Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-16 · Administracinė byla Nr. I-827-505/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-16
Bylos Nr.
I-827-505/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-827-505/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01688-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.4;55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 16 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui S. S., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 4-6) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. sausio 2 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose ir jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Teigė, jog Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, trūko gyvenamojo ploto, kurį dar labiau mažino įrengtas sanitarinis mazgas bei baldai, nebuvo sanitarinės švaryklos, dušinėje nebuvo dezinfekavimo patalpos. Nurodė, jog nebuvo aprūpintas apatiniais ir viršutiniais drabužiais, per visą kalinimo laikotarpį nebuvo skalbiami pareiškėjo viršutiniai ir apatiniai drabužiais, juos skalbėsi pats po šaltu vandeniu. Čiužiniai ir antklodė eksploatuojami be užvalkalų, patalynė nedezinfekuojama, įsigėrusi prakaito kvapo ir purvo. Kameroje nebuvo tinkamas apšvietimas, galimybė nusiprausti po dušu buvo suteikta tik vieną kartą per savaitę. Tokios kalinimo sąlygos žemino pareiškėjo orumą ir buvo nesuderinamos su EŽT Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 9-12).

Atsiliepime į skundą nurodė, jog visą laiką pareiškėjas buvo laikomas didesnio nei teisės aktų normomis nustatyto minimalaus ploto, reglamentuojančio vienam laikomam asmeniui tenkančio ploto (3,6 kv. m) normą, kamerose. Pareiškėjo teigimu, į kameros plotą taip pat nepagrįstai įskaičiuojami ir kamerose esantys prie grindų pritvirtinti baldai (stalai, gultai ir kt.). Dėl šio argumento aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, kuriuo teismas nurodė, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Tačiau šis reikalavimas savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimamas baldų užimamas plotas.

Pagal tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 8 punkto reikalavimą Kauno TI yra įrengta sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera. Sanitarinis švarinimas atliekamas pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą tvarką. Drabužiais ir avalyne suimtieji taip pat gali būti aprūpinami, jeigu jų neturi pagal suimtųjų, neturinčių savo drabužių ir avalynės, aprūpinimo jais tvarkos aprašą.

Lovos skalbiniai atvykusiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodami kiekvieną kartą jiems atvykus į Kauno TI ir kas savaitę skalbiami. Remiantis Kauno TI direktoriaus patvirtinta tvarka suimtieji, neturintys savo drabužių ir avalynės jais aprūpinami. Patikrinus „Suimtųjų, nuteistųjų pareiškimų, prašymų, pasiūlymų ir skundų bei jų nagrinėjimo dokumentai“ registrą įrašų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją dėl to, kad nebuvo aprūpintas lovos skalbiniais ar jų netinkamos sanitarinės būklės nerasta.

Kauno TI kamerų ventiliavimo sistemos ir apšvietimo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus ir užtikrina tinkamas kamerų higienines sąlygas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad buvo kankinamas, tačiau nepateikią įrodymų, kuo kankinimas pasireiškė ir kokia konkrečiai neturtinė žala, jei tokia buvo, jam buvo padaryta. Mano, kad Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 2 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam kalinti Kauno TI atskirais laikotarpiais nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. sausio 2 d. nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpose trūko gyvenamojo ploto normos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjo kameros kortelės ir Kauno TI 2017 m. rugpjūčio 28 d. pažymos „Apie S. S. laikymo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje“ duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas atskirais laikotarpiais nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. sausio 2 d. buvo kalinamas Kauno TI kamerose Nr. 203, 168, 161 (b. l. 21, 25).

Iš teismui pateiktų duomenų apie pareiškėjo kalinimo sąlygas matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo laikymo sąlygos Kauno TI atitiko Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimui, todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės į tinkamas kalinimo sąlygas.

Asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“) nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas.

Pareiškėjas minėjo, jog nebuvo sanitarinės švaryklos, dušinėje nebuvo dezinfekavimo patalpos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8 punkte numatyta, kad režiminėje teritorijoje įrengiami <...> sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera <...>.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 29 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa.

Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog Kauno TI yra įrengta sanitarinio švarinimo patalpa (b. l. 20). Taip pat pateiktas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-67 patvirtintas Atvykusio į įstaigą suimtojo ar nuteistojo sanitarinio švarinimo tvarkos parašas paneigia pareiškėjo teiginį, jog Kauno TI neatliekamas sanitarinis švarinimas (b. l. 18-19).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog nebuvo aprūpintas apatiniais ir viršutiniais drabužiais, per visą kalinimo laikotarpį nebuvo skalbiami pareiškėjo viršutiniai ir apatiniai drabužiais, juos skalbėsi pats po šaltu vandeniu.

Byloje pateiktas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1-109 patvirtintas Suimtųjų, neturinčių savo drabužių ir avalynės, aprūpinimo jais tvarkos aprašas patvirtina, jog suimtasis, neturintis savo drabužių ir avalynės, negaunantis piniginių įplaukų ir kurių nelanko giminės bei artimieji, turi teisę po 10 dienų nuo atvykimo į įstaigą, kreiptis dėl nemokamo aprūpinimo drabužiais ir avalyne (4 punktas). Suimtasis drabužiais ir avalyne aprūpinamas per 14 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo dienos (9 punktas). Iš byloje pateikto Asmeninių suimtojo (nuteistojo) daiktų, kuriuos jis turėjo atvykdamas ir kuriuos gavo perduodamuose ir pašto siuntiniuose, jam leistų turėti kameroje, sąrašo matyti, jog pareiškėjas, atvykdamas į Kauno TI turėjo striukę, kelnes ir batus (b. l. 24).

Iš byloje pateikto Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-117 (Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1-17 redakcija) patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašo matyti, jog suimtasis ar nuteistasis, norėdamas pasinaudoti teikiama paslauga užpildo prašymą dėl viršutinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo <...> (5 punktas), iš suimtojo ar nuteistojo asmeninės sąskaitos rezervuojama pinigų suma, kuri, atlikus paslaugą, bus išskaičiuota (10 punktas), suimtasis ar nuteistasis, negaunantis piniginių įplaukų ir kurio nelanko giminės bei artimieji, raštu kreipiasi į SRS (socialinės reabilitacijos skyriaus) būrio viršininką dėl galimybės išskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių rūbų (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) įskaitos skalbykloje, bet ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną (11 punktas).

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl aprūpinimo drabužiais ar avalyne, dėl viršutinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos buvo kreipęsis į atsakovės atstovą, o pastarasis į tokius kreipimusis nebūtų reagavęs, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neaprūpinimo drabužiais ir avalyne, dėl viršutinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos neteikimo, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjo teigimu, čiužiniai ir antklodė eksploatuojami be užvalkalų, patalynė nedezinfekuojama, įsigėrusi prakaito kvapo ir purvo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose numatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei (3 punktas). Iš byloje pateikto tardymo izoliatoriui, priklausančių daiktų, išduotų suimtajam (nuteistajam) laikinai naudotis, sąrašo matyti, jog teisės aktais nustatytą patalynės ir kito inventoriaus kiekį gavo, už gautus daiktus pasirašė, pasirašė, pretenzijų neturėjo (b. l. 24). Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovės atstovas pažeidė minėtų aktų nuostatas ir tuo pačiu pareiškėjo teises ir teisėtus interesus (sanitarijos poreikius), todėl atmestinas pareiškėjo teiginys dėl čiužinių, užklotų, pagalvių eksploatavimo reikalavimų pažeidimų (ABTĮ 56 str. 1 d.).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameroje nebuvo tinkamas apšvietimas, galimybė nusiprausti po dušu buvo suteikta tik vieną kartą per savaitę.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų dėl Kauno TI gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos apšvietos. Atsakovas nepateikė ginčo laikotarpiu tikrintų kamerų, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos apšvietos galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (netinkamos apšvietos) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl apšvietos neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu ir gauti išskalbtą patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius drabužius. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Minėtas aplinkybes patvirtino ir pats pareiškėjas savo skunde, pažymėdamas tik tai, kad tam prausimuisi po dušu skirta per mažai kartų savaitėje. Tačiau, pagal reglamentuojančius teisės aktus, pareiškėjui buvo užtikrinta teisė kartą per savaitę pasinaudoti dušu, todėl atsakovės atstovo veiksmuose neteisėtos veiklos požymių nėra, dėl to pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo šiuo klausimu yra atmestini.

Byloje nepateikta įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu ar apie jo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad skunde pareiškėjas iš esmės tik nurodė minėtus galimus Kauno tardymo izolitoriaus teisės aktų pažeidimus, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnyje (CK 6.271 str.) (b. l. 4-6). Pareiškėjas galimų neteisėtų veiksmų nesiejo su aukščiau nurodytų materialinės teisės normų saugomų vertybių pažeidimu, nurodant konkrečią su tuo susietą žalą ir kuo ji pasireiškė, taip leidžiant konstatuoti žalos kaip deliktinės atsakomybės sąlygos buvimą. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra nustatyta sąlygų, būtinų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, ir spręsti dėl pareiškėjo patirtos žalos atlyginimo būdo (CK 6.271 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė