- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-01
- Bylos Nr.
- 2S-590-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Lietuvos Respublikos, Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- E. B., A. M.
- Trečiasis asmuo
- notare Birute Zabitiene, E. B., Alytaus rajono I-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 106.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. N. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymą dėl ieškinio papildymo, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-80-364/2008 pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovams E. B. ir A. M. su trečiuoju asmeniu notare Birute Zabitiene bei atsakovės A. M. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui J. N. , su trečiaisiais asmenimis E. B. , Alytaus rajono I-ojo notarų biuro notare Birute Zabitiene.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2006 m. gruodžio 6 d. ieškovas J. N. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančia 2004-07-27 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą Alytuje, registro Nr. 6865, nuo jos sudarymo momento bei taikyti dvišalę restituciją.
2007 m. sausio 18 d. atsakovė A. M. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,0612 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0289-8440, ir pastato – gyvenamojo namo unikalus Nr. 1992-6018-3013, bei kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių unikalus Nr. 1992-6018-3102, priklausančias atsakovei A. M. ir ieškovui J. N. dalis tokiu būdu: pripažinti atsakovei A. M. nuosavybės teisę į ieškovo J. N. 102/612 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0289-8440, ir 1/6 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. 1992-6018-3102, kartu įpareigojant atsakovę A. M. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti ieškovui J. N. 15 074,66 Lt dydžio kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino (1 t. b. l. 104-105).
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo J. N. apeliacinį skundą, 2007 m. spalio 2 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą (1 t. b. l. 158-163).
Lietuvos aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs ieškovo J. N. kasacinį skundą, 2008 m. liepos 11 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutarties dalį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės A. M. priešieškinis, panaikino ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (2 t. b. l. 22-27).
Šalies argumentai
Ieškovo J. N. atstovas 2008 m. lapkričio 7 d. prašyme (2t., b. l. 59) nurodė pageidavimą tikslinti ieškinį. 2008 m. gruodžio 9 d. teisme gautas ieškovo vardu pateiktas papildomas ieškinys. Jame atsakove įtraukta D. K. ir jai pateiktas reikalavimas panaikinti perleidimo sandorius ir taikyti restituciją. Ieškovo atstovas nurodo, kad toks ieškinio papildymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir neprieštaraus proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo J. N. prašymą dėl ieškinio papildymo ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui, prašymą dėl atsakovės A. M. priešieškinio pareiškimo paliko nenagrinėtu.(b.l. 93,94). Teismas nurodė, kad ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą reikia skirti nuo ieškinio reikalavimų padidinimo arba sumažinimo arba papildomų faktinių aplinkybių nurodymo. Sumažinimas, padidinimas arba faktinių aplinkybių nurodymas pradinių ieškinio elementų nekeičia, o tik padidėja arba sumažėja jų apimtis (LR CPK 42 str. l d.). Pakeisti ieškinio pagrindo ir dalyko kartu negalima, nes iš esmės tai yra naujas savarankiškas ieškinys (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-09-04 nutartis civ. b. V. M. v. A. B. , Nr. 3K-3-933/2002, kat. 115). Iš pateikto ieškinio papildymo teismas nustatė, kad pasikeitė ne tik bylos šalys, tretieji asmenys, bet ir ieškinio pagrindas, iš kurio atsirado naujas reikalavimas D. K. .
Apie tai, kad A. M. perleido ginčo objekto nuosavybės teisę ieškovui buvo žinoma ir bylos nagrinėjimo metu ir jis galėjo remtis nurodytomis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktas ieškinio papildymas, jį atsisakius tenkinti, neužkerta kelio ieškovui pateikti savarankišką ieškinį teisme. Dėl priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad 2008-11-17 teismo posėdžio metu atsakovė buvo įpareigota patikslinti priešieškinio reikalavimus, kadangi paaiškėjo, kad tikslinga patikslinti mirusiojo E. B. įpėdinius ir pateikti procesinių dokumentų nuorašus. Nustatytu terminu atsakovė trūkumų nepašalino, todėl jos priešieškinys paliktas nenagrinėtu LR CPK 296 str. l d. 11 p. pagrindu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas J. N. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prijungti prie civilinės bylos Nr. 2-80-364/2008 medžiagos ieškovo J. N. papildomą ieškinį ir nagrinėti atsakovės A. M. priešieškinį. Apeliantas teigia, kad nuo Kauno apygardos teismo nutarties paskelbimo 2007-10-02 byloje atsirado naujų faktinių ir teisinių aplinkybių - visą ginčo objektą - nekilnojamąjį turtą, esantį valdoje adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė A. M. perleido D. K. . Tuo atveju, jeigu teismas būtų nagrinėjęs šią po kasacinio peržiūrėjimo grąžintą bylą, jis būtų turėjęs ištirti esminę aplinkybę, kokia namo, esančio valdoje adresu (duomenys neskelbtini), dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieškovui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija nutartyje pažymėjo, kad nenustačius ieškovui nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies, nėra teisinių prielaidų teisingai išspręsti atsakovės pareikštą priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja CK 4.80 str. 2 d. aiškinimo ir taikymo praktiką ta linkme, kad kompensacija už turėtą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima tik išimtiniais atvejais, t. y. kai, išnaudojus visas galimybes pasidalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, paaiškėja, kad toks atidalijimas negalimas. Priešingu atveju, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, tai reikštų bendraturčio konstitucinės teisės pažeidimą (LR Konstitucijos 23 str., CK 4.80 str. 2 d.). Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.). Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentus, tapo akivaizdu, kad teismas iš naujo pradėdamas nagrinėti bylą, neturėjo apsiriboti vien tik išmokėtinos piniginės kompensacijos dalies padidinimu ieškovui, nustačius didesnę ieškovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CPK 760 str. 1 ir 3 d.), o nustatęs tikrąsias bendraturčių dalis, turėjo spręsti turto atidalijimo natūra klausimą iš esmės, išskyrus, jeigu vis dėlto tai būtų pasirodęs išimtinis atvejis. Tam, kad šiuo atveju teismo niekas nevaržytų tinkamai įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008 (2008-07-11) surašytų įpareigojimų, neužteko tik išnagrinėti atsakovės A. M. priešieškinį, bet siekiant atstatyti pažeistas ieškovo konstitucines teises į nuosavybę (LR Konstitucijos 23 str.), buvo būtina nagrinėti ir naują jo reikalavimą, kurio pateikimo teismui būtinybė iškilo proceso eigoje atsiradus naujoms faktinėms ir juridinėms bylos aplinkybėms.
Teismas nutartyje laikęs, kad ieškovo papildomas ieškinys yra iš esmės naujas ieškinys ir kad juo keičiamas pirminio ieškinio pagrindas ir dalykas pažeidė ne tik CPK 185 str. nuostatas dėl įrodymų vertinimo, bet visą eilę procesinių ir materialinių teisės normų, bei prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Teismo sprendimu ir apygardos teismo nutartimi ieškovas faktiškai prarado savo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuosavybės teisę, gavęs už tai nereikšmingą kompensaciją. Panaikinus neteisėtą teismo sprendimą ir apygardos teismo nutartį, paaiškėjo, kad pažeista LR Konstitucijos 23 str. nustatyta ieškovo nuosavybės teisė, o pažeidus CK 4.93 str. 3 d. nuosavybė iš savininko buvo paimta prieš jo valią be teisėto pagrindo. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl privalomumo iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatyti ieškovui nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį ir spręsti atsakovės A. M. priešieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrįstumą, teismas turėjo priimti ir nagrinėti papildomą ieškovo ieškinį, nes to reikėjo siekiant atkurti padėtį, buvusią iki turto atidalijimo. To nepadaręs, teismas pažeidė CPK 362 str. 2 d. nuostatas dėl kasacinio teismo išaiškinimų privalomumo iš naujo bylą nagrinėjančiam teismui. Akivaizdu, kad ieškovo teismui pateiktas papildomas ieškinys negali būti laikomu keičiančiu pirminį jo pateiktą teismui ieškinį, nes pastarasis jau teismo išspręstas ir yra įsiteisėjęs. Teismams išsprendus pirminį ieškinį, jo neliko kaip objekto, kurį būtų reikėję ir būtų galima keisti. Įrodymų visuma šioje byloje patvirtina aplinkybę, kad ieškovas papildęs pirminį, teismo jau išspręstą, ieškinį, jo neatsisakė. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas teisme nėra pareiškęs ieškinio dėl ginčo turto atidalijimo, todėl prieš atsakovės A. M. priešieškinio argumentus galėjo gintis tik pasyviai, pateikdamas teismui savo argumentus ir motyvus dėl reikalavimo atidalyti ginčo turtą ir prašomo atidalijimo būdo pagrįstumo. Nesuteikus ieškovui teisinės galimybės papildyti ieškinį išvestiniu reikalavimu panaikinti sandorius, kuriais ginčo turtas buvo perleistas trečiajam asmeniui, dingsta bylos objektas - ginčo turtas, dėl kurio neįmanoma nagrinėti šios civilinės bylos. Taigi teismas nutartimi netinkamai taikė CPK 42 str. 1 d. nuostatas dėl to, kas yra laikytina ieškovo teise padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus. Teismo nutartis taip pat prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus suformuotai praktikai civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008 L. P. ir E. P. v. Kauno miesto savivaldybė (2008-10-28), kurioje lingvistiniu metodu buvo paaiškinta, kad pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną „pakeisti" suprantamas kaip „padaryti kitokį“, o „papildyti“ - „padaryti pilnesnį, išsamesnį“.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas, atsisakęs priimti nagrinėti papildomą ieškinį, teisę taikė formaliai, visiškai neatsižvelgdamas į realias bylos aplinkybes, į ieškovo pažeistas esmines konstitucines teises, pažeisdamas esminę procesinę teisę - teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str.), į ketinimą kaip galima greičiau, koncentruočiau ir ekonomiškiau apginti savo pažeistas teises (CPK 7 str.). Teismas turėjo vadovautis LR Konstitucija ir siekti apginti ieškovo svarbią konstitucinę teisę, kad nuosavybė neliečiama (LR Konstitucijos 23 str. ld.), nuosavybės teises saugo įstatymai (LR Konstitucijos 23 str. 2 d.), tačiau teismas neteisėta nutartimi atmetė šią teisę, pažeisdamas LR Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. nuostatas. Ieškovas neteko nemažos nekilnojamojo turto dalies, tačiau teises gynė kreipdamasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu peržiūrėti teismo ir apygardos teismo sprendimą ir nutartį. Todėl skundžiamos teismo nutarties motyvai, kad ieškovas apie atsakovės A. M. turto perleidimą žinojęs, bylos nagrinėjimo metu galėjo remtis nurodytomis aplinkybėmis ir anot teismo, tai neužkerta kelio pateikti savarankišką ieškinį teisme, nepagrįsti ir neteisėti. Turtas buvo perleistas 2007-10-23 ir apeliantas sužinojo apie tai po šio turto perleidimo, t.y. 2008 metų vasario mėnesio viduryje, t. y. praėjus beveik 4 mėnesiams nuo turto perleidimo. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutartimi 2008-07-11 panaikinus nurodytus teismo sprendimą ir apygardos teismo nutartį apygardos teismui 2008-10-23 priėmus nutartį Nr. 1S-162-12008, kurios pagrindu Kauno miesto apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 20-2-465-08 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., atsirado realus teisinis pagrindas teisme užginčyti atsakovės A. M. ir D. K. sudarytus ginčo turto perleidimo sandorius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nutartimi pats prieštarauja savo veiksmams, atliktiems pasirengimo bylos nagrinėjimo teisme stadijoje. Teismo parengiamajame posėdyje (2008-09-16) (b. l. 54) teismas įpareigojo ieškovą pateikti patikslintą ieškinį po to, kai iš notarų biuro bus gauta pažyma apie atsakovo E. B. paveldėtoją. Kitame parengiamajame teismo posėdyje, įvykusiame 2008-11-17 (b. l. 76), po to, kai pažyma iš Kauno 20-to notarų biuro buvo gauta, teismas įpareigojo ieškovą pateikti patikslintą ieškinį iki konkrečios datos, t. y. iki 2008-12-10. Gavęs papildomą ieškinį, teismas pažeisdamas CPK 225 str. 2 p. nuostatas, beveik per pusantro mėnesio nesugebėjo jo išsiųsti atsakovams ir tretiesiems asmenims. Pažeisdamas CPK 225 str. 3 p. nuostatas, nenustatė termino atsiliepimams pareikšti. Nors tuo pačiu metu atlikinėjo kitus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijos veiksmus - užklausė Kauno miesto 20-tą notarų biurą apie atsakovo E. B. įpėdinius, įpareigojo atsakovės A. M. atstovą advokatą V. Kucevičių per dvi savaites nuo duomenų iš notarų biuro gavimo patikslinti priešieškinį, nors jis ir taip buvo labai tikslus, išsireikalavo inventorinę valdos bylą iš Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo. Tiesa ne viską atliko, ką 2008-07-11 nutartyje teismui nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pažeidęs CPK 362 str. 2 d. ir 225 str. 5 p. nuostatas, taip ir neišsireikalavo iš Kauno apskrities viršininko administracijos medžiagos apie ginčo žemės sklypo dalių pardavimus. Kaip matyti iš teismo veiksmų pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, jie buvo nenuoseklūs, teismas, pažeisdamas ne tik ką tik nurodytas procesines teisės normas, bet ir CPK 3 str. 1 d. bei CK 1.5. str. 4 d. nuostatas nesivadovavo sąžiningumo ir teisingumo principais. Parengiamojo teismo posėdžio metu 2009-01-20 teismas pasiteisino, kad suklydo įpareigodamas ieškovą pateikti patikslintą ieškinį. Tą patį pakartojo man ir nutarties paskelbimo metu tarytum teisindamasis. Teismas tame pačiame 2009-01-20 posėdyje teisinosi, kad mano papildomo ieškinio neišsiuntė atsakovei A. M. dėl to, kad prieš naujus metus teismai nustoja dirbti, perrašinėja bylas ir kt. aplinkybes, apie kurių reikšmingumą ir svarbą pateisinti elementarių teismo veiksmų neatlikimą, CPK nepavyko surasti.
Apeliantas taip pat pažymėjo, kad 2009-01-20 teismo parengiamajame posėdyje atsisakęs prijungti prie bylos papildomą ieškinį, teismas, pažeisdamas CPK 225 str. 1 ir 2 p. nuostatas, pažeidė ieškovo teisę įrodinėti atsakovės priešieškinio nepagrįstumą, nes dalis papildomo ieškinio argumentų buvo surašyti kaip atsikirtimai į atsakovės A. M. priešieškinį. Teismas, kuriam LR Konstitucijos 109 str. suteikia galias vykdyti teisingumą Lietuvos Respublikoje, nesivadovavo CPK 136 str. 3 d. nuostata ir gavęs mano papildomą ieškinį, neišskyrė naujų reikalavimų į atskirą bylą, jei jau pripažino, kad šiems naujiems reikalavimams ne vieta šioje byloje. Teismo nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus sutrukdant ieškovui ginti savo pažeistas teises patvirtina ir nepagrįstas CPK 141 str. normų taikymas. CPK 141 str. 3 d. nuostatas teismas galėjo taikyti ir atsisakyti tenkinti pareiškimą, jeigu tai būtų užvilkinę bylos nagrinėjimą, kai ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Dėl tos pačios priežasties, kad tai nebuvo ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas, teismas nutartyje neteisėtai surašė nuostatą pagal CPK 141 str. 4 d., kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama, taip bandydamas užkirsti ieškovo teisę ginti iš esmės pažeistas jo teises.
