Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, kaltinamajam D. L., jo gynėjai advokatei J. M., nukentėjusiajai I. A., nedalyvaujant nukentėjusiajam R. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, registruotas darbo biržoje, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), Kauno m., teistas:

1) 1998-03-03 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 111 str. 1 d. (LR BK galiojo iki 2003-05-01), LR BK 115 str. (LR BK galiojo iki 2003-05-01) - 2 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;

2) 2003-09-19 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 63 str. 4 d. - 60 parų arešto;

3) 2003-11-06 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo. Bausmė subendrinta su Kauno m. apylinkės teismo 2003-09-19 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies sudedant, galutinė bausmė - 7 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2003-12-15 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 181 str. 1 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2003-11-06 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta - 2 m. laisvės atėmimo;

5) 2004-04-30 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. - 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme ir galutinė bausmė - 3 m. laisvės atėmimo;

6) 2010-04-07 Kauno r. apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 302 str. 1 d. - 1 m. laisvės atėmimo. Prie paskirtos bausmės pridėta bausmė, neatlikta pagal 2004-04-30 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį, paskirta - 2 m. laisvės atėmimo; Kauno apygardos teismo 2011-02-09 nutartimi, prie 2010-04-07 Kauno r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 m. laisvės atėmimo bausmės pridėta paskirtos ir neatliktos pagal Kauno apygardos 2010-06-21 nuosprendį pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-22 nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės dalis 1 m. ir galutinė bausmė paskirta - 3 m. laisvės atėmimo;

7) 2011-11-28 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 294 str. 2 d. - 2 m. laisvės atėmimo. Prie paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirtos Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-22 nuosprendžiu, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

8) 2015-12-14 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 4 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-02-26 iki 2015-02-27 bei suėmime nuo 2015-02-27 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., 180 str. 1 d. (kaltinimas teisme keistas į BK 294 str. 2 d.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. L. 2014 m. birželio 22 d. apie 01 val. Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo R. A. bute, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su mažiausiai trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. demonstruodamas ant nugaros esančią tatuiruotę ir sukūręs bauginančią aplinką, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pagrobė iš R. A. ne mažiau kaip 500 litų (144,81 eurų) ir ne daugiau kaip 6600 Lt (1911,49 eurų), po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tą pačią naktį, apie 02 val. sugrįžo į nukentėjusiojo R. A. butą ir, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su mažiausiai trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sukūręs bauginančią aplinką ir pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis R. A. ankstesniais veiksmais jau yra įbaugintas, tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, pagrobė 400 litų (115,85 eurų) bei automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 eurų vertės, priklausantį I. A., kuriuo naudojosi R. A., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Kaltinamasis D. L. kaltu neprisipažino, iš jo parodymų matyti, kad 2014 metų pavasarį jam paskambino draugas E. G. ir paklausė, ar turi paskolinti pinigų jo geram pažįstamam, pažadėjo skolą grąžinti su procentais. Jis paskolino iš mamos gautus pinigus – 2000 eurų, jokių dokumentų nepasirašė, G. buvo kaip garantas. Po kiek laiko jis klausė pas E. G. dėl skolos gražinimo, nes A. nebuvo matęs. A. gyveno Babtuose, bendrabutyje. E. G. – A. kaimynas, priešais durys. Važiavo pas A. naktį, nes dienos metu nebuvo kas jį nuveža, vežė E. G. atsiųsti du žmonės, jų nepažinojo, jie buvo vyresni, be barzdų. Atvažiavę laukė nukentėjusiojo laiptinėje gal 15-20 minučių. E. G. žmonės jam parodė R. A., pasakė, kad čia yra „R.“. R. A. pakvietė juos užeiti į kambarį. Kai jis atvažiavo, koridoriuke, buvo ir kitų žmonių, jie rūkė. A. pasakė, kad dabar tiek neturi, parodė piniginę. Pakeltu tonu sakė: „atiduosiu“, draugas yra kaip garantas. A. turėjo 900 litų, o jis paėmė tik 500. A. pradėjo ,,draskytis“, buvo neadekvatus. Pokalbio metu pasilenkė bato užsirišti ir A. pamatė tatuiruotę. Kažkas paskui pasakė tatuiruotę parodyti. Paskui dar jis grįžo paklausti, kada atiduos likusius pinigus. Tada A. buvo pakėlęs balsą, rėkavo. A. sakė: ,,imk mašiną kaip užstatą kol gausiu tau tuos pinigus“, jis sutiko. Sėdo į mašiną, bet vos grįžo iki Kauno, mašina subyrėjo. Tada jis mašinos rakčiukus sumetė į ,,bardačioką“ ir namo su taksi sugrįžo. Bandė dar A. prisiskambinti. Tada dar per E. G. prašė, kad paklaustų kada jis (A.) jam tuos pinigus grąžins, pasakė kur stovi mašina. Paskui ir G. dingo, viskas nutrūko. Paskui sužinojo, kad yra parašytas pareiškimas, kad jis reketavo. Į butą jis užėjo ir dar kažkokie A. pažįstami iš barako. Jis kalbėjo su A. be jokių grasinimų, smurto. Tatuiruotę pats A. pamatė kai pasilenkė. Ten tatuiruotėje dekoracijos, mėnulis nupieštas. A. pats jam mašiną pasiūlė. Kai tik sugedo mašina iš karto A. skambino. A. Babtuose buvo autoritetas. A. visi žinojo kaip prieštaringos reputacijos žmogų. A. tada buvo neadekvatus, rėkavo, jis apsisuko ir išėjo. Jis A. net aukštesniu balsu žodžio nepasakė. Antrą kartą grįžus A. pats įsileido. Jo tatuiruotėje smurtinio pobūdžio informacijos nėra.

