Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. A. B., V. B., O. J., R. J., R. R., Skuodo rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo O. J. atsiliepimo nepateikė, teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimo nepateikė, teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimo nepateikė, teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis). Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Pareiškėja formaliai nėra minėto turto savininkė, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų, pareiškėja turtu naudojasi, prižiūri jį, savo lėšomis susiremontavo turtą iš esmės, kad juo būtų galima tinkamai naudotis, t. y. šį turtą valdo kaip savo. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, iš bylos duomenų šiuo atveju matyti, kad, turtas, kuriam pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, formaliai niekam nepriklauso, tačiau dėl tam tikrų priežasčių turtas, kuriuo seniai pareiškėja naudojasi kaip savu bei dėl kurio nuosavybės pretenzijų niekas nereiškė ir nereiškia, nebuvo perduotas jos nuosavybėn.

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) F. J., G. B., V. B., R. R. perleido jai pajus į sandėlį. F. J. sandėlio pajų buvo įgijęs iš A. J., R. R. – iš tėvo J. S., G. B. – iš tėvų A. ir L. Ž. ir sutuoktinio K. B., kuris buvo supirkęs pajus iš J. K., J. M. ir B. B.. Nurodyti asmenys sandėlio pajus jai, pareiškėjai, faktiškai perdavė 2010 m. F. J., J. S. ir K. B. yra mirę, todėl į bylą suinteresuotais asmenimis įtrauktini jų palikimą priėmę įpėdiniai: O. J., R. J., R. R., G. A. B. ir V. B.. Kaip nurodoma, tais pačiais 2010 metais pareiškėja perleido K. B. ir G. B. savo pajų į fermą, esančią (duomenys neskelbtini) Fermos pajus pareiškėjai, atiteko likvidavus (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę ir perdavus jos turtą bendrovės pajininkams. Pareiškėja be savo turėto fermos pajaus, taip pat buvo įgijusi fermos pajus iš savo tėvų A. ir K. M., kitų bendrovės narių S. B., S. ir D. J., D. ir A. G., B. L., S. R.. Pareiškėja nurodė, kad jos užsakymu atlikti sandėlio kadastriniai matavimai ir suformuotas nekilnojamojo turto objektas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam pastatui Skuodo rajono savivaldybės administracijos įsakymu suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini) Iš rašytinių duomenų matyti, kad ji, kaip pareiškėja, sandėlį valdo atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą nuo pajų į pastatą įgijimo, taigi įgijo daiktines teises į šį pastatą ir galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo teisę. Jai perdavus sandėlį, keitė jo stogą, duris, užmūrijo kai kurias langų ir durų angas, praplatino įvažiavimą į sandėlį, pastate laiko techniką, grūdus. Patvirtino, kad iki dabar jai niekas nebuvo ir nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl sandėlio valdymo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokie kiti asmenys, išskyrus pareiškėją, minėtu turtu nesinaudoja. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti turto valdytojos – pareiškėjos nesąžiningumą, t. y. kad ji būtų pripažinusi, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jo valdymo arba kad ji būtų žinojusi apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja nurodytą turtą valdė sąžiningai ir teisėtai. Objekto valdymas prasidėjo sąžiningai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja minėtą turtą įsigijo pajininkų perleidimo sutartimis, pareiškėja turtą susiremontavo, kad juo būtų galima naudotis, pareiškėja ilgą laiką atvirai, teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdo minėtą turtą (CK 4.22, 4.68 straipsniai) ir, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjai turi būti suteikta galimybė įsiteisinti turto nuosavybę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog minėtam turtui gali būti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutas. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra nustatytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytina nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamojo turto objektą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos D. V. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Faktas nustatytas tikslu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.