- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- 2-893-266/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Ieškovas
- A. G., S. B.
- Atsakovas
- A. B., A. B. R. B., I. D., R. B.
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje A. B. pripažintas kaltu pagal LR baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas , išnagrinėjo ieškovų A. G. ir S. B. ieškinius atsakovams A. B., jo įstatyminiams atstovams atsakovams A. B., R. B. ir atsakovei I. D. ( G.) dėl nusikaltimu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. G. paaiškino, jog pernai vasarą iš jo namų , esančių (duomenys neskelbtini), jo sūnus R. G. ir A. B. pavogė jo pinigus 1150 litų, o jo draugės S. B. pinigus. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme jis buvo pateikęs civilinį ieškinį ir prašė iš A. B., jo motinos, jo sūnaus R. G. motinos I. G. (D.) priteisti 1150 litų padarytos turtinės žalos , bei 50 000 litų neturtinės žalos, nes turėjo rūpesčių dėl nuolatinių sūnaus ir jo draugų vagysčių. Priimant teismo nuosprendį , jo ieškinys nebuvo išnagrinėtas. Po nuosprendžio priėmimo, jam žalos niekas neatlygino, toliau iš namų sūnus vagiliauja, todėl jis prašo jo ieškinį tenkinti.
Ieškovė S. B. paaiškino, jog ji gyvena kartu su A. G. jo namuose (duomenys neskelbtini). Pernai vasarą iš namų buvo pavogti jos pinigai 2100 litų. Buvo nustatyta, jog pavogė A. B. ir A. G. sūnus R. G.. Byloje ji buvo pateikusi ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, tačiau jis nebuvo išspręstas. Prašė jos ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų 1600 litų negražintų pinigų, 277,05Lt kelionės išlaidų, pašto išlaidų ir išlaidų už duomenų apie jos turimą turtą iš Registrų centro gavimą . Vykstant procesui ji kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos ir reikėjo pateikti duomenis iš Registrų centro. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų ir 10 000 litų neturtinės žalos, nes dėl padarytos vagystės ji neteko pinigų, dėl to labai išgyveno, nes neturėjo pinigų savo neįgaliam vaikui gydyti.
Atsakovas A. B. ir jo įstatyminė atstovė atsakovė A. B. ieškovų ieškinius pripažino iš dalies, tik dėl turtinio reikalavimo. Nepripažino reikalavimo priteisti neturtinę žalą. A. B. paaiškino, jog ji dirba, tačiau uždarbis nėra didelis , viena augina sūnų A. Dėl jo elgesio, dėl jo sveikatos turi daug problemų. Be to ji turi įsipareigojimų kreditoriams, taip pat moka kelių tarnybai už sūnaus A padarytą žalą. Šiuo metu sūnus A. niekur nesimoko ir dėl sveikatos negali dirbti. Jokio turto ar papildomų pajamų neturi. A. tėvas R. B. jai nepadeda sūnaus išlaikyti ir juo nesirūpina. Ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo prašė atmesti, nes jie niekuo nepagrįsti ir reikalaujamos sumos yra nerealios.
Atsiliepimas
Atsakovo A. B. įstatyminis atstovas atsakovas R. B. ieškinių nepripažino. Paaiškino, jog jis išsituokęs ir su šeima negyvena. Sūnus A. gyvena su motina. Dėl sūnaus elgesio ir jo padarytų vagysčių jis vis turi atlyginti žalą. Šiuo metu jis niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas , jokio turto neturi, todėl ir nesiruošia mokėti sūnaus padarytą žalą.
Atsakovė I. D. (G.) į paskutinį teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą jai buvo pranešta telefonu. Atsakovė nepanoro jame dalyvauti ir neprašė atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla baigta nagrinėti jai nedalyvaujant. Pirmuose teismo posėdžiuose atsakovė ieškovų ieškinius pripažino tik dėl turtinės žalos. Paaiškino, jog ji viena augina vaikus, nors sūnus R. dažnai būna pas tėvą A. G.. Nurodė, jog atsakovas A. G. neprisideda prie vaikų išlaikymo ir nemoka priteisto išlaikymo. Ji pati nedirba, yra darbo biržoje, gauna tik pašalpą. Sūnus R. yra neįgalus jam paskirta pašalpa. Jokio turto ar pajamų neturi. Ji taip pat moka kelių tarnybai už sūnaus padarytą žalą. Ieškiniai dėl neturtinės žalos niekuo nepagrįsti, prašė juos atmesti.