LR BPK 276 str. tvarka pagarsinti nukentėjusiojo R. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš jų matyti, kad 2014 m. birželio 22 d. apie 01.00 val. R. A. išėjo iš savo kaimynės V. T. ir ėjo į savo būtą. Jam užlipus laiptais į penktą aukštą, priešais pamatė keturis asmenis. Vienas iš jų su juo pasisveikino sakydamas ,,Labas R., kur taip užtrunki“. Tada jis, taip pat pasisveikino. Kol buvo laiptinės fojė, su juo visada kalbėjo tas pats jaunuolis. Jaunuolis pasiūlė eiti į butą pakalbėti. Nuėjus į butą, jis uždegė šviesą kambaryje. Pamatė, kad į kambarį atėjo keturi jaunuoliai. Girdėjo, kad prie lauko durų, bendro naudojimo koridoriuje, kalbėjo dar ne mažiau trys jaunuoliai. Jis atsisėdo kambaryje ant kėdės prie stalo, priešais jį ant laisvos kėdės atsisėdo jaunuolis, kuris su juo kalbėjo. Vaikinai ant galvų buvo užsidėję gobtuvus. Vaikinas, kuris su juo kalbėjo, nusiėmė gobtuvą nuo galvos. Su juo kalbėjo tik vienas vaikinas. Tas vaikinas jo paklausė, ar jis žino, už kiek sėdi skoloje. Liepė jam skambinti ir rinkti pinigus. Konkrečios sumos, kurią turėtų jis surinkti, jaunuolis nenurodė. Kažkuris iš kambaryje buvusių jaunuolių paėmė iš jo rankinės pinigus. Tuo metu jis labai susinervino, jam pakilo spaudimas. Iš jo jaunuoliai paėmė 7000 litų. Kai jaunuoliai išėjo iš jo namų paėmę pinigus, jie jam nesakė per kiek laiko jis turi surinkti pinigus, bet liepė skambinti ir rinkti pinigus. Kai jaunuoliai išėjo, jis prigėrė vaistų ir užmigo. Greičiausiai buvo neužsirakinęs savo namų durų. Apie 02 val., prabudo nuo durų darinėjimosi garso ir prasimerkęs pamatė, kad kambaryje stovi tie patys jaunuoliai. Jaunuoliai kambaryje įjungė šviesą. Jaunuoliai teigė, kad jis meluoja ir turi daugiau pinigų. Du, ar trys jaunuoliai, pradėjo versti namus, ieškoti pinigų. Pinigų neradę, pamatė ant spintelės gulinčius automobilio raktus. Vienas iš jaunuolių paėmė automobilio ,,VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus ir paklausė, kur yra automobilio dokumentai. Jis atsakė, kad automobilyje. Minėtas automobilis priklausė jo pusbrolio sutuoktinei I. A., kuriuo ji jam leido naudotis. Vaikinas jam pasakė, kad automobilį jie paima tik kaip užstatą ir grąžins, kai jis jiems duos reikalaujamus pinigus. Jaunuoliai išeidami liepė jam rinkti pinigus. Bei paklausė jo mobiliojo ryšio telefono numerio, kurį jis jiems padiktavo (t. 1., b. l. 41, 42-43).

