Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), Tadžikistano Respublikos pilietis, 3 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respub­likos baudžia­mo­jo kodek­­so 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straip­sn­io 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. S. 2015 m. sausio 30 d. apie 19.15 val. Kalvarijos sav., Liubavo sen., Salaperaugio k., kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, jam priklausančiu ir jo vairuo­jamu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusį, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį – Rusijos Federacijos pilietį A. V., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes 2015 m. sausio 30 d. apie 19.15 val. Kalvarijos sav., Liubavo sen., Salaperaugio k., kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, buvo sulaikytas Vals­ty­bės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų minis­terijos Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnų.

Kaltinamojo R. S. (t. 2, b. l. 6-7), kuriuose savo kaltę jis pripa­žino. Paaiš­ki­no, kad 2015-01-30 apie 15.20 val. šalia degalinės, ,,Orlen“, esančios kelyje Kaunas–Mari­jam­polė, apie poros kilometrų atstumu nuo Marijampolės, paėmė pakeleivį A. V., t.y. tą asmenį, kurį vežė, kai 2015-01-30 19.15 val. buvo sulaikytas pasieniečių. A. V. stabdė pake­lei­vingus automobilius ir jis sustojo. Jis klausė, ar važiuoja į Lenkiją, atsakius, kad taip, papra­šė nuvežti ir jį. Paėmęs pakeleivį dar keletą valandų užsiėmė savo reikalais, važinėjo po Mari­jam­polę dėl automo­bi­lių pirkimo–pardavimo. Iš Marijampolės su A. V. išvažiavo apie 40 min. iki sulaikymo. Dėl jokio atlygio su juo nesitarė, jokių savanaudiškų paskatų neturėjo, tiesiog norėjo padėti žmogui. Ar A. V. turi dokumentus, ar jis teisėtai yra Lietuvoje, neklau­sė, pagal išvaizdą suprato, kad jis yra musulmonas, kelionės metu jis jam pasakė, kad yra čečėnas. Jam žino­ma, kad čečėnui norint teisėtai būti Lietuvoje, reikalingas pasas ir viza, tačiau ar jis turi šiuos doku­men­tus neklausė. Su A. V. susipažino tą dieną, kai buvo sulaikytas, anksčiau su juo nėra bendravęs. A. V. tuo metu, kai jis tvarkėsi reikalus, paprašė leisti paskambinti iš jo mobilio­jo ryšio telefono, kurio abo­nentinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Kam jis skambino, koks buvo pokalbio turinys, negirdėjo, nes buvo automobilių turguje. Kam priklauso telefonas, kuris įvestas jo telefone ,,A“ raide, nežino. Šį telefono numerį išsaugojo pats A. V., kadangi jis norėjo skam­bin­ti internetu, o programiškai internetu jo telefonu galima skambinti tik tuomet, kai būna įves­tas telefono numeris, todėl jis jį ir įvedė. Telefono numeris (duomenys neskelbtini)jam nėra žinomas, jokio M. nepažįsta. A. V. jo telefonu naudojosi apie 15–16 val. Tai, kad A. V. Lietuvoje yra neteisėtai, suprato kelionės nuo Kalvarijos link Lenkijos Respublikos valstybės sienos metu, t.y. kai ,,Statoil“ dega­li­nė­je kartu su A. V. buvo užsukęs kuro. A. V. jam pasa­kė, kad ten jau yra buvęs. Papa­sakojo, kad buvo sulaikytas kaip neteisėtai kirtęs valstybės sieną. Kadangi jau buvo pažadėjęs A. V. nuvežti į Lenkiją, todėl ir vežė, nors suprato, kad Lietu­vo­je jis yra neteisėtai. Labai gaili­si padaręs šią nusikalstamą veiką, pasižada ateityje nenusi­kals­ti, prašo taikyti kuo švelnesnę bausmę. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog neturėjo išankstinės tyčios netei­sėtai gabenti žmogų per vals­tybės sieną, automobiliu vyko darbo reikalais, t.y. pagrin­di­­nis tiks­las buvo ne asmens gabe­ni­mas, o automobilio pirkimas, todėl prašo netaikyti automobilio kon­fis­kavimo. Jo draugas, užstato davėjas, sutinka, kad baudos išieškojimas būtų nukreiptas į užsta­tą.

Iš dalies liudytojo A. V. parodymais (t. 1, b. l. 121-122), iš kurių matyti, kad 2015-01-31 apie 16 val. būdamas netoli Lietuvos–Lenkijos valstybės sienos, apie 100–200 metrų atstumu nuo „Orlen“ degalinės, pamatė, kad iš degalinės išvažiavo „Opel“ markės automobilis. Priėjęs prie jo ir pamatęs asmenį su barzda, pasisveikino, paklausė kur važiuoja. Jam atsakė, kad į Lenkiją, todėl paprašė pavežti jį iki Lenkijos. Pinigų nesiūlė, o vairuotojas neprašė. Jis pas jį jokių dokumentų neklau­sė. Vairuotojas prisistatė kaip Ali. Įsėdęs į automobilį iš Ali telefono skambino savo tau­tie­čiui Magomed, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), jam išsiuntė balso pranešimą, kuriuo prašė informuoti centro administraciją, kad jis išvyksta iš Lietuvos. Kai juos sustabdė pasieniečiai, papra­šė Ali dokumentų, jis padavė kažkokius dokumentus. Paskui pasienietis pas jį paprašė doku­men­tų, tačiau vairuotojas suprato, kad tai jo prašo dokumentų, todėl pasieniečiui padavė dar ir vairuo­tojo pažymėjimą. Pasienietis, paėmęs vairuotojo pažymėjimą ir pasikvietęs pas save, paklau­sė ar tai jo (A. V.) dokumentas. Jis pasakė, kad tai vairuotojo dokumentas, o jis doku­men­tų neturi ir nusprendė bėgti, tačiau kiek pabėgėjęs sustojo, nes pradėjo šaudyti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Laz­­­­­dijų rinktinės pareigūnų A. V. ir E. J. tar­ny­biniais pranešimais (t. 1, b. l. 3, 4), A. V. parodymais (t. 1, b. l. 32-33), iš kurių ma­­tyti, kad tarnybos metu, 2015-01-30 19.15 val. Kalvarijos sav., Salaperaugio k. dokumentų patikrinimui sustabdė iš Lietuvos Res­pub­likos išvykstantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Tadžikistano Res­pub­­likos pilietis R. S., automobiliu važiavo du asmenys. Vairuotojas jam pateikė auto­mobilio registracijos liudijimą ir savo pasą. Sutikrinus duomenis pas vairuotoją papra­šė, kad ir keleivis pateiktų asmens dokumentą. Vairuotojas jam nieko nepadavė, todėl apėjo apie auto­mo­bilį iš kitos pusės ir paprašė jį pateikti asmens dokumentą. Keleiviui padavus vairuotojo pažy­mė­ji­mą, pažiūrėjęs į nuotrauką įtarė, kad dokumentas yra ne jo, tačiau keleivis tvirtino, kad jo. Nuspren­dęs pasi­tarti su kolegomis, nuėjo link tarnybinio automobilio ir atsisukęs pamatė, kad kelei­vis pasileido bėgti pietvakarių kryptimi link valstybės sienos, sustojo tik iššovus įspėjamuo­sius šūvius. Sulaiky­ta­­sis jokių dokumentų nepateikė, tik jį apžiūrint kelnių kišenėje rado užsie­nie­čio registracijos pažy­mė­jimą, išduotą A. V. vardu. A. V. paaiškino, kad auto­mo­bilio vairuoto­ją jis sutiko Marijampolėje „Orlen“ degalinės teritorijoje ir jis sutiko jį pavežti iki Kalvarijos. Kai sulai­ky­tajam buvo pasakyta, kad jis jau už Kalvarijos, prie valstybės sienos, jis nie­ko negalėjo paaiš­kinti, sakė, kad vietos jam nežinomos, jis nežino kur vairuotojas jį veža.

Apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 5-8), kuriuo Kalvarijos sav., Salaperaugio k., Kal­va­rijos užkardos aikštelėje, apžiūrėtas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo nume­ris (duomenys neskelbtini).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Štabo apsaugos skyriaus pranešimu (t. 1, b. l. 100), iš kurio matyti, kad Rusijos Federacijos pilietis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra apgy­ven­­dintas Užsieniečių registracijos centre. A. V. iš Užsieniečių registracijos centro išvyko 2015-01-29 19.20 val., privalėjo grįžti iki 2015-01-30 19.20 val., bet per nustatytą laikotarpį negrį­žo.

Asmens kratos protokolu (t. 1, b. l. 105), iš kurio matyti, kad 2015-01-31 atlikus asmens kratą iš A. V. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele.

Asmens kratos protokolu (t. 1, b. l. 149), iš kurio matyti, kad 2015-01-30 atlikus asmens kratą iš R. S. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Laz­­­­­dijų rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistės L. S. tarnybiniu prane­šimu (t. 1, b. l. 42), iš kurio matyti, kad telefone, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini). Į mobilų telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini).

Apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 43-47), kuriuo apžiūrėtas iš A. V. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI: (duomenys neskelbtini). Jame įdėta SIM kortelė „Pildyk“, kurios abo­nen­tinis numeris +(duomenys neskelbtini). Telefone data ir laikas nustatyta teisingai. Telefono užrašų kny­go­je įvestas adresatas MUHAMMAD, kurio telefono numeris +(duomenys neskelbtini). Telefonu +(duomenys neskelbtini)bendrauta su abonentu MUHAMMAD: 2015-01-28 tris kartus, 2015-01-29 du kartus, vienas ryšys praleistas.

Apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 48-49), kuriuo apžiūrėtas iš R. S. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Pildyk“, kurios abonentinis nume­ris +(duomenys neskelbtini). Telefone data ir laikas nustatyta teisingai. Telefono užrašų knygoje įves­tas adresatas A, kurio telefono numeris +(duomenys neskelbtini). Tarp rinktų numerių yra numeris +(duomenys neskelbtini), skambučio data ir laikas nenurodyti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Laz­­­­­dijų rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. S. tarny­bi­niu pranešimu (t. 1, b. l. 68-95), iš kurio matyti, kad telefonu, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini), kuris rastas pas A. V., laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-02-10 su abonentu, kurio numeris +(duomenys neskelbtini), bendrauta 41 kartą. Telefonu, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini), kuris rastas pas R. S., 2015-01-30 15.49 val. skambinta į abonentą, kurio numeris +(duomenys neskelbtini). Pagal CELES adresus nustatyta, kad šis R. S. kontaktas vyko CELES adresu Gamyklų g. 8, Mari­jam­polė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Laz­­­­­dijų rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjos E. K. tarnybiniu prane­šimu (t. 1, b. l. 98), iš kurio matyti, kad nuvykus į AB „Orlen Lietuva“ degalinę, esančią Alek­san­dravo k. Marijampolės sav., ir peržiūrėjus 2015-01-30 vaizdo įrašus nuo 16.30 val. iki 19 val., kuriuose fiksuojamas vaizdas degalinės viduje bei įvažiavimas į degalinės teritoriją, neužfik­suo­ta, kad į degalinės teritoriją atvyktų automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viduje būtų lan­kę­si A. V. ar R. S..

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. S. kaltė pa­da­­rius jam in­­kri­­mi­­­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis pasikėsino neteisėtai gabenti per Lie­tuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką Lietuvos Res­pub­­likos valstybės sieną perėjusį, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, todėl jo padaryta nu­si­­kal­stama vei­ka teisingai kva­li­­­fi­kuota pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 22 straips­nio 1 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį.

Už Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikals­ta­­mos veikos padarymą gali būti ski­ria­­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki šeše­rių metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­­­­­­­­­­ti skir­­­­­­­­­­­ti 33 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) (1242,78 eurų) baudą. Pritaikius Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 22 MGL (828,52 eurų) baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu į bausmės atlikimą įskaityti R. S. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-01-30 iki 2015-02-05 (septynias dienas), ir nustatyti galutinę bausmę – 8 MGL (301,28 eurų) baudą. Kaltina­masis sutin­ka, kad pro­cesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­ju įsaky­mu, sutinka su siūlo­ma bausmės rūši­mi, prašo esant galimybei baudą sumažinti (t. 2, b. l. 67).

