet neilgiau (b.l. 18, 19).

Liudytojos I. Š. parodymais, kad su sutuoktiniu V. Š. ir dukra J. gyvena V. tėvų namuose, (duomenys neskelbtini). t. y. vienas aukštas priklauso V., nes jis paėmęs paskolą, o kitas aukštas priklauso V. močiutei. Kartu gyvena ir jos neįgalūs tėvai: V. S. gim. (duomenys neskelbtini) m. ir E. S. gim. (duomenys neskelbtini) m. Tėvams nustatyti specialieji poreikiai ir reikalinga nuolatinė priežiūra. Dėl to sutuoktinis V. Š. negali ieškotis darbo, nes prižiūri jos tėvus. Pati dirba (duomenys neskelbtini) valytoja, į rankas gauna tik 830 Lt. Iš šio atlyginimo šeima ir gyvena, todėl V. Š. neturi iš ko mokėti alimentų dukrai iš pirmos santuokos. V. Š. dukrai K., kai išeina – tiksliau kai būna pasitaupę pinigų, duoda į rankas smulkiom išlaidom nuo 20 iki 50 Lt (b.l. 25, 26).

2013-12-20 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojos A. B. prašymu, kuriame nurodoma, kad 2010-02-10 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi L. Š. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo K. Š., gim. (duomenys neskelbtini). 2010-04-20 buvo priimtas sprendimas Nr. V2-3599 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriuo nuspręsta nuo 2010-02-10 K. Š. kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką. Skolininkas V. Š. apie Fondų administracijos priimtą sprendimą bei jo pasekmes informuotas registruotu laišku. Atsisakoma reikšti civilinį ieškinį (b.l. 4-11).

Juridinio asmens registravimo pažymėjimu ir VĮ „Registrų centras“ raštais, kuriuose nurodoma, kad 2001-01-16 įregistruota V. Š. įmonė, kurios veiklos pobūdis: asmeninių ir buitinių daiktų nuoma, kita mažmeninė prekyba parduotuvėse. 2007-01-08 Juridinių asmenų registre fiksuota, kad įmonė likviduojama. 2007-01-09 Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pranešė V. Š. apie įpareigojimus likviduojant įmonę (b.l. 133-137).

2009-09-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3146-223/2006-07, kuriame nurodoma, kad santuoka, sudaryta 1997-08-16 tarp L. Š. ir V. Š., nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Priteista iš V. Š. dukters K. Š. išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-05-17 iki vaiko pilnametystės (b.l. 34, 35).

2009-05-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3792-400/2009, kuriame nurodoma, kad teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį. L. Š. ieškinys tenkintas, pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-09-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3146-223/2006 iš V. Š. priteisto materialinio išlaikymo dydį, priteisiant K. Š. materialinį išlaikymą po 325 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2009-04-01) iki jos pilnametystės. Spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, jog L. Š. darbo užmokestis yra 1000 Lt, ji neturi kitokių pajamų šaltinio. Atsakovo pajamas teismui nėra žinomos, nes atsakovas nuo 2008-03-31 yra atostogose vaikui prižiūrėti kol jam sueis dveji metai (dukra J. Š. gim. (duomenys neskelbtini)). Atsakovo teigimu jam iš SODROS yra mokama jo atlyginimo 85 procentų dydžio pašalpa, kas sudaro 1280,56 Lt. Ieškovės teigimu atsakovas visiems sako, kad turi nelegalių pajamų. Savo vardu turi registruotą nekilnojamojo turto: ½ dalį namų valdos (duomenys neskelbtini) su 341/611 dalimis žemės sklypo, transporto priemonę, yra jaunas, sveikas bei darbingas asmuo, turintis du nepilnamečius vaikus, kurių poreikius privalo ir gali užtikrinti (b.l. 37).

Antstolės V. Ž. kontoros pažyma, kurioje nurodoma, kad 2009-10-20 antstolės V. Ž. kontoroje užvesta ir vykdoma vykdomoji byla Nr. 0113/09/01665 dėl išlaikymo išieškojimo iš V. Š.. Šioje vykdomojoje byloje nėra užfiksuotas nei vienas išlaikymo mokėjimas. 2010-02-12 vykdomasis raštas buvo išsiųstas į bendrą Lietuvos- JAV įmonę „Sanitex“. Išskaitos nebuvo vykdomos, kadangi V. Š. nuo 2009-03-31 iki 2010-05-18 buvo išleistas į vaiko priežiūros atostogas, o nuo 2010-05-18 įmonėje nedirbo (b.l. 39-44).

UAB „Sanitex“ raštu, kuriame nurodoma, kad alimentai V. Š. dukros K. Š. išlaikymui buvo išskaičiuojami nuo 2007-01-01 iki 2009-03-31 (b.l. 43-46).

2014-04-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus raštu, kuriame nurodoma, kad V. Š. nuo 2009-03-31 iki 2009-12-31 buvo vaiko priežiūros atostogose ir viso per šį laikotarpį draudžiamosios pajamos – 16658,52 Lt (tėvystės pašalpa). Laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2010-05-18 sumokėta 9363,06 tėvystės pašalpų (b.l. 57- 61).

2014-01-08 Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus raštu, kuriame nurodoma, kad V. Š. paskutinį kartą Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje registruotas nuo 1999-07-26 iki 1999-12-28. Minėtu registracijos laikotarpiu nedarbo socialinio draudimo išmokos negavo. Pakartotinai V. Š. Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje nebuvo registruotas ir šiuo metu neregistruotas (b.l. 69).

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus raštu, kuriame nurodoma, kad V. Š. nuo 2006-01-01 į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl socialinių išmokų nesikreipė ir jų negauna. Nuo 2008 m. gegužės 18 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo skirta išmoka vaikui už J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pagal jos motinos I. B. (dabar Š.) 2008 m. gegužės 26 d. prašymą Nr. 8861. Šiame prašyme V. Š. buvo įrašytas I. B. šeimos nariu kaip jos sugyventinis (b.l. 50).

Panevėžio teritorinės ligonių kasos raštu, kuriame nurodoma, kad V. Š. neturėjo ilgalaikių sveikatos sutrikimų (b.l. 72, 73).

Kaltinamojo V. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., nes nuo 2009 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gegužės 28 d. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo dukrą K. Š..

V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi.

V. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ikiteisminiame tyrime prokurorui pasiūlius V. Š. užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 145).

Skiriant kaltinamajam V. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – teisiamas antrą kartą (b.l. 94-95), nedirba, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, taip pat į kitus Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir daro išvadą, kad BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus vieną iš BK 164 str. sankcijoje numatytų švelnesnių alternatyvių bausmių rūšių – viešuosius darbus.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420, 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, iki išdirbs 120 valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtoji bausmė mažintina 1/3, skiriant V. Š. galutinę bausmę - 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, iki išdirbs 80 valandų viešųjų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. Š. palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti V. Š., kad jis, nesutikdamas su viešųjų darbų paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.