Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je Š. R. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rietave, teis­tas: 1) 2014-01-27 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., taikant BK 64¹ str., laisvės apribojimo bausme 1 metus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 22³⁰ val., savo namuose (duomenys neskelbtini), Rietavo mieste, kaltinamasis Š. R. virtuvėje stovėdamas priešais tarpduryje stovinčią mamą M. R. , žodinio konflikto metu tyčia spyrė jai vieną kartą į gaktikaulį, ko pasėkoje M. R. nugriuvo koridoriuje ant grindų, taip padarė nukentėjusiajai M. R. sužalojimus: dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžimą su dislokacija, kairės kojos abiejų kulkšnių bei blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimus su dislokacijomis, pėdos išnirimu, sindesmoze - nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šią nusikalstamą veiką Š. R. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalsti.

Kaltinamasis Š. R. teisme pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tada jis buvau normaliai išgėręs alaus, mama irgi buvo neblaivi, konfliktas kilo todėl, kad nepasidalijo dujine virykle. Pats norėjo pasidaryti valgyti, liepė mamai pasitraukti, o nepaklusus vieną kartą jai įspyrė, po to pats į lovą nuvedė, vėliau iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kiekvieną dieną ją lankė ligoninėje. Anksčiau jam buvo nervai sutrikę dėl alkoholio vartojimo, gydėsi ligoninėje. Dabar nebegeria, ieškosi darbo, labai gailisi.

Vadovaujantis BPK 37 str. 276 str. 1 d., 1 p., teisme buvo pagarsinti nukentėjusiosios M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kadangi ji teisme negali dalyvauti dėl ilgalaikio gydymosi ligoninėje. M. R. apklausos protokole užfiksuota, kad ji gyvena su sūnumi Š. R. , adresu (duomenys neskelbtini), Rietave. 2015-08-30, apie 22³⁰ val., į namus grįžo neblaivus sūnus Š. R. , grįžęs pradėjo kelti triukšmą ir priekaištauti, kad jis yra alkanas ir ji nėra jam paruošusi vakarienės. Tą vakarą ji buvo blaivi, nuėjo į virtuvę, kur pradėjo ruošti sūnui valgyti, gaminant valgį jis nuolat rėkė, kad ji per ilgai ruošia ir ragino ją paskubėti. Supykusi dėl tokio jo elgesio, nusprendė jam valgyti nebegaminti ir išėjo iš virtuvės į koridorių. Š. R. toliau pats gaminosi valgyti, ji atėjo į virtuvę ir sustojo tarpduryje priešais sūnų, kuris spyrė vieną kartą koja jai į gaktikaulį. Kadangi smūgis buvo labai stiprus, ji nugriuvo į koridorių ant grindų. Griūdama pajautė, kad nikstelėjo kairę koją ir didelį skausmą joje. Jai labai skaudėjo kairioji koja, todėl pačiai niekaip nepavyko atsikelti nuo grindų ir nueiti atsigulti į lovą. Gulint ant grindų sūnus paėmęs už dešinės rankos tempė ją į viršų ragindamas keltis, tada ji pajuto skausmą rankoje, kurią galėjo susižaloti griūdama po spyrio. Sūnui padedant nuėjo į lovą ir atsigulė, ryte atsikėlusi jautėsi blogai, skaudėjo ranką ir koją. Galvodama, kad yra sumušimai, tepdama įvairius tepalus bandė pati gydytis namuose. Dar kitą dieną skausmas nemažėjo, todėl paprašė, kad sūnus iškviestų greitąją medicinos pagalbą, kuri ją išvežė į ligoninę Plungėje. Dėl padarytų sužalojimų sūnui Š. R. pretenzijų neturi, jiedu susitaikė, jis atsiprašė jos, civilinio ieškinio nereikš. (b.l. 6-7).

Specialisto išvadoje Nr. G 2014/15(03) konstatuoti M. R. padaryti sužalojimai: dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžimas su dislokacija, kairės kojos abiejų kulkšnių bei blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimai su dislokacijomis, pėdos išnirimu, sindesmozė. Stipinkaulio distalinio galo lūžimas su dislokacija dažniausiai įvyksta griūvant iš ištiestos rankos su pasuktu į vidų dilbiu, abiejų kulkšnių lūžis su blauzdikaulio užpakalinio krašto atlūžimu dažniausiai įvyksta einant, bėgant ar lipant laiptais žemyn, nepatogiai pastačius koją su staigiu pėdos pasukimu. Dėl nustatytų dešinės rankos bei kairės blauzdos kaulų lūžimų M. R. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) – jos patirta trauma nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (b.l. 12-13).

Ikiteisminis tyrimas inicijuotas tyrėjo K. V. tarnybiniu pranešimu dėl iš ligoninės gautos informacijos apie sužalojimą, jog 2015-09-01, 14⁵⁹ val., iš Plungės rajono savivaldybės ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas, kad iš (duomenys neskelbtini), Rietavas pristatyta M. R. kuriai nustatyti kairės blauzdos galo lūžimas su dislokacija bei dešinės rankos stipinkaulio lūžis su dislokacija, pastaroji ligoninėje paaiškino, kad 2015-08-30 vakare ją sumušė sūnus. (b.l. 3-4).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas. Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kurie gauti teisėtais būdais Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo Š. R. kaltę, kad tyčia įspirdamas nesunkiai sužalojo mamą M. R. , sužalojimo mastas patvirtintas specialisto išvada, kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Bausmės skyrimas. Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Š. R. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, jo padarytas nusikaltimas apysunkis. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas nusikaltimo padarymo metu (girtumą pripažino pats).

Nukentėjusioji nurodo, jog su kaltinamuoju susitaikė, valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė nesiūlo kaltinamajam skirti realios laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kritiškai vertina savo elgesį dėl padaryto nusikaltimo. Tai įvertinus galima daryti prielaidą, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimą, tokiu būdu apribojant galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tai neprieštarauja ir BK 75 str. nuostatoms dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Pagal BK 75 str. 1 d. nuostatas, bausmės vykdymo atidėjimą galima taikyti asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kiti klausimai. Naujai paskirta bausmė mažintina ? (BK 64¹ str.), kadangi iš esmės įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Š. R. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti ? ir nustatyti laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 4 d., terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti nuteistąjį 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.