- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-13
- Bylos Nr.
- e2-3387-752/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- V. S., notarei E
- Kategorijos
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. patikslintą ieškinį atsakovui J. K. ir tretiesiems asmenims notarei E. J. ir V. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. kovo 4 d. tarp L. S. ir J. K. sudarytą Dovanojimo sutartį, reg. Nr. EJ-686, patvirtintą Kauno m. 25-ojo notaro biuro notarės E. J., dalyje dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją – grąžinti ieškovei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninėn L. S. nuosavybėn; pripažinti L. S. ir J. K. nuosavybės teisę į Nekilnojamojo turto registre neregistruotą statinį – gyvenamąjį namą (kaip statybines medžiagas), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatant, jog bendraturčiams priklauso po ½ dalį Nekilnojamojo turto registre neregistruoto statinio – gyvenamojo namo (kaip statybinių medžiagų) ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalys 2017 m. rugsėjo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė jų sudarytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Prašymas tenkintas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį, šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartis – tai dispozityvumo principo išraiška, šalims turint teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Teismas tvirtina taikos sutartį, jei ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. tiek pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek ir procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014).
Pažymėtina, kad pagal CK 6.983 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi teisę taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, taip užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti šalims nuosavybės teisę į Nekilnojamojo turto registre neregistruotą statinį – gyvenamąjį namą (kaip statybines medžiagas), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatant, jog ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ dalį Nekilnojamojo turto registre neregistruoto statinio – gyvenamojo namo (kaip statybinių medžiagų). Pažymėtina, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas J. K. pateikė duomenis apie tai, kad minėtas gyvenamasis namas jau yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Todėl sudarydamos taikos sutartį, šalys susitarė ne dėl nuosavybės teisės į neregistruotą statinį (kaip statybines medžiagas), o dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės, o taip pat susitarė ir dėl minėto gyvenamojo namo, kuris pagal pateiktos taikos sutarties nuostatas šalims priklauso lygiomis dalimis, dalinės nuosavybės teise, naudojimosi tvarkos nustatymo.
Kadangi šalys taikos sutartimi tarpusavio nuolaidų būdu ne tik išsprendė kilusį teisminį ginčą dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo nuosavybės, bet ir susitarė dėl dalinės nuosavybės teise joms priklausančio gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, teismas vertina, kad tokiu būdu jos užkirto kelią kilti teisminiam ginčui ateityje ir realizavo savo teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis.
Pažymėtina, kad šalių pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui. Šalys patvirtino, kad taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia. Todėl šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina, nors ir išeina už ieškinio ribų (CK 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
Taikos sutartyje šalys nurodė, jog joms yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės (Taikos sutarties 6 punktas). Atsižvelgdamas į tai, bei į nurodytas aplinkybes, jog šalys pateikė tinkamo turinio taikos sutartį, taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla Nr. e2-3387-752/2017 nutrauktina (CPK 140 straipsnis, 293 straipsnio 5 punktas).
Taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad atsakovas J. K., atlygins ieškovei L. S. 300 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsižvelgiant į šį šalių susitarimą, bei į tai, kad taikos sutartimi iš esmės išspręstas ginčas ieškovės naudai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė byloje yra sumokėjusi 41 Eur žyminį mokestį, nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė buvo atleista 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi (b.l. 127-128). Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi ieškovei grąžintina byloje sumokėto 75 proc. dydžio žyminio mokesčio dalis - 30,75 Eur.
Teismas šioje byloje turėjo 9,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei turėtų būti priteistos iš ieškovės, kadangi šalys dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taikos sutartyje nesusitarė, o atsakovas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą “Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo” (b.l. 147-148), 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas išlaidas, mokėjimo (CPK 88 straipsnio l dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 94 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, teismas,
nutaria:
Patvirtinti šalių – ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarytą taikos sutartį (su pataisymais), kuria šalys susitarė:
„1. Šalys susitaria, kad ieškovė, L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisako savo ieškinio reikalavimų: 1. „Pripažinti 2015 m. kovo 4 d. tarp L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą Dovanojimo sutartį, reg. Nr. EJ-686, patvirtintą Kauno m. 25-ojo notaro biuro notarės E. J. dalyje dėl ½ d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dovanojimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento”; 2. „Taikyti restituciją – grąžinti 1/2 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninėn L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn;” nes šalys sutarė ginčą spręsti taikiu būdu.
2. Atsakovas J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutinka pripažinti ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 1/2.
3. Šalys susitaria, dėl namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančio jiems dalinės nuosavybės teise nuosavybes teise, naudojimosi tvarkos.
4. Šalys susitaria, kad atsakovas, J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrai naudosis patalpomis: garažu, plane pažymėtu G-l, kurio plotas 22.17 kv. m., koridoriaus patalpa, plane pažymėta 1-1, 5.33 kv. m., laiptais, esančiais patalapoje pažymėtoje indeksu 1-2, (laiptai bus naudojami tik užlipti į antro aukšto patalpas ir antrojo aukšto patalpomis: kambariu plane pažymėtu 1-8, kurio plotas 11.41 kv. m., kambariu, plane pažymėtas 1-9, kurio plotas 17.85 kv. m., patalpa kurioje įrengti laiptai, plane pažymėtais 1-4, 13.97 kv. naudosis bendrai ir m. ir vonia, plane pažymėta 1-7, 4.95 kv. m. su ieškove L. S. naudosis bendrai.
4.1. Ieškovė L. S. naudojasi namo patalpomis (asmeniškai): indeksas 1-2 (36,15 kv. m.), 1-3 (7,23 kv. m.), 1-6 (14,93 kv. m.), 1-5 (15,39 kv.m.).
4.2. Atsakovas J. K. neprieštarauja, kad ieškovė savo lėšomis patalpoje (1-2) įsirengtų pertvarą.
5. Šalys susitaria, kad atsakovas, J. K., atlygins 300 EUR ieškovės L. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės išlaidos atsakovui nepriteistinos.
6. Šalys papildomai pareiškia ir patvirtina, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės (LR Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 d., 3.53 str.). Šalys pareiškia, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (LR Civilinio kodekso 6.984 straipsnis, LR Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis).
7. Šalys prašo Kauno apylinkės teismo patvirtinti šią Taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-3387-752/2017 pagal pateiktą ieškovės L. S. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, nutraukti.
8. Ši taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos ir Šalims yra privalomai vykdytina.
9. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną šalims, ir vieną teismui.“
Civilinę bylą Nr. e2-3387-752/2017 nutraukti.
Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie FM grąžinti ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 proc. žyminio mokesčio, t.y. 30,75 Eur (trisdešimt eurų, 75 ct), sumokėto 2016 m. sausio 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 265 (mokėtojas V. S.).
Priteisti iš ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,94 Eur (devynis eurus, 94 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) atsakovo pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę - ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimams užtikrinti padarytą įrašą viešame registre dėl atsakovui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
Nutartį siųsti šalims, nutarčiai įsiteisėjus -VĮ Registrų cento Kauno filialui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.