Motyvuojamoji dalis
A. G. ir S. B. ieškiniai tenkintini iš dalies.
Bylos medžiaga, ieškovų, atsakovų, paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas A. B. 2014 m. birželio 23d., Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, jog 2013m., rugpjūčio 1d., veikdamas kartu su mažamečiu R. G., gim. (duomenys neskelbtini), įsibrovė į A. G. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė S. B. pinigus 2100 litų ir A. G. pinigus 1150 litų bei mažo kalibro revolverį. Atsakovas A. B. nubaustas laisvės apribojimu 1 metams ir 2 mėnesiams. Teismo nuosprendis įsiteisėjęs. R. G. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes jis nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo tokio amžiaus , kuriam esant jis galėtų atsakyti baudžiamąją tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. pateikė ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovų 1150 litų turtinės žalos ir 50 000Lt neturtinės žalos (t.2, b.l. 137) , o nukentėjusioji S. B. pateikė ieškinį dėl turtinės žalos 1877,05 litų ir neturtinės 10 000 litų priteisimo (t.2, b.l. 138) . Priimant teismo nuosprendį nukentėjusiųjų ieškiniai nebuvo patenkinti . Jiems buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui , teismas ėmėsi spręsti nukentėjusiųjų pareikštų ieškinių. Nagrinėjant civilinius ieškinius, teismo iniciatyva , A. B. įstatyminiu atstovu ir atsakovu buvo patrauktas R. B.. Posėdžių metu ieškovai palaikė savo ieškinius , prašė juos tenkinti. Atsakovai ieškinius pripažino tik dėl turtinės žalos.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. G. ir S. B. , pavogus jų pinigus, padarytą žalą ir duomenys, jog tą žalą padarė nepilnamečiai A. B. ir R. G.. Jie abu veikdami kartu pavogė nukentėjusiųjų pinigus ir juos pasidalino. Kaip nustatyta abu nepilnamečiai susitarė apvogti minėtus asmenis. Vienas iš jų – A. B. liko lauke saugoti, o R. G. per balkoną įsibrovė į namą ir pavogė pinigus iš seifo ir sekcijos baro. To abu siekė ir padarė bendrais veiksmais.
Byloje nustatyta, jog nusikalstama veika žalą padaręs A. B. , gim. (duomenys neskelbtini), buvo nepilnametis, jam buvo 16 metų, o ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), žalos padarymo metu nebuvo keturiolikos metų amžiaus. Atsakomybė už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuota LR Civilinio kodekso 276 straipsnyje , kurio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis už savo padarytą žalą atsako bendrai pagrindai. Tais atvejais , kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamos žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojai. Tokiu atveju tėvų, rūpintojų atsakomybė yra subsidiari. LR Civilinio kodekso LR Civilinio kodekso 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, jog žala atsirado ne dėl kaltės. Šiuo atveju už R. G. padarytą žalą atsako jo motina . Ji pripažino sūnaus R. G. padarytą turtinę žalą . Teigė, jog ji viena augina vaikus, jog A. G. neprisideda prie vaikų auklėjimo, išlaikymo. Nepilnamečio A. B. įstatyminiai atstovai teismui neįrodė, jog jie nėra atsakingi už vaiko padarytą žalą. A. B. yra nepilnametis, turto ir pajamų neturi, todėl jo padarytą žalą turi atlyginti tėvai. Jie ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino ir savo kaltės neginčijo. Tik A. B. atstovas tėvas R. B. ieškinių nepripažino, nurodydamas, jog pagal sūnaus jis neaugina, jis gyvena su motina, todėl už jo padarytą žalą jis nesiruošia mokėti. Toks R. B. motyvas niekuo nepagrįstas. Nepilnamečio padarytą žalą turi atlyginti abu tėvai, taip pat ir tas, kuris negyvena kartu su vaiku. Abiejų tėvų teisės auklėti vaikus yra lygios , jie turi pareigą rūpintis vaikais, todėl kartu negyvenantis tėvas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, jeigu dėl kito tėvo ar kitų asmenų kaltės, su kuriais vaikas gyvena, jis neturėjo galimybės dalyvauti vaiko auklėjime. Atsakovas R. B. tokių įrodymų teismui nepateikė, todėl turi atsakyti už sūnaus padarytą žalą.