Nukentėjusysis R. A. papildomos apklausos metu parodė, kad jis sužinojo, jog pinigų reikalavo, pinigus ir automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė D. L.. Šio asmens pravardė yra ,,Ilgas“. Būtent šis asmuo paėmė automobilio raktelius, bei jis su juo daugiausia kalbėjo. Čia yra tas vaikinas, kuris iš jų vienintelis, kaip minėjo pirminės apklausos metu, nusiėmė gobtuvą nuo galvos. Šis vaikinas pokalbio metu tada nusiėmė ir bliuzoną, bei parodė ant nugaros esančią tatuiruotę. Tatuiruotė buvo didelė, per visą nugarą (t. 1, b. l. 45).

Nukentėjusysis R. A. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad jaunuolis teigė, jog reikia paremti kalėjime sėdinčius asmenis. Reikalavo surinkti 10000 litų (t. 1, b. l. 48-50).

Iš nukentėjusios I. A. parodymų matyti, kad A. yra jos vyro pusbrolis, serga onkologine liga. Jam reikėjo važinėti į tyrimus, todėl 2014 m. birželio pradžioje jam paskolino savo mašiną VW Golf, valstybinis Nr. 990. Tą mašiną iš jo pagrobė. Kaip A. aiškino, kad jo laukė vyrukai, kurie paėmė iš jo pinigus, paėmė raktelius, kurie buvo matomoje vietoje, pavogė automobilį. Kas iš jo reikalavo pinigų, A. neįvardino. Jis žinojo kas jie, bet jai nesakė. Kad automobilis pagrobtas, ji sužinojo ryte, po tos nakties, apie 10 valandą, kai grįžo po darbo. Sakė, kad jie buvo atėję keturiese. Kaip buvo reikalaujama pinigų ir už ką, ji negali pasakyti. Automobilis neatsirado. Nusipirko automobilį ir pavažinėjo gal tik porą savaičių. Eurais mokėjo 3000 grynais. Paskui dar remontavo. Pirkimo sutarties neturi, nes ji dingo su automobiliu kartu. Po šio įvykio jie A. kvietė greitąją. A. tuo metu namuose turėjo pinigų, nes sesuo, kuri gyvena Londone, buvo persiuntusi pinigų jos buto remontui. A. tik organizavo remonto darbus. Butas yra prie PC ,,Savas“. Jie samdė darbininkus remontui daryti. Kaip jis jautėsi po vaistų vartojimo, nežino. Automobilis buvo pagamintas 2002 metų pabaigoje.