Dėl atsakovės A. M. priešieškinio nenagrinėjimo apeliantas nurodo, kad teismas nutarė atsakovės A. M. priešieškinį palikti nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 11 p. pagrindu, nes teismo posėdžio 2008-11-17 metu atsakovę įpareigojus patikslinti priešieškinio reikalavimus nurodant mirusiojo atsakovo E. B. įpėdinius ir pateikiant jiems procesinių dokumentų nuorašus, atsakovė per teismo nustatytą terminą to nepadarė. Nurodyti trūkumai yra atsakovo E. B. įpėdinės K. B. , asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), duomenų nenurodymas atsakovės A. M. priešieškinyje ir procesinių dokumentų nuorašų prie šio priešieškinio teismui nepateikimas. Teismas visus K. B. duomenis, gyvenamosios vietos adresą žinojo iš teismui pateikto papildomo ieškinio, todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija Nr. A3-103 (2004 04 08), net atsakovei A. M. ir sąmoningai neįvykdžius teismo nutarties patikslinti priešieškinį, nes tai jai naudinga jos manymu, teismui tapo žinomas atsakovės K. B. adresas, kuriuo reikėtų persiųsti priešieškinio ir procesinių dokumentų nuorašus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas savo skunde nors ir teigia, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, tačiau nenurodo, kokios materialinės teisės normos buvo pažeistos. Be to skundžiama teismo nutartis priėmė sprendimus išimtinai tik procesinės teisės klausimais ir jokių materialinės teisės klausimų nesprendė. Ieškovas savo skunde mano, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo ir šioje byloje neprijungė jo papildomo ieškinio. Tačiau teismas ir negalėjo tokio prašymo tenkinti kadangi šioje byloje ieškovo ieškinys yra išspręstas galutinai, įsiteisėjusiu 2007-03-30 Kauno apylinkės teismo sprendimu, ką patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-07-11 nutartis šioje civilinėje byloje. Ši civilinė byla Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-07-11 nutartimi buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik dalyje dėl priešieškinio. Todėl teikti į bylą papildomą ieškinį, kai ieškinio klausimas yra teismo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra tikras teisinis nonsensas. Šioje dalyje teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, tačiau ieškovas, apeliuodamas į šiuos teisėtus teismo veiksmus, vis tiek teikia nepagrįstą skundą LR CPK 334 str. 3 d. pagrindu. Ieškovas J. N. atskirajame skunde taip pat nesutinka su 2009-01-20 teismo nutarties dalimi, kuria atsakovės A. M. priešieškinys buvo paliktas nenagrinėtu LR CPK 296 str. 1 d. 11 p. pagrindu. Ieškovo nuomone, teismas savarankiškai už atsakovę turėjo atlikti tam tikrus veiksmus: nurodyti kitą tretįjį asmenį, padaryti priešieškinio ir jo priedų kopijas ir jas išsiųsti naujam asmeniui ir kt., todėl jo nuomone nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti šiuos procesinius veiksmus. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2008-11-17 parengiamojo posėdžio metu įpareigojo pašalinti priešieškinio trūkumus ir pateikti teismui patikslintą priešieškinį, kadangi šis priešieškinis neatitiko jo turiniui keliamų reikalavimų. Atsakovė teismo nustatytu terminu šių trukumų nepašalino, todėl teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai atsakovės priešieškinį paliko nenagrinėtu, kaip tai numato LR CPK 296 str. 1 d. 11 p. ir 296 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 str. 1p.).
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo nutarties motyvais ir padarytomis išvadomis ir atsakovės A. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais.
Apeliantas atskirajame skunde pats pripažįsta, kad jo ieškinys, kuriuo prašė pripažinti 2004 m. liepos 27 d. žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą Alytuje, registro Nr. 6865, yra teismų išspręstas ir įsiteisėjęs.Tačiau mano, kad atsakovei 2007 m. spalio 23 d. perleidus šį turtą D. K. ir Lietuvos Aukščiausiajam teismui 2008 m. liepos 11 d. nutartimi panaikinus Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutarties dalį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės A. M. priešieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir byla šioje dalyje perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant apginti savo pažeistas teises, jam iškilo būtinybė papildyti savo pradinį ieškinį nauju reikalavimu, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo papildomą ieškinį.
Iš apelianto pateikto ieškinio papildymo (b.l. 83,88) akivaizdu, kad apeliantas prašydamas panaikinti 2007-10-23 žemės sklypo ir pastato su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, registro Nr. 8327 (b.l. 68,69), kuria šios bylos atsakovė A. M. pardavė paminėtą turtą D. K. , iš esmės reiškia naują ieškinį atsakovei D. K. , kuri nebuvo šios bylos šalimi ir šioje byloje ieškinio pagrindas ir dalykas yra kitas.
Teisėjų kolegija įvertinusi virš nustatytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2008-07-11 nutartimi palikus galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutarties dalį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimą ieškinio dalyje, kuria ieškovo ieškinys yra atmestas, sprendžia, kad ieškovo ieškinio klausimas yra išspręstas galutinai, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo papildomą ieškinį ir teisingai nurodė, kad ieškovui neužkertamas kelias pareikšti ieškinį kitoje byloje.
Pažeidus subjektinę teisę, suinteresuotas asmuo gali imtis priemonių, kad apgintų pažeistą ar ginčijamą teisę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama per ieškinio institutą.
Nustačius, kad atsakovė 2007 m. spalio 27 d. pirkimo pardavimo sutartimi pardavė jai nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą, šio turto savininke tapo D. K. . Taigi, situacija yra pasikeitusi ir dalyvaujančių byloje šalių pasikeitimas yra svarbus. Priešieškinio sprendimas turės įtakos D. K. teisėms ir pareigoms. Todėl teismas, nustatęs šią aplinkybę, pagrįstai įpareigojo atsakovę patikslinti priešieškinį. Pažymėtina, kad vykdant Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartį, būtina taip pat nustatyti šalims nuosavybės teise priklausančias ginčo turto dalis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga (CPK 135 straipsnis). Dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui to daryti už ieškovą.
Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo (atsakovo) pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio (priešieškinio) pagrindą ir dalyką, nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas reikšmingas ir todėl, kad pagal juos sprendžiama, koks yra ginčo pobūdis, bei nustatoma, kokio dydžio žyminį mokestį privalo sumokėti ieškinį teikiantis asmuo.
Kadangi bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad priešieškinys neatitiko jo turiniui keliamų reikalavimų, atsakovei nepatikslinus priešieškinio, nebus galima įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį dėl dalių nustatymo, todėl teismas pagrįstai, atsakovei nepašalinus 2008-11-17 protokoline nutartimi nustatytų priešieškinio trūkumų, paliko jį nenagrinėtu (CPK 296 str. 1d. 11 p., 296 str. 2d.).
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad iš papildomo ieškinio, kuris nėra atskirojo skundo nagrinėjimo dalyku, matyti, kad ieškovas siekia atidalinti jam priklausančią dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Pažymėtina, kad kai bendraturtis pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį siekia atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrąja nuosavybe esančio žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokių projektų rengimą organizuoja privačių sklypų savininkas. Jis paduoda apskrities viršininkui prašymą leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą ir gauna planavimo sąlygas (žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 12 punktas). Apskrities viršininkas tvirtina žemės planavimo dokumentus. Ieškovas siekdamas atidalijimo iš bendro žemės sklypo natūra, privalėtų pateikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą ir patvirtintą Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka.
Dėl virš nurodytų argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl naikinti nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto aplinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.