Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, spręsdama nuteistojo V. Z. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, netenkinti civilinio ieškinio, nes jis nusikalstamos veikos nepadarė. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 187 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų. Tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jis padarė žalą veikdamas tiesiogine tyčia. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorė, abiejų instancijų teismai visiškai nepasisakė ir nesiaiškino fakto, kad net jei ir buvo padaryta žala automobiliui, tai ji galėjo būti padaryta dėl neatsargumo, pvz., kasatoriui atsirėmus į automobilį, užkliuvus, atsitrenkus ar pan. Kasatorius teigia, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad būtent jis tyčia spyrė į automobilį. Abiejų instancijų teismai nevertino fakto, kad dėl 436,81 Eur padarytos žalos jam taikyta pati griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė. Nebuvo vertinta, kad šių laikų gyvenimo lygio standartais 436,81 Eur žala yra tikrai mažareikšmė, o teistumą jis įgys visam gyvenimui ir tai gali turėti neigiamos įtakos versle, asmeniniame gyvenime, karjeroje. Jam galėtų būti taikomos BK 37 straipsnio nuostatos ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.