Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) (iš jo žodžių), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus:

1) 2005 m. gegužės 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimu; 2005 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi bausmė pakeista į 90 parų areštą;

2) 2006 m. kovo 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimu;

3) 2009 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;

4) 2015 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - 28 MGL (1 054,48 Eur) dydžio bauda;

5) 2016 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, subendrinus su 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 10 mėnesių laisvės apribojimas; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

6) 2018 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų areštu;

7) 2020 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris ištaisytas dėl rašymo apsirikimo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimas; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S., 2022 m. birželio 3 d. apie 10.00 val., UAB „K.“ priklausančioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, UAB „K.“ priklausantį turtą - 300 eurų vertės metalinius vartus.

Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šalia namų yra apleista katilinė, kurią administruoja „K.“. Teritorija už vartų buvo apleista, neprižiūrima, ten landžiodavo kas tik norėjo. Vartai į teritoriją buvo netvarkingi, jo vaikas ne kartą buvo jais prisispaudęs pirštus. Ne kartą telefonu kreipėsi į „K.“ dėl netvarkingų vartų, bet reakcijos nebuvo. Todėl 2022 m. birželio 3 d. 08.00 val. nuėjo prie „K.“ priklausančios teritorijos ir savavališkai išmontavo vartus. Skardas išmetė į rūšiavimo konteinerį, o metalines dalis sumetė į jų teritoriją ir užtvėrė tinklinę tvorą. Vartai ir teritorija jo kiemui nepriklausė. Baigiant išmontuoti vartus atvyko „K.“ atstovai – vyras ir moteris. Vyras pasakė įstatyti vartus atgal į vietą. Jis dirba užsienyje, išvažiavo į komandiruotę ir tik kai grįžo namo, nupirko naujus vartus ir pastatė juos. Turi du mažamečius vaikus, sugyventinė nedirba, augina vaikus. Jis išlaiko šeimą, galėtų sumokėti baudą, materialinė padėtis gera, gauna apie 3 000 - 4 000 Eur algos. Gailisi, supranta, kad be leidimo negali svetimo turto liesti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės pagal 2022 m. birželio 3 d. gautą UAB „K.“ vyriausiojo inžinieriaus M. L. pranešimą, kad tą pačią dieną, apie 10.00 val., buvo pastebėta, jog yra pavogti aptvertos bendrovės teritorijos, esančios M(duomenys neskelbtini), metaliniai vartai, o vartus laikančios konstrukcijos išmontuotos (1 t., b. l. 14-16, 17-22).

UAB „K.“ pareiškime nurodyta, kad 2022 m. birželio 3 d. apie 10.00 val. buvo gauta informacija, jog pjaustomi bendrovei nuosavybės teise priklausančios teritorijos, (duomenys neskelbtini), vartai. Atvykus į vietą paaiškėjo, kad teritorijos vartų nėra, o vartus laikančius konstrukcijos išmontuotos. Dėl įvykio buvo kviesta policija. UAB „K.“ dėl vartų vagystės padaryta 300 eurų turtinė žala. Civilinis ieškinys bus pateiktas vėliau. Prašo atlikti tyrimą, nubausti kaltą asmenį įstatymų nustatyta tvarka ir įpareigoti atlyginti bendrovei padarytą turtinę žalą (1 t., b. l. 23).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. U. 2022 m. birželio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl atlikto darbo nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko UAB „K.“ atstovas - įmonės vyr. inžinierius M. L., kuris nurodė, kad yra nupjauti metaliniai vartai, per kuriuos buvo galima patekti į aptvertą jų įmonei priklausančią teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini). M. L. nurodė, kad dėl vartų sunaikinimo įmonė rašys pareiškimą ir vėliau prie pareiškimo pateiks žalą patvirtinančius dokumentus. Taip pat įvykio vietoje buvo D. S., kuris paaiškino, kad prie jų gyvenamo namo buvę seni metaliniai vartai buvo nesaugūs, judėjo į visas puses ir buvo nerakinami, todėl jis pats nusprendė minėtus vartus išmontuoti ir jų vietoje pastatyti tinklinę vielos tvorą. Tai, kad jis vartus išmontavo savavališkai, be leidimo, jis supranta ir savo kaltę pripažįsta (1 t., b. l. 26-27).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Teritorija iš trijų pusių aptverta, viduje stovi apgriuvęs vieno aukšto mūrinis pastatas, o įėjimas į teritoriją yra atviras. Prie įėjimo tarp sienų yra 4,5 metrų praėjimas, prie sienų - šviežiai kastos ir užpiltos duobės, tarp sienų yra ištempta virvė, ir šalia stovi susuktas 1,5 metro aukščio tinklas. Teritorijos viduje, kairėje, prie sienos yra numestas metalinis 3 metrų ilgio vamzdis, prie kurio pritvirtinti vartų vyriai, 1 metras vamzdžio įkastas į žemę. Įvykio vieta nefilmuojama. Apžiūros metu niekas nepaimta. Fotografuota (1 t., b. l. 28-30, 31-35).

Liudytojas M. L. parodė, kad jis dirba UAB „K.“ vyriausiuoju inžinieriumi. 2022 m. birželio 3 d. apie 10.00 val., jam būnant darbo vietoje, UAB „K.“ direktorius K. V. telefonu pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), kažkas pjauna vartus. Direktorius K. V. nurodė jam nuvykti ir patikrinti informaciją. Kartu su UAB „K.“ specialiste E. V. nuvykę minėtu adresu, rado vyrą, kuris ruošėsi statyti vielos tinklo tvorą. UAB „K.“ priklausančioje teritorijoje jau buvo nupjauti ir sunaikinti metaliniai vartai. Teritorijoje gulėjo tik vienas metalinis vamzdis. Minėtas vyras prisistatė kaip vietinis gyventojas. Jis buvo įspėtas, kad privalo atstatyti buvusius vartus, tačiau minėtas vyras pasakė, kad vartai jau yra supjauti ir išmesti į sąvartyną, todėl jis jų neketina atstatyti. Jis įspėjo asmenį, kad nutrauktų pradėtus darbus, tačiau minėtas asmuo ir toliau jam aiškino, kad ketina statyti savo vielos tinklo tvorą vietoj buvusių vartų. Kai nepavyko su žmogumi susitarti, teko kviesti policijos pareigūnus. Vartai buvo metaliniai, 1,50 m. aukščio, 4,50 m. pločio, pagaminti iš metalo strypų, žalios spalvos (1 t., b. l. 54-56).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, įrodyta paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir pripažįsta, kad D. S. 2022 m. birželio 3 d. apie 10.00 val., UAB „K.“ priklausančioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, UAB „K.“ priklausantį turtą - 300 eurų vertės metalinius vartus.

Kaltinamasis D. S. patvirtino, kad minėtoje svetimoje teritorijoje, be teisėto savininko žinios, išmontavo ir supjaustė vartus, kurių dalis išnešė prie šiukšlių konteinerių, o kitas paliko teritorijoje. Nors kaltinamasis nurodė, kad taip pasielgė, nes vartai buvo pavojingi aplinkiniams ir jis ketino vietoj jų sumontuoti vielinę tvorą, tačiau suvokė, kad elgiasi savavališkai ir neteisėtai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad išmontavo, supjaustė ir išnešė iš svetimos teritorijos svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks ir to norėjo. Veika baigta. Kaltinamojo D. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). D. S. anksčiau teistas 7 kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine nuobauda, bauda nesumokėta, todėl nuobauda galioja (1 t., b. l. 107-114,143), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, iš kaltinamojo žodžių uždarbiauja užsienyje, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas, nevedęs, turi du nepilnamečius vaikus (1 t., 104, 148, 149). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, dirbančiam ir pajamas gaunančiam kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė, bei atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, kaltinamajam skirtina artima minimaliam dydžiui baudos bausmė (BK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį į tai, kad kaltinamasis augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, vienas šeimoje dirba ir nori savanoriškai sumokėti baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, nustatytinas 10 mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas šioje byloje nebuvo, jam paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82-85, 86-89, 92-95).

Kaltinamasis pateikė prašymą grąžinti jam asmens dokumentą. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, teismo vertinimu siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą pakanka kaltinamajam vienos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną ir dokumentą nedelsiant grąžinti D. S..

Civilinė ieškovė UAB „K.“ byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl 1 551,34 Eur turtinės žalos atlyginimo atsisakė (b. l. 43-50, 51), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktinių įrodymų, dėl kurių reikėtų išspręsti klausimą priimant nuosprendį, byloje nėra.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos (4,48 Eur), iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (penkiasdešimt vieno minimalaus gyvenimo lygio), tai yra 2 550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 34 MGL (trisdešimt keturių minimalaus gyvenimo lygio), tai yra 1 700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą (1 700,00 Eur) jis privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba laisvės apribojimą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, o įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną ir dokumentą nedelsiant grąžinti D. S..

Procesą dėl UAB „K.“ civilinio ieškinio nutraukti.

Proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.