Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-726-932/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-10
Bylos Nr.
1-726-932/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
I. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-726-932/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41546-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.; 2.10.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,kaltinamajam R. B.,nukentėjusiajai I. B.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistu, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 12 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 1 metams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiosios I. B., gydytis nuo alkoholizmo bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2015 m. liepos 25 d., apie 16.30 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja I. B. metu, virtuvėje, sudavė du smūgius kumščiu į kaktą, o pastarajai užsidengus galvą rankomis, jis kumščiais sudavė sutuoktinei penkis smūgius į dešinį žastą, kairį dilbį, kaklo kairę pusę bei vieną kartą spyrė į kairį kelį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, kairiajame dilbyje, kairiajame kelyje ir kaklo kairėje pusėje bei kaktos sumušimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas I. B. sveikatą. Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi R. B., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. B. pilnai pripažino savo kaltę. Nurodė, kad 2015-07-25 pavakare kilo konfliktas tarp jo ir žmonos. Jo žmonai nepatiko tai, kad jam, kaip vedusiam vyrui, draugės rašo žinutes bei skambina, dėl ko jie ryte apsižodžiavo, žmona jį perspėjo, kad šis nevažinėtų pas svetimas moteris, sukarpė jo naujus džinsus. Visų konflikto aplinkybių tiksliai nepamena, kadangi iš vakaro bei konflikto dieną buvo vartojęs alkoholio, kuris kaip tik ir turėjo įtaką jo veiksmams. Pripažįsta savo žmonai sudavęs visus kaltinamajame akte nurodytus smūgius. Po konflikto visai atsisakė alkoholio, atsiprašė sutuoktinės, nustojus gerti jų santykiai ženkliai pagerėjo. Dėl visų savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, pažada, kad toks elgesys ateityje nebepasikartos, nes priešingu atveju jis praras šeimą. Nesutinka atlyginti pareikšto civilinio ieškinio, kadangi jo sutuoktinė nuvyko tik pasitikrinti. Jis nemano, kad tai yra gydymas. Nurodo, kad jie abu yra dirbantys bei mokantys mokesčius, todėl nesupranta, kodėl už tai turėtų mokėti. Prašo teismo paskirti jam pačią švelniausią bausmę, kadangi žmona ketina išvažiuoti į užsienį bei dukrą liks jo priežiūroje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. B. parodė, kad 2015-07-25, apie 16.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos neblaivus sutuoktinis R. B. sukėlė konfliktą, įžeidinėjo ją, varė iš namų. Tuo metu namuose buvo sutuoktinio mama N. B. ir mažametė dukra Liepa. Patikrinęs telefoną, sutuoktinis supyko. Jai būnant virtuvėje, jis priėjo prie I. B. ir sudavė penkis smūgius į galvą. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad 2015-07-25, apie 16.30 val., bute minėtu adresu tarp jos ir jos sutuoktinio R. B. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu neblaivus R. B. vartojo necenzūrinius žodžius, kiek vėliau priėjęs prie nukentėjusios sudavė kumščiais ne daugiau kaip du smūgius į kaktą. Jai užsidengus rankomis galvą, dar sudavė ne daugiau kaip penkis smūgius į dešinį žastą, kairį dilbį, kaklo kairę pusę bei vieną kartą spyrė į kairį kelią. Nuo suduotų smūgių, ji patyrė fizinį skausmą, matėsi poodinės kraujosruvos ant abiejų rankų, kairio kelio bei kaklo (b. l. 50, 53).