Iš liudytojo E. G. parodymų matyti, kad kaltinamąjį pažįsta, jam yra žinoma, kad D. R. paskolino pinigų. Kai atėjo laikas grąžinti pinigus, o pinigų D. negrąžino, jam paskambino D. ir paklausė adreso. Jis pasakė nukentėjusiojo adresą ir viskas. Daugiau nieko nesakė. R. prašė ir pas jį, kad paskolintų pinigų. Jis pasakė, kad neturi. P. R., kad gali suvesti su žmogumi, kuris gali jam paskolinti. Paskui juos suvedė. Daugiau nieko nežino. Jis nematė kaip paskolino. A. minėjo, kam reikėjo pinigų, bet jis neprisimena. Prašė paskolinti 2000 eurų. Tuo metu jis buvo Marijampolės P. A. paskambino, pasakė, kad buvo susitikę su L. ir pinigus gavo. L. po kažkiek laiko paskambino ir paprašė adreso, sakė, kad ,,nuvažiuočiau pinigų atsiimti, bet nežinau adreso“. Pasakė, kad nuvažiuotų iki A. namų. Po apsilankymo, kai L. nuvažiavo, A. jam nieko nesakė, kad atėmė pinigus. A. sakė: „jis buvo atvažiavęs, pasikalbėjom“. Jis sakė: „grąžink jam pinigus“. A. apie automobilius nieko nesakė. Sakė tik, kad buvo atvažiavę. Sakė, kad per telefoną nešneka tokių dalykų. Jis sakė: „viskas tvarkoj“. Paskui dar su L. bendravo. A. neturėjo pinigų ir sakė, kad vėliau atiduos. Jis suvedė A. su L., nes A. paskambino ir paprašė paskolinti pinigų. Tuomet jis paskambino D. ir paprašė padėti A.. D. sakė: ,,reik pamatyti žmogų, pakalbėti, gal ir paskolinčiau“. Kai paskambino A. sakė: „noriu, jog suvestum su Dainium, kad man paskolintų pinigų“. Sutarė, kad D. ir A. susitiktų. A. anksčiau mašinų tvarkymu užsiimdavo. Su kokiais asmenim važiavo L. pas A. nurodyti negali. Kieno tai buvo pažįstami, neatsimena.

Iš liudytojos V. T. parodymų matyti, kad kaltinamojo nepažįsta, A. pažįsta. A. jai atvežė spintą, kurią sudėjo. Iš ryto išgirdo, kad jis ligoninėje. A. kaimynas, virš jos gyvena, tik kitoje pusėje. Daug metų jį pažįsta. Šiuo metu A. blogai jaučiasi. Ji keitėsi spintą, o A. jai parvežė spintą iš sesers. Neatsimena valandos, bet vakare tai buvo. Baigė po pirmos nakties spintą rinkti. Su kuo jis bendravo nepastebėjo. Jis greitai viską darė. Apie jo skolas nieko nežino. Negirdėjo, kad iš A. kas nors pinigų reikalautų. Jis tuo metu kažkokiu automobiliu važinėjo. Sekantį kartą po savaitės jį matė. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 72), nurodė, kad 22 dieną, apie 17 valandą su A. nebendravo, neatsimena, kad su juo bendrautų. Gal jis jai paskambino, kad ligoninėje. Prieš ligoninę spintą atvežė. Po to jis sakė, kad mašiną pavogė. Kas galėjo mašiną paimti, jai nesakė. Jis iš pašalpos gyvendavo, anksčiau nedirbdavo. Nervuotas labai A., sutrikimų su atmintimi nepastebėjo.

Iš liudytojos I. S. parodymų matyti, kad kaltinamasis D. L. yra jos sūnus. 2014 metų pavasarį sūnus paprašė paskolinti pinigų žmogui, kuriam problemos, už procentus, trumpam laikui. Sakė, kad tam žmogui kažkokios problemos su teisėsauga. Paskolino 2000 eurų, sakė grąžins po 2 savaičių. Pinigus ji davė sūnui, kad paskolintų žmogui, kuriam yra problemos. To žmogaus ji nežinojo. Kaip perdavė pinigus, nematė. Apie 500 litų vasarą sūnus atvežė. Tai buvo dar tais pačiais metais, vasarą, gal birželio pabaigoje. Jai sakė, kad grąžins 3000, o skolino 2000. Tėvai jai padeda, gauna socialinę pašalpą. Tėvai jai surinko pinigus operacijoms. Nuo 2010 metų stovėjo eilėje operacijai, bet atidėjo. Kai skolino, jokių raštų nepasirašė. Pirmas kartas tai buvo kai skolino pinigus. Kiek žino iš tyrimo, tai skolino R. A..

Protokolas - pareiškimas patvirtina, kad R. A. 2014 m. birželio 22 d. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK, nurodydamas, kad 2014 metų birželio mėn. 22 d., apie 01 val., grįžtant iš kaimynės į savo namus, esančius Kauno r., Babtai, Kauno g. 28-43, laiptinės aikštelėje pasitiko keturi jam nepažįstami vyriškiai, nuo 25 iki 28 metų amžiaus, kurie pasiūlė pasikalbėti. Tuo metu visi kartu su juo nuėjo į jo butą, esantį penktame aukšte Nr. 43. Įėjus į butą, vienas iš jų vyriškis, sportinio sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, jam paaiškino, kad „chebrai“, kurie sėdi zonoje reikalingi pinigai ir jis juos privalo paremti. Jis pasakė, kad pinigų neturi ir nesiruošia niekam duoti. Po to jis jam paaiškino, kad jis yra kažkam tai skolingas ir turi pinigų. Vyriškis pasakė, kad jis turi pinigų, nes sesers bute daro remontą ir perka medžiagas, pareikalavo duoti pinigų ir ėmė kraustyti jo rankinę, kuris kabojo ant pakabos kambaryje. Rankinėje surado apie 7000 litų, kupiūromis po 200 ir keletas po 20 litų. Jis pasakė, kad serga onkologine liga ir jam yra reikalingi pinigai vaistams. Tuomet minėtas vyriškis smulkiomis kupiūromis numetė ant stalo 500 litų ir pasakė, kad jis dar turi duoti ne mažiau kaip 5000 litų. Paėmę tuos pinigus jie visi išėjo ir pasakė jam rinkti pinigus. Jis išgėrė vaistų ir atsigulė. Maždaug po valandos, apie 2 valandą nakties, vėl išgirdo į duris švelnų bildesį ir atidarė duris. Atidarius duris į vidų vėl įėjo tie patys keturi vyrukai. Tačiau koridoriuje dar liko kokie du vyrukai. Atėję jie vėl pareikalavo pinigų, sakydami, kad jis ne visus pinigus atidavė. Įėjus iškratė spintą, nieko nerado ir pasiėmė tuos pačius likusius 500 litų, kuriuos vėl buvo įsidėjęs į rankinės piniginę. Nuo spintelės pasiėmė automobilio VW golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. laidos, užvedimo raktus su signalizacijos pulteliu ir paklausė, kur yra automobilio dokumentai. Jis pasakė, kad dokumentai yra automobilyje. Pasiėmę raktelius jie išėjo ir pasakė, kad jis surinktų pinigus iki šios dienos vakaro, ir kaip užstatą paėmė automobilį. Išeidami pasakė, kada jis surinks likusius pinigus, tada atgaus automobilį. Šis automobilis yra jo pusbrolio sutuoktinės I. A., kuri gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini). Padarytą žalą dėl vagystės pateiks vėliau. Šių asmenų šiuo metu apibūdinti negali, nes yra stresinės būklės. Galėtų atpažinti vieną jaunuolį, apie 25-28 metus, kuris buvo su barzdele, juodų banguotų plaukų, apie 185 cm ūgio, lieso sudėjimo, apsirengęs tamsiu sportiniu, kostiumu su kapišonu, dėvėjo sportiniais bateliais. Kitų daiktų iš jo namų nieko nepaėmė (t. 1, b. l. 1).

2014-07-23 įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo, iš kurių matyti, kad atlikus įvykio vietos apžiūrą nustatyta, kad įvykio vieta - Kauno rajone, (duomenys neskelbtini). Fotolentelėse užfiksuotas bendras namo vaizdas, automobilių stovėjimo aikštelės prie namo vaizdas, penktojo aukšto koridoriaus vaizdas, nukentėjusiojo įėjimo į butą Nr. 43 durų vaizdas, buto koridoriaus ir kambario vaizdas. Nustatyta, kad veika įvykdyta bendrabučio tipo vieno kambario bute. Nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 33 – 36, 37 – 40).

2015-09-15 Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. B. tarnybinis pranešimas, kuriame pateikta informacija apie tai, kad pareigūnė telefonu bendravo su Anglijoje gyvenančia R. A. seserimi I. R., kuri patvirtino, kad broliui perduoda arba perveda kas mėnesį po 200-500 svarų, o 2014 m. birželio mėnesį perdavė broliui R. A. 10000 litų jos buto remontui (t. 1, b. l. 103).

2015-06-08 akistatos protokolas patvirtina, kad atlikta akistata tarp nukentėjusiojo R. A. ir įtariamojo D. L., kurios metu kiekvienas liko prie savo anksčiau duotų parodymų (t. 1, b. l. 67-68).

Nors kaltinamasis D. L. kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo R. A., nukentėjusiosios I. A., liudytojo E. G. parodymais, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis D. L. nepripažindamas kaltės nurodė, kad jis tik norėjo atsiimti skolą, nukentėjusiojo nebaugino. Kaltinamasis šią versiją grindė liudytojų E. G. ir I. S. parodymais. Vertindamas liudytojo E. G. parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad jie prieštarauja tiek kaltinamojo parodymams dėl pinigų skolinimo aplinkybių (E. G. nurodė, kad suvedė kaltinamąjį su nukentėjusiuoju, sutarė dėl jų susitikimo, o kaltinamasis šią aplinkybę neigia), tiek nukentėjusiojo parodymams, kad pinigai iš viso buvo skolinti. Vertindamas liudytojos I. S. parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad ji yra kaltinamojo motina, todėl yra suinteresuota padėti sūnui išvengti atsakomybės, bei į tai, kad versiją apie paskolintų pinigų kilmę kaltinamasis pateikė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, po suteiktų pasimatymų su motina. Tiek liudytojo E. G., tiek liudytojos I. S. parodymus dėl išdėstytų aplinkybių teismas vertina kaip nepatikimus ir jais remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja objektyviai bylos medžiagai.

Kaltinamojo nurodytos pinigų skolinimo nukentėjusiajam aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, nes pats kaltinamasis konkrečiai nenurodė, kad pinigus skolino tiesiogiai R. A., nurodė, kad pinigus skolindamas jokių dokumentų nepasirašė, o pinigus skolino per kitus asmenis. Pinigų skolinimo mechanizmas suteikia pagrindą abejoti tokia kaltinamojo versija, juolab ir tai, kad skolino 2000 eurų, o po trumpo laiko turėjo atiduoti 3000 eurų. Nors liudytojas E. G. nurodė tokią pačią versiją dėl pinigų skolinimo, tačiau nurodė, kad R. A. pinigus skolinosi iš D. L., jis juos suvedė, tačiau paties pinigų perdavimo fakto nematė ir kokiu būdu buvo paskolinta nežino. Todėl teismas kaltinamojo versiją, kad jis paskolino pinigus nukentėjusiajam, o vėliau atėjo jų atsiimti vertina kaip gynybos taktiką, siekiant pateisinti savo buvimo R. A. bute priežastį bei išvengti ar švelninti atsakomybę.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pas nukentėjusįjį atvyko nakties metu su ne mažiau kaip trimis nenustatytais asmenimis. Kaltinamasis dėl atvykimo meto ir asmenų skaičiaus paaiškino tuo, kad pats nežinojo kur gyvena R. A., todėl važiavo tada, kada galėjo E. G. žmonės jį nuvežti, t. y. nakties metu. Kaltinamojo aiškinimas nelogiškas, kadangi nukentėjęs R. A. yra E. G., su kuriuo kaltinamasis palaiko ryšius ir iš kurio gavo informaciją apie R. A., kaimynas, todėl visiškai akivaizdu, kad nukentėjusiojo adresas E. G. buvo žinomas ir kaltinamasis galėjo jį sužinoti iš paties E. G., o ne iš jo draugų bei galėjo nuvykti, jo teigimu dėl skolos, aiškintis savo pasirinktu, o ne E. G. draugų parinktu laiku.

Kaltinamasis teigė, kad pas R. A. važiavo su dviem E. G. žmonėmis, o su R. A. kalbėjo kambaryje būdamas vienas, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl nusikaltime dalyvavusių asmenų skaičiaus, t. y. dar ne mažiau trijų be kaltinamojo. Ne mažiau kaip keturis nusikaltimą padariusius asmenis nukentėjęs nurodė tiek apklaustas sekančią dieną po įvykio, tiek vėlesnėse apklausose, taip pat tvirtino, kad jį pasitiko laiptinėje ir į kambarį užėjo visi keturi asmenys. Įvertinus nuoseklius kaltinamojo parodymus, konstatuotina, kad kaltinamojo versija, kad pas nukentėjusįjį jis buvo užėjęs vienas ir dar kažkokie A. pažįstami iš „barako“, nepasitvirtino ir yra vertinama kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės sukeliant abejones dėl atėmimo galimybės priešintis realumo. Darytina išvada, kad kaltinamasis, siekdamas atimti galimybę priešintis, į R. A. butą nakties metu užėjo su ne mažiau kaip trimis asmenimis. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusiajam buvo sukurta bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą situacija ir ja pasinaudojant buvo užvaldytas jo turtas. Kad R. A. atžvilgiu buvo panaudota psichinė prievarta, patvirtina ir ta aplinkybė, kad po jų išėjimo R. A. dėl patirto streso vartojo vaistus.

Nukentėjęs nurodė, kad kaltinamasis su bendrininkais iš jo per du kartus paėmė 7000 litų – 6600 Lt ir 400 Lt. Kaltinamasis šios sumos nepripažino, nurodė, kad paėmė tik 500 litų. Ikiteisminio tyrimo metu R. A. negalėjo nurodyti tikslios jo piniginėje buvusios pinigų sumos, minėjo kelis tūkstančius, galimai 7000 Lt. R. A. nurodė, kad šiuos pinigus gavo iš sesers, gyvenančios užsienyje. Ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta, bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jos apklausos prašymų taip pat nebuvo. Byloje esantis tyrėjos tarnybinis pranešimas apie tai, kad nenustatytu laiku buvo su ja bendrauta telefonu ir kad ji nurodė, jog R. A. buvo perdavusi 10000 Lt nepripažintinas įrodymu, kadangi jame nurodyti duomenys nėra pagrįsti įrodymais, kuriuos būtų galima patikrinti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad akistatos su kaltinamuoju metu R. A. neįvardino pagrobtos pinigų sumos, o nurodė, kad kaltinamajam perdavė kelis tūkstančius litų (1 t., b. l. 67-68). Nesant patikimų duomenų, kad R. A. nusikaltimo padarymo metu galėjo turėti 7000 Lt (nedirbo, buvo onkologinis ligonis), iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis su bendrininkais pagrobė 6600 lt, vietoj to nurodant, kad pagrobė ne mažiau kaip 500 Lt ir ne daugiau kaip 6600 Lt.

Kaltinamasis D. L. buvo kaltinamas padaręs du nusikaltimus – turto prievartavimą ir plėšimą. Teismų praktikoje atribojant plėšimą nuo turto prievartavimo atsižvelgiama į tai, kad plėšimo atveju paprastai kėsinamasi į neapibrėžtą turtą, nenurodant grobimo motyvo ar tikslo, o turto prievartavimo atveju kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, be to, dažniausiai verčiama perduoti apibrėžtą turtą – nurodytą pinigų sumą ar konkretų daiktą. Plėšimo metu kaltininkas atima galimybę priešintis tam, kad pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, o turto prievartavimo atveju naudoja psichinę prievartą tam, kad priverstų nukentėjusįjį perduoti turtą. Nagrinėjamu atveju iš nukentėjusio R. A. parodymų nustatyta, kad kaltinamasis su bendrininkais sukūręs bauginančią situaciją iš pradžių iš nukentėjusiojo reikalavo neapibrėžtos pinigų sumos, nurodydamas įvairias priežastis – kad reikia paremti kalinčius asmenis, kad yra kažkam skolingas, kad turi pinigų ir iš piniginės paėmė nenustatytą pinigų sumą, ne mažiau kaip 500 litų ir tik tuomet pareiškė reikalavimą perduoti 5000 Lt, išėjo, o vėliau grįžęs pagrobė likusius 400 litų ir automobilį. Vertindamas objektyvią įvykių eigą, atsižvelgdamas į konkretaus reikalavimo motyvo nebuvimą bei pagrobto automobilio negrąžinimą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis siekė užvaldyti bet kokią pinigų sumą, o jo reikalavimas perduoti nustatytą pinigų sumą – 5000 Lt po nenustatytos pinigų sumos ir automobilio užvaldymo vertinamas kaip siekimas užvaldyti kuo didesnę, o ne apibrėžtą pinigų sumą iš nukentėjusiojo, todėl jo veika iš BK 181 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK 180 str. 1 d. ir vertinama kaip vienas tęstinis nusikaltimas, nes visi kaltinamojo veiksmai buvo jungiami vieno sumanymo dėl to paties dalyko.

Bylos nagrinėjimo metu prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą ir D. L. veiką kvalifikuoti pagal BK 294 str. 2d., t.y. kaip savavaldžiavimą, tačiau ištyrus surinktus įrodymus bei nustačius, kad kaltinamasis neturėjo nei tikros, nei tariamos teisės reikalauti iš nukentėjusiojo pinigų, toks veikos kvalifikavimas būtų nepagrįstas.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. L. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo veiksmų pobūdį, intensyvumą ir apimtį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskirtina prie tyčinių apysunkių nusikaltimų. D. L. teistas (t. , b. l. ), baustas administracine tvarka (t. , b. l. ). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis.

Kaltinamajam, kuris būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (2015-12-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendis), vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką, skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamojo išbūtas laikas taikant jam kardomąją priemonę – suėmimą, įskaitytinas į bausmę. 2015-10-29 kaltinamajam D. L. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėn. terminą skaičiuojant nuo 2015-10-29 (t. 2, b. l. 156-157).

Nukentėjusysis R. A. pareiškė civilinį ieškinį, nurodydamas, kad jam padaryta 2028,99 Eur turtinė žala (t. 2, b. l. 59), ieškinio dėl neturtinės žalos nepareiškė. Savo ieškinį jis grindžia tuo, kad iš jo, panaudojus psichinę prievartą, pareikalavus pinigų buvo paimta, jis perdavė 2028,99 eurų. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Šiuo atveju konstatuotina, kad nusikalstamais kaltinamojo D. L. veiksmais nukentėjusiajam turtinė žala buvo padaryta, tačiau negavus papildomos medžiagos, pagrindžiančios nukentėjusiojo turėtą pinigų sumą 2014 m. birželio 22 d., civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kompaktinę plokštelę su įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis paliktinas saugoti byloje (t. 1, b. l. 81).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-305 str., 307 str. teismas

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti bausmę - 2 (du) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaityti laiką, išbūtą taikant kardomąją priemonę suėmimą nuo 2015-10-29 iki 2016-01-29 (3 mėnesiai).

Kaltinamajam D. L. skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civiliniam ieškovui R. A. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kompaktinę plokštelę su įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis palikti saugoti byloje (t. 1, b. l. 81).

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.