Esant tokiai situacija , kada nepilnametis A. B. gyvena tik su motina, kuri viena jį išlaiko, rūpinasi jo sveikata taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovė I. D. taip pat viena augina sūnų R. G. , tikslinga padarytą žalą paskirstyti dalimis ir priteisti konkrečiai iš kiekvieno atsakovo konkrečią dalį žalos. Teismas mano, jog atsakovai yra kalti lygiomis dalimis, todėl ir prašoma priteisti žala dalijama kiekvienam atsakovui po lygiai. Kadangi atsakovai gera valia vaikų padarytos žalos neatlygino, tai kiekvienam nustatytina dalis žalos- po 383.30Lt Lt pagal A. G. ieškinį dėl turtinės žalos ir šios pinigų sumos iš atsakovų priteistinos teismo keliu. Pagal S. B. ieškinį nustatytina kiekvienam atsakovui dalis turtinės žalos – po 625.68Lt ir ši suma priteistina S. B. iš kiekvieno atsakovo .
Dėl ieškovų reikalavimo priteisti jiems neturtinę žalą. Ieškovas A. G. ieškiniu prašė jam priteisti 50 000 litų neturt0inės žalos, o S. B. prašė priteisti 10 000 litų neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu abu ieškovai tokius savo reikalavimus palaikė . A. G. nurodė, jog pagrindas priteisti jam moralinę žalą yra tai, jog sūnus su draugais ne pirmą kartą iš jo namų vagia pinigus, kitą turtą. S. B. kaip pagrindą priteisti jai neturtinę žalą nurodė tai, jog ji, po pinigų vagystės negalėjo pasirūpinti savo neįgaliu sūnumi, nuvežti pas gydytojus. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, šioje baudžiamojoje byloje pinigus iš A. G. ir jo sugyventinės pavogė jo sūnus R. G. ir A. B.. Šiuo abu nepilnamečius asmenis augina ir išlaiko tik motinos, tai I. D. ir A. B.. Joms tenka rūpintis ne tik vaikų išlaikymu, bet abiejų sveikata. R. G. yra neįgalus. A. B. taip pat turi sveikatos problemų , lankosi (duomenys neskelbtini), jam diagnozuoti susirgimai .(t. 2, b.l. 47) A. B. dirba ir viena išlaiko šeimą, turi kreditorinių įsipareigojimų. Tėvas R. B. jai nepadeda sūnaus išlaikyti ir neteikia jokio išlaikymo. Atsakovė I. D. taip pat viena augina ir išlaiko sūnų R. G.. R. tėvas A. G. neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Ieškovai prašydami priteisti neturtinę žalą neįrodė, jog jie dėl pinigų vagystės patyrė stresą , ar būtų pablogėjusi jų sveikata ar kita. Pagrindinis motyvas, jog jie prarado pinigus. Kaip matyti nepilnamečiai A. B. ir R. G. savo turto, pajamų neturi , turi rimtų sveikatos problemų. Jų pajamos tik gaunamos tik gaunamos šalpos pensijos.(t. 2, b. l . 186,193,194,195) ieškovams padaryta turtinė žala nėra didelė . Iš pateiktų dokumentų, ieškovų paaiškinimų, matyti, kad jų turtinė padėtis nėra bloga, gyvena ūkiškai ir turi pajamų. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovų ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintini.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. G. ir S. B. ieškinius patenkinti iš dalies.
Priteisti A. G. iš A. B., R. B., I. D. iš kiekvieno po 383,33 Lt turtinei žalai atlyginti
Priteisti S. B. iš A. B., R. B., I. D. iš kiekvieno po 625.68Lt turtinei žalai atlyginti.
A. G. ir S. B. ieškinius dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
A. B. nuo civilinės atsakomybės atleisti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui , paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.