Teisme nukentėjusioji I. B. patvirtino, kad sutuoktinis jos atsiprašė, ji pastarajam atleido, po byloje nagrinėjamo konflikto jis nustojo vartoti alkoholį, dėl ko jų santykiai žymiai pagerėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja N. B. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dviejų kambarių bute su sutuoktiniu ir sūnumi R. B.. Iki 2015-07-28 kartu gyveno ir sūnaus sutuoktinė I. B. bei jų mažametė dukra. 2015-07-25, apie 16.30 val., N. B. buvo savo kambaryje, girdėjo triukšmą, kaip jos neblaivus sūnus šaukė ant savo sutuoktinės, tarp jų vyko žodinis konfliktas. Pati smurto veiksmų nematė, kadangi iš kambario nėjo ir į konfliktą kištis nenorėjo, tačiau I. B. jai skundėsi, kad vyras Rimantas jai sudavė, ant jos kūno matėsi poodinės kraujosruvos. Tarp jos sūnaus R. B. bei jo sutuoktinės dažnai vyksta žodiniai konfliktai (b. l. 56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. M. parodė, kad 2015-07-25, apie 16.30 val., patruliuojant gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyras smurtauja prieš žmoną. Policiją kvietė I. B., kuri paaiškino, kad 2015-07-25 neblaivus sutuoktinis R. B. konfliktavo su ja. Kai I. B. skambino policijai, jis jai sudavė kumščiu į galvos sritį (smilkinį), po to – į šoną, rankas, koją, apibrozdino kaklą. Moteris patyrė fizinį smurtą. Ant moters rankų riešų matėsi nubrozdinimai, ant kaklo kairės pusės ir kelio – įdrėskimas (b. l. 48-49).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK pateiktame I. B. 2015-07-25 pareiškime nurodyta, kad 2015-07-25, apie 16.30 val., jos sutuoktinis R. B. pradėjo su ja konfliktą, kurio metu kumščiais sudavė smūgius galvos, šonų, rankų bei kojų srityse (b. l. 1).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio patrulio R. M. 2015-07-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-07-25, apie 16.30 val., gautas pranešimas, kad vyras smurtauja prieš žmoną. Atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad neblaivus sutuoktinis R. B. konfliktavo su sutuoktine I. B., kuriai trenkė kumščiu į galvos sritį, po to į šoną bei daužė rankas. Ant nukentėjusiosios kūno matėsi apibrozdinimai ant rankų, kaktos bei kojos. Kūno sužalojimai užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 41-46).

2015-08-18 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo perklausytas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusioji I. B. kvietė policijos pareigūnus į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl sutuoktinio smurto (b. l. 35-37).

2015-07-25 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o būtent – buto virtuvė, kurioje R. B. sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 38-40).

2015-09-11 apžiūros protokole nurodyta, kad vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu pateiktais sveikatos įstaigos duomenimis, nustatyta, kad I. B. dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste, kairiajame kelyje ir kaklo kairėje pusėje bei kaktos sumušimas, tai padaryta paveikus kietais bukais daiktais, ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 59-60).

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b. l. 65-66).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad R. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju R. B. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės I. B., sveikatą. R. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo kaltė įrodyta tiek jo paties parodymais, tiek ir nukentėjusios I. B. bei liudytojų N. B. ir R. M. parodymais, apžiūrų protokolais, kita rašytine bylos medžiaga. Nusikalstama veika baigta, atlikta veikiant tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas R. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad R. B. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą, į atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes, kaltės formą, rūšį ir stadiją (tyčinis baigtas nusikaltimas, įvykdytas veikiant tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę: R. B. anksčiau teistas (b. l. 111-115, 117-124), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 125-126), šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 131), atsiprašė nukentėjusiosios, o ši jam atleido, VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 128, 129), taip pat neįrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą (b. l. 130).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam R. B. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant mažesnę už galimo skirti šios bausmės rūšies vidurkį bei, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedant paskirtos bausmės vykdymą ir paskiriant teismo įpareigojimus. Teismas konstatuoja, kad būtent tokia bausmės rūšis atitiks teisingumo ir protingumo principas, kadangi kaltinamasis praeityje du kartus teistas už analogiškas veikas, kas patvirtina, kad anksčiau teismo paskirtos bausmės, tame tarpe ir laisvės apribojimas, kaltinamajam poveikio nepadarė. Teismas taip pat negali neįvertinti ir to, kad R. B. dėl savo veikos prisipažino ir gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiąja, dirba, išlaiko savo mažametę dukrą, dėl ko yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam R. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2015-07-26, 21.00 val., iki 2015-07-28, 11.50 val. (b. l. 76, 106-107). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 102-103), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 43,83 eurų turtinės žalos atlyginimo pripažintas pagrįstu, jis yra įrodytas byloje esančiais duomenimis apie nukentėjusiajai I. B. suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 67), dėl ko tenkintinas. Pažymėtina, jog gydymo (radiologo ir ortopedo traumotologo) paslaugos I. B. buvo būtent dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, dėl ko pastarajam kyla pareiga padengti šias išlaidas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vienas vokas su CD disku, kuriame užfiksuotas garso įrašas, paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-31 nuosprendžiu paskirta bausme ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. liepos 26 d., 21.00 val., iki 2015 m. liepos 28 d., 11.50 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant R. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš R. B. priteisti 43,83 (keturiasdešimt tris eurus aštuoniasdešimt tris euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė