Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-09-23 šalys sudarė santuoką, tačiau, išryškėjus skirtingiems sutuoktinių interesams ir poreikiams, nutarė išsiskirti ir 2018-11-08 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-13639-804/2018 šalių santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuoko snutraukimo pasekmių.

Gyvendamas santuokoje jis iš savo asmeninių lėšų gražino ieškovei 2000 Eur ir mokėjo lizingo įmokas, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, kad nei vienas iš jų kreditorių neturi. 2000 Eur grąžinimą patvirtina ir S. K. pareiškimas teismui dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame ji reikalavo 2300 Eur skolos. Pagal vartojimo kredito sutarties sąlygas beveik tokią sumą (2277,60 Eur) jis sumokėjo UAB „SB lizingas vykdydamas jų susitarimą. 2019-06-25 sumokėjęs paskutinę įmoką UAB „SB lizingas“ ir visiškai įvykdė S. K. įsipareigojimus šiai bendrovei. Pareiškimu dėl teismo įsakymo priėmimo ieškovė vekselio pagrindu prašė priteisti jai 2300 Eur skolą. Ieškiniu prašo priteisti 2000 Eur ir teigia, kad per laikotarpį tarp pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinuio padavimo skola sumažėjo 300 Eur. Tačiau per tą laikotarpį jokia forma nėra mokėjęs ieškovei jokių pinigų. Po santuokos nutraukimo jie visiškai nebendravo ir ieškovė neturėjo duomenų apie tai, ar jis įvykdė lizingo sutartį. Iš ieškinio reikalavimo ir nurodomų aplinkybių dėl dalies skolos (300 Eur) tariamo grąžinimo nuspręsti, kokia gi skolos dalis ieškovei liko negražinta tapo neįmanoma.

Vekselis buvo išduotas iki šalių santuokos, todėl nutraukiant santuoką vekselyje nurodyta skola negali būti vertinama kaip sutuoktinių tarpusavio skola ir turėjo būti aptarta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalį paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.Civilinio kodekso 1.93 straipsnyje numatytos įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pasekmės: įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nagrinėjamu atveju, anot ieškovės, jį pagal vekselį paskolino 4300 Eur, tačiau nesilaikė tokiam sandoriui nustatytos notarinės formos. Taigi teisine prasme atsakovo išduotas paprastasis vekselis yra negaliojantis ir atsakovė jo pagrindu negali reikalauti skolos priteisimo. Todėl priešingai nei yra nurodyta ieškinyje, būtent ieškovė, o ne atsakovas privalo įrodyti tiek pinigų perdavimo, tiek ir negrąžinimo aplinkybes.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai

Šalims artimai bendraujant iki santuokos sudarymo, ieškovė su UAB „SB lizingas“ 2017-06-26 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C706922160, pagal kurią ieškovei iki 2019-06-29 buvo suteikta 1950 Eur paskola. Kaip matyti iš paskolos mokėjimo grafiko, bendra paskolos sutarties suma - 2277,60 Eur. Paskola buvo paimta šildymo katilui į atsakovo tėvo namą įsigyti. Vykdyti įsipareigojimus pagal ieškovės sudarytą paskolos sutartį įsipareigojo R. V.. Tą pačią dieną R. V. išdavė ieškovei S. K. paprastąjį vekselį 4300 Eur sumai, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2019-06-26. Ieškovė nurodė, kad vekselyje nurodytą sumą sudaro paskolos suma ir ieškovės asmeninės lėšos. panaudotos atsakovo tėvui priklausančio namo įrengimui. Tai paminėta ir vekselyje. 2017-09-23 šalys sudarė santuoką, kuri buvo nutraukta 2018-11-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu bendru sutuoktinių sutarimu. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai pasekmių nurodė tik S. K. (santuokoje –V.) prievolę kreditoriui UAB „SB lizingas“ ir patvirtino, kad jokių kitų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas tinkamai įvykdė skolininko įsipareigojimus kreditoriui UAB „SB lizingas“, pilnai grąžindamas skolą, o ieškovė tuo pagrindu pripažino 2300 Eur skolos grąžinimą pagal vekselį. Šias aplinkybes šalys nurodė savo paaiškinimuose, jas pripažino ir neginčijo, todėl teismas jas laiko įrodytomis.

Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo pareigos mokėti ieškovei likusią 2000 Eur vekselio sumą.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 p., 4 p., CK 1.105 str. nustato, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo besąlygiškai įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti jame nurodytą sumą vekselyje nurodytam asmeniu. Vekselis gali būti išduodamas tiek kaip skolos dokumentas, tiek kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Tai abstraktus vienašalis sandoris, iš kurio kylanti vekselio davėjo prievolė nesiejama su prievolės atsiradimo pagrindais. Vekselio turėtojas neturi įrodinėti iš vekselio kylančios prievolės pagrindo. Tuo tarpu vekselio davėjas ar kiti asmenys, ginčijantys vekselį, turi įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo, arba, kad vekselis yra negaliojantis kitais pagrindais. Atsakovas pripažįsta savo prievolė pagal nurodytą vekselį, tačiau teigia grąžinęs visą jam nurodytą skolą ieškovei, bei teigia, kad vekselis yra negaliojantis kaip sudarytas nesilaikant įstatymo nustatytos notarinė formos.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str. 2 d. nustato, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo. Atsakovo išduotas paprastasis vekselis 4300 Eur sumai sudarytas ne notarine, bet paprasta rašytine forma, todėl neturi vertybinio popieriaus statuso ir dėl to ieškovė negali pasinaudoti supaprastina jo įvykdymo tvarka. Tačiau tai savaime nereiškia, kad nebeliko teisinio santykio, kurio pagrindu šis vekselis išduotas, ir atsakovui išnyko pareiga sumokėti ieškovei vekselyje nurodytą sumą. Šiuo atveju atsakovo pasirašytas vekselis nesukėlė jam Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatytų teisinių pasekmių, todėl jo formos nesilaikymas neturi teisinės reikšmės sprendžiant šalių ginčą. Vertinant atsakovo išduotą vekselį kaip sandorį, patvirtinantį atsakovo piniginę prievolę ieškovei, laikyti jį niekiniu dėl vekseliui įstatymo nustatytos formos nesilaikymo, nėra pagrindo. Atsakovas savo prievolės pagal vekselį neginčijo ir nereiškė reikalavimo pripažinti ji negaliojančiu. Atsakovas vykdė ir įvykdė prievolę kreditoriui UAB „SB lizingas“. Kad atsakovas įvykdė šalių susitarimą ir įvykdė ieškovės vardu sudarytą vartojimo kredito sutartį su UAB „SB lizingas“, pripažino ir ieškovė, nurodydama, kad 2300 Eur iš visos vekselyje nurodytos sumos jai atlyginta.

Atsakovas, pagal vekselį besąlygiškai įsipareigojęs sumokėti visą jam nurodytą sumą ieškovei, ir teigdamas, kad ir ieškovės reikalaujama 2000 Eur suma yra atlyginta, privalo šį teiginį pagrįsti įrodymais ( CPK 178 str.). CK 6.65 str. 2 d. nustato, kad jeigu skolininkas yra išdavęs kreditoriui prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius priimdamas visą prievolės įvykdymą, turi grąžinti skolos dokumentą skolininkui, o jeigu įvykdyta ne visa prievolė - išduoti skolininkui pakvitavimą. Gauti iš kreditoriaus pakvitavimą, kaip prievolės ar jo dalies įvykdymo įrodymą, yra skolininko interesas, nes būtent pakvitavimas ar išduoto skolos dokumento sugrąžinimas apsaugo skolininką nuo nesąžiningų kreditoriaus veiksmų. Ginčo vekselis buvo pas ieškovę ir šį vekselį jį pateikė į bylą. Įrodymų, patvirtinančių, kad likusi 2000 Eur skola sumokėta, atsakovas nepateikė.

CK 3.53 str. nustato, kad nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių be kitų klausimų, turi būti aptartos sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos. Tai reiškia, kad turi būti aptartos ir sutuoktinių tarpusavio skolos. Tačiau skolų nenurodymas sutartyje šių skolų nepanaikina. Prievolės baigiasi CK šeštos IX skirsnyje numatytais pagrindais. Įstatymas nenumato, kad prievolės baigtųsi jų nutylėjimu. Todėl atsakovo teiginiai, kad sutraukiant šalių santuoką, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo nurodyta jo skola sutuoktinei ir tai reiškia, jog skolos nebebuvo, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad jau po santuokos nutraukimo, SMS žinutėse adresuotose ieškovei, atsakovas teigė, kad viską pagal vekselį atiduos, dar turi tam laiko (2018-11-19 žinutė), 2018-12-17 žinutėse atsakovas reikalauja ieškovės „išbraukti vekselį“ ir grasina, kad apkaltins ją prostitucija ir suterš reputaciją, jeigu to nepadarys, nurodo, kad neduos nei cento. Toks šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas jau po santuokos nutraukimo pripažino skolą pagal vekselį ieškovei ir nurodė, kad neketina jai mokėti. Todėl atsakovo teiginiai, jog skolą sumokėjo gyvendamas santuokoje su ieškove atmetami, kaip prieštaraujantys jo paties teiginiams, išsakytiems dar gerokai iki ieškovei kreipiantis į teismą.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, kaip tai nustato CK 6.38 straipsnio 1 dalis. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

Atsakovui neįrodžius, kad savo piniginę prievolę ieškovei pagal 2017-06-26 vekselį, jis įvykdė pilnai, ieškinys tenkinamas visiškai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro penkis procentus per metus, todėl ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, t. y. už 2000 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė šioje byloje patyrė 745 Eur bylinėjimosi išlaidų - 45 Eur žyminiam mokesčiui ir 700 Eur advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovo priteisiamos jos turėto bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 str.).

Taip pat iš atsakovo priteisiama 5,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 str.).

Paduodama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo Svetlana katkauskienė sumokėjo 13 Eur žyminį mokestį. Teikdama ieškinį po atsakovo prieštaravimų teismo įsakymui, ieškovė mokėdama žyminį mokestį neatsižvelgė į jau sumokėtą 13 Eur sumą ir sumokėjo visą žyminį mokestį nuo 2000 Eur sumos (CPK 439 sre. 3 d.). Todėl šioje byloje susidarė 13 Eur žyminio mokesčiop permoka, kuri grąžintina ieškovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.)

Vadovaujantis CPK 259,260,268,269, 270, str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priteisti S. K. iš R. V. 2000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-07-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 745 Eur bylinėjimosi išlaidas

Priteisti iš R. V. 5,35 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Grąžinti S. K. 13 Eur žyminį mokestį sumokėtą 2019-06-28 AB Lietuvos paštas pagal įmokos kvitą Nr. 085908.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.