Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. V., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2005-08-03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimu, taikant LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 2005-09-13 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu, remiantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su 2005-08-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 2 metams laisvės atėmimu, taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3. 2006-01-10 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. remiantis BK 63 str. bausmę subendrinus su 2005-08-03 ir 2005-09-13 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis galutinai nuteistas 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimu, taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4. 2006-10-12 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu, remiantis BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta su 2006-01-10 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 3 metams laisvės atėmimu, 2008-05-07 paleistas lygtinai neatlikęs 1 metų 3 mėnesių 2 dienų bausmės;

5. 2009-06-05 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 181 str. 1 d., taikant BK 63 str. nuostatas, subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su 2006-10-12 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinai nuteistas 2 metams laisvės atėmimu; 2009-10-15 Kauno apygardos teismo 2009-06-05 nuosprendis pakeistas, panaikintas nuteisimas pagal BK 178 str. 2 d., ir nuteistas galutine 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2010-12-07 paleistas lygtinai, neatlikęs 3 mėnesių 4 dienų paskirtos bausmės;

6. 2012-10-18 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimu; 2013-09-10 lygtinai paleistas neatlikęs 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

7. 2015-01-22 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 3 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinai nuteistas 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamoji L. V. 2017 m. gegužės 6 d. apie 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) , namo kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinį S. V., sudavė tris smūgius abejų rankų delnais nukentėjusiajam į veido sritį, taip smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam S. V. dėl poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, pereinant į smakrą, kairės akies apatiniame voke.

Kaltinamasis V. V. 2017 m. gegužės 6 d. apie 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), namo kambaryje kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - tėvą S. V., rankomis pastūmė S. V., dėl ko S. V. nugriuvo ant grindų, tada suėmęs jį už kojų čiurnų ištempė iš buto ir nutempė laiptinės laiptų pakopa žemyn, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam S. V. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos juosmens dešinėje, nugaros kairėje pusėje, odos nubrozdinimų nugaros kairėje pusėje.

Kaltinamoji L. V. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad iki įvykio tris mėnesius dirbo Vokietijoje. Savo buvusį sutuoktinį paliko namuose, išvažiuodama liepė jam susirasti darbą. Nukentėjusysis sistemingai namie girtavo. Grįžusi į namus, rado netvarkingus namus, o sutuoktinis girtavo su kaimynu. Namai buvo paversti landyne. Ji puolė tvarkyti namus. Nukentėjusysis pastoviai prie jos kibo, įžeidinėjo. V. išėjo į garažą tvarkyti jos mašinos. Draugės vyras išėjo kepti šašlykus. Ji namuose tvarkėsi. Nukentėjusysis prie jos kabinėjosi, tai pastumia, tai už megztuko patraukia. Nuėjo valgyti šašlykų, nukentėjusiojo nepriėmė prie stalo, kadangi jis buvo neblaivus. Vėliau pamatė sugadintą televizorių. Prieš išvažiuojant į Vokietiją, ji televizorių padėjo į savo kambarį ir užrakino. Suprato, kad nukentėjusysis televizorių prieš jos valia paėmė iš kambario. Dėl to labai supyko. Televizorių išnešė į savo kambarį. R. užsitrenkė kambaryje. Jie koridoriuje barėsi dėl televizoriaus. Ji bandė atidaryti užtrenktas duris, tačiau nepavyko. Atsinešė kirvuką. Nukentėjusysis norėjo išlaužti duris, bet ji jam neleido. Jis aplinkui ją trynėsi. Liepė jam eiti toliau. Šio konflikto metu sudavė nukentėjusiajam tris smūgius į veido sritį abejomis rankomis. Ji numetė kirvuką ir su koja išstūmė duris. Iš kambario išėjo R. Nukentėjusysis ją pastūmė į kambarį, ji suklupo prie krosnies. Tuo metu iškrito žarsteklis. Jis pagalvojo, kad ji puls su tuo žarstekliu. Jis pagriebė žarsteklį, sukosi ir su juo sudavė jai per veidą. Abu susikabino. R. išbėgo į lauką ir pašaukė V. V. pastūmė nukentėjusįjį, jis nugriuvo ant žemės, tuomet paėmęs už kojų nutempė jį į laiptinę, už durų, per laiptų pakopą. Tuomet užrakino duris. Iškvietė policiją. Nukentėjusysis pabėgo, slėpėsi už namo. Jai buvo nustatytas sužalojimas, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl jos sužalojimo nutrauktas. Prokuroro nutarimo neskundė. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamoji L. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 115-131).

Kaltinamasis V. V. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad kartu su mama ir draugais grįžo į namus. Namuose rado neblaivų tėvą ir betvarkę. Tėvai pradėjo bartis, jis nesikišo, išėjo tvarkyti mašinos. Sutvarkęs mašiną, kepė šašlykus. Po kiek laiko atbėgo jo draugė R. ir pasakė, kad tėvas muša motiną. Nubėgęs pamatė, kad tėvas lyg apkabinęs motiną. Jis pagriebė tėvą už peties, taip jį pargriovė ant žemės, jis nukrito ant nugaros. Tuomet paėmė už abiejų kojų čiurnų ir ištempė į laiptinę. Užrakino duris. Liepė motinai kviesti policiją. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam galėjo atsirasti sužalojimai nugaroje. Praeityje yra teistas, buvo susidėjęs su netinkamais asmenimis. Dabar dirba, nevartoja alkoholio, augina mažametę dukrą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Panašius parodymus kaltinamasis V. V. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 91-92).

Be kaltinamųjų visiško kaltės pripažinimo, jų kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis S. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis kartu su L. V. santuokoje gyvena apie 33 m. Kartu veda bendrą ūkį. Vaikai gyvena atskirai. Būna, kad su L. kyla žodiniai konfliktai, bet greit vėl susitaiko. Konfliktai kyla dėl to, kad jis kartais išgeria alkoholio. L. alkoholio beveik išvis negeria. L. kurį laiką buvo išvykusi gyventi ir dirbti į Vokietiją, o jis namuose gyveno vienas. 2017-05-06 apie 11 val. jis su kaimynu baigė sodinti bulves, baigę darbus nutarė išgerti alaus. Jam su kaimynu begeriant, apie 12 val. į namus sugrįžo L., kartu su ja į namus atvažiavo ir sūnus V. su drauge R. G. ir jų dukra, taip pat atvyko ir jos draugė J. kartu su vyru J. L. tik sugrįžusi ir pamačiusi, kad jis virtuvėje su kaimynu geria alų, labai supyko ir pradėjo ant jo šaukti. Jai pradėjus šaukti, kaimynas išėjo į namus. L. tvarkėsi namuose, sūnus su drauge kepė kieme šašlykus, šventė L. sugrįžimą, o jis tai išeidavo kiemą, tai būdavo namuose. Apie 17 val. jis nuėjo žiūrėti televizoriaus į kambarį, į kambarį iš kiemo atėjo ir L., ji pradėjo ant jo šaukti ir paėmusi televizorių išnešė į kitą kambarį. Tada jis pradėjo ant L. šaukti, ką ji daro, ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Į tą kambarį, kur nunešė L. televizorių, iš kiemo atėjo R. R. uždarė kambario duris ir jos užstrigo. Tada L. nuėjusi į virtuvę paėmė kirvuką ir bandė atidaryti duris, jis priėjęs iš L. norėjo kirvį atimti ir atidaryti duris. Jie prie durų abu stumdėsi šonais, bet paskui L. padėjusi jam ranką ant nugaros pastūmė į kitą kambarį, sakydama, kad jis nesimaišytų, ir atidarė R. duris. R. išėjusi išbėgo į kiemą, o jis su L. apsistumdė koridoriuje. Ji jam sudavė vieną kartą delnu į veido sritį, dėl ko jis jautė fizinį skausmą, po to sudavė dar tris kartus delnu į veido sritį kaire ranka, bet dėl to jis jokio fizinio skausmo nejautė. Po to kai ji jam sudavė, jis taip pat sudavė su delnu jai per petį ir pastūmė į šoną, uždėdamas ranką ant peties. Pamatęs L. rankose žarsteklį, bandė jį iš jos atimti. Jį iš jos atimdamas galėjo jai ir suduoti. Iš kiemo atbėgo sūnus ir sugriebęs už drabužių, jį išstūmė iš kambario į laiptinę, ir užrakino buto duris. Jis neprisimena, kaip ten viskas vyko, nes buvo neblaivus, laiptinėje sūnus suėmęs už kelnių patraukė nuo buto durų toliau ir uždarė duris. Traukiamas į laiptų pakopas susimušė nugarą, dėl ko jautė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia. Su kaltinamaisiais susitaikė (b.l. 36-37).

Liudytoja R. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kartu su V. gyvena apie šešis metus kartu, kartu augina mažametę dukrą K., kartu veda bendrą šeimos ūkį. V. tiek su tėvu, tiek su mama sutaria gerai. Prieš 4 mėnesius L. gavo darbą ir išvyko į Vokietiją dirbti, namuose palikdama gyventi vieną S. Jai išvykus, jie su V., dažnai nuvykdavo pasižiūrėti kaip gyvena S., taip pat nuveždavo jam maisto produktų. Kiekvieną kartą pas jį nuvykus, jį rasdavo neblaivų. 2017-05-06 į namus iš Vokietijos sugrįžo L., kuri kartu su V., ja, K., J. sugrįžo į namus ir užėjusi į butą, ji apsiverkė, nes visas butas buvo tiesiog "landynė". S. sėdėjo su kaimynu virtuvėje ir gėrė alų. J. su K. ir V. išėjo į kiemą, kur užkūrė laužą ir kepė šašlykus, o ji L. padėjo tvarkyti butą. S., būdamas neblaivus, ištisai šaukė L., kad ji eitų jam gaminti valgyti, priekaištavo jai, vadino necenzūriniais žodžiais. L. ant jo taip pat šaukė. Jai būnant buto koridoriuje, kambaryje tarp L. ir S. kilo žodinis konfliktas dėl televizoriaus, išgirdo, kad L. su S. stumdosi, atėjusi pamatė kaip S. suduoda ranka L. į veido sritį, tai pamačiusi ji išbėgusi į kiemą pakvietė V. V. atbėgo ir laikydamas S. už kojų čiurnų tempė jį iš buto, dar S. sugriebė jai už kojų, po to laikėsi už durų staktos, V. jį ištempė gulintį ant nugaros į laiptinę ir palikęs sugrįžo į butą. Buto duris užrakino, kad S. nepatektų į vidų, L. iškvietė policijos pareigūnus, kurie S. išvežė. L. sakė, kad jai S. sudavė per veidą su žarstekliu. S. ant veido taip pat matėsi paraudimas (b.l. 47-48).

Liudytoja J. U., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra L. ir S. šeimos draugė. L. prieš keturis mėnesius gavo darbą Vokietijoje ir išvyko, S. palikdama namuose gyventi vieną. Ji dirbdama ir uždirbdama siuntė pinigus sūnui V. ir prašė, kad sūnus nupirktų maisto tėvui ir jį pažiūrėtų. L. iš Vokietijos sugrįžo 2017-05-06 kur kartu su ja ji nuvyko į jos namus. Atėjus į jos butą rado baisią netvarką, namuose tvyrojo baisus alkoholio kvapas, S. virtuvėje gėrė su kaimynu. Ji į butą toliau nėjo kadangi atvyko kartu su L. sūnumi V. ir jo drauge R., bei jų mažamete dukra K. Todėl ji su K. išėjo į kiemą, nes namuose nebuvo įmanoma būti. L. buvo labai supykusi dėl tokio S. elgesio. Apie 17 val. visi valgė šašlykus, o S. prie stalo nepriėmė, dėl ko jis labai pyko. Supykęs nuėjo į butą, R. su L. taip pat nuėjo į butą, netrukus R. atbėgo šaukdama, kad S. muša L. V. nubėgo į butą, o ji liko kieme. Jai einat į L. butą, ji tik matė tą momentą, kai V. tarpduryje iš buto į laiptinę tempė už kojų suėmęs S. Ji tai pamačiusi apsisuko ir grįžo atgal į kiemą, nes prižiūrėjo K. Vėliau L. pasakė, kad S. ją puolė, L. veidas, buvo raudonas, matėsi sumušimas ant nosies, ji sakė, kad jai žarstekliu sudavė S. (b.l. 44-45).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-21891-17 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. požymius, dėl to kad 2017-05-06 apie 17.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), S. V., būdamas neblaivus konflikto metu sumušė sutuoktinę L. V.. 2017-05-09 11.00 val., S. V. papildomos apklausos metu paaiškino minėto įvykio aplinkybes ir paaiškėjo, kad L. V. bei V. V. naudojo fizinį smurtą S. V. atžvilgiu. Vizualiai ant vyro veido matėsi kraujosruvos, todėl buvo jam įteikta užduotis atlikti objektų tyrimą pas teismo med. ekspertus ir tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. V. ir V. V. veiksmų (b.l. 1).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur konstatuotas smurto artimoje aplinkoje faktas (b.l. 16-23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G432/2017(06) konstatuota, kad S. V. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, pereinant į smakrą, kairės akies apatiniame voke, juosmens dešinėje, nugaros kairėje, odos nubrozdinimai nugaros kairėje pusėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 42).

Iš 2017-06-14prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl L. V. padaryto sužalojimo įtariamojo S. V. atžvilgiu nutrauktas (b.l. 160-165).

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji L. V. ir V. V. nukentėjusiojo S. V. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji L. V. žodinio konflikto metu sudavė tris smūgius abejomis rankomis nukentėjusiajam į veidą, dėl ko S. V. dėl poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, pereinant į smakrą, kairės akies apatiniame voke buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis V. V. rankomis pastūmė S. V., dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant grindų, tada suėmęs jį už kojų čiurnų ištempė iš buto ir nutempė laiptinės laiptų pakopa žemyn, tokiais veiksmais nukentėjusiajam nežymiai buvo sutrikdyta sveikata dėl poodinės kraujosruvos juosmens dešinėje, nugaros kairėje pusėje, odos nubrozdinimų nugaros kairėje pusėje. Kaltinamųjų parodymai ir kiti aukščiau ištirti duomenys patvirtina fizinio smurto faktą. Tarp kaltinamųjų tyčinių veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Sužalojimo mastas patvirtintas specialisto išvada. Nustatyta, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis yra šeimos nariai, todėl konstatuotina, kad smurtas panaudotas artimoje aplinkoje prieš šeimos narį. Atsižvelgiant į kaltinamųjų parodymus, teismas patikslina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, pašalindamas, kad kaltinamoji L. V. nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat patikslinant, kad L. V. smūgius nukentėjusiajam S. V. sudavė abiejų rankų delnais. Šis tikslinimas nėra esminis, nesikeičia nusikaltimo padarymo faktinės aplinkybės, kvalifikacija, tai nesunkina kaltinamųjų padėties ir joks papildomas aplinkybių tyrimas byloje nereikalingas (BPK 20 str., 255 str.).

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę ir parenkant jos rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas teismo nustatytas aplinkybes.

Kaltinamųjų L. V. ir V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji L. V. teisiama pirmą kartą. Bausta administracine tvarka, tačiau nuobaudos negaliojančios. Dirba užsienyje, nėra jokių kitų neigiamai charakterizuojančių duomenų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamoji L. V. susitaikė su nukentėjusiuoju S. V.. Prašo jos atžvilgiu bylą nutraukti. Prašymas priimtinas. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras tam neprieštarauja. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimas priskirtinas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, neteista, dirba, nėra kitų neigiamai juos charakterizuojančių duomenų. Esant tokių aplinkybių visumai, teismas mano, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir kad kaltinamoji L. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visiems pagrindams, numatytiems Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnyje, kaltinamoji L. V. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju, ir byla jos atžvilgiu nutrauktina (BPK 254 straipsnio 5 dalis, BK 38 straipsnis).

Kaltinamasis V. V. teisiamas aštuntą kartą. Taip pat yra teistas už analogiškos veikos padarymą prieš šeimos narį. Šią nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo metu. Priimant šį sprendimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo elgesį po šios nusikalstamos veikos padarymą, taip pat į nukentėjusiojo poziciją. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, susitaikė su nukentėjusiuoju, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, saistomas šeiminių santykių, augina mažametę dukrą, visiškai nevartoja alkoholio, padarė išvadas iš ankstesnių teistumų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis, jos vykdymą atidedant, tikint, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo (BK 75 str.). Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, į tai, kad kaltinamojo smurtas truko neilgą laiką, pavartodamas smurtą siekė nutraukti tarp jo motinos ir tėvo vykusį konfliktą. Todėl teismas kaltinamajam savo dydžiu skiria minimalią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismas mano, kad minimalios bausmės skyrimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. straipsnio nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, L. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius.

Baudžiamąją bylą L. V. atžvilgiu nutraukti.

L. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. V. pripažintu kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. skirti galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieniems metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti V. V. dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.