Kaltinamasis R. S. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsa­ko­my­bę leng­vi­­nančių ap­lin­ky­bių nėra. Nors tyrimo eigoje įtariamasis dėl pareikšto įtarimo prisipažino, nėra aplinkybių, kurių pagrin­du būtų galima daryti išvadą, kad jis nuoširdžiai gailisi. Teismų prak­ti­ko­je gailėjimasis dėl padary­tos nusikalstamos veikos teismo gali būti pripažįstamas nuoširdžiu ir lai­ko­mas baudžia­mą­ją atsa­ko­my­bę lengvinančia aplinkybe, kai kalti­ninkas laisva valia pripažįsta pada­ręs nusikalsta­mą veiką, kri­tiškai vertina savo elgesį ir sten­gia­si sušvelninti tokios veikos pada­ri­nius. Kaltinamasis pirmos apklau­­sos metu dėl pareikšto įtarimo neprisipažino, teisme sprendžiant kardomosios priemonės suėmi­­mo skyrimo klausimą taip pat nurodė, kad dėl pareikšto įtarimo neprisipažįsta, nes nesuprato, kad jo vežamas asmuo Lietuvoje yra nelegaliai. 2015-03-18, įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, dėl pareikšto įtarimo prisipažino ir davė parodymus apie įvykio aplinkybes, t.y. ne savo noru, o tik dėl surinktų įrodymų, be to parodymus atitinkamai pakeisdamas priderinant juos prie tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas (t. 2, b. l. 32), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 38).

Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numa­ty­tą lais­­­­vės atėmimo bausmę. Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­­na­mo­­jo as­me­­nybę, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplin­ky­bių nebuvi­mą, kaltinamajam skirtina švelniausia iš Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alter­­na­­ty­vių baus­­mių, kurią siūlo ir prokurorė, – bauda, žymiai ma­žesnė nei nu­ma­tyta Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 47 straips­nio 3 dalies 3 punkte už apysunkį nusi­­kaltimą, nes pripažintina, kad ši bausmė bus pa­kan­kama pa­siek­­ti baus­mės tikslus – su­lai­kyti jį nuo nusikals­ta­mų veikų da­ry­mo, nubausti bei už­tik­rinti tei­sin­gu­mo prin­ci­po įgy­­ven­di­ni­mą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 41, 61 straipsniai).

Kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-01-30 iki 2015-02-05 (t. 1, b. l. 148, t. 2, b. l. 16-17, 26) įskai­ty­tinas į bausmę.

Kaltinamajam prokurorės nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – 1 500 eurų užstatas, kurį 2015 m. vasario 4 d. į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą sumokėjo A. I. (t. 2, b. l. 23, 26). Kadan­gi kaltinamajam skiriama su laisvės atėmimu nesu­sijusi bausmė, siekiant užtikrinti jam skiria­mos bausmės – baudos įvykdymą, jam paskirta kar­do­moji priemonė – 1500 eurų užstatas palie­ka­mas iki bau­džia­mo­jo įsakymo įsitei­sėjimo.

Užstato davėjas A. I. sutinka, kad R. S. paskirta bauda būtų pervesta iš lėšų, įmokėtų kaip užstatas (t. 2, b. l. 66). Baudžiamajam teismo įsaky­mui įsitei­sė­jus ir kardomąją priemonę – 1 500 eurų užstatą panaikinus, 301,28 eurai perves­ti­ni baudai sumokėti, o 1 198,72 eurai grąžinti užstato davėjui A. I., pervedant į jo asmeninę sąskaitą, iš kurios ir buvo sumokėtas užstatas (t. 2, b. l. 66).

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-01-30 iki 2015-02-05 (septynios dienos) (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašy­tinis pasižadėjimas neišvykti ir įparei­go­jimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 27, 30) panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

R. S. užsienietį A. V. neteisėtai gabeno jam pačiam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), registruotu E. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, todėl šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone. Pažymėtina, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti. Sprendžiant, ar turto panaudojimas sudarė sąlygas arba labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgiama į konkretaus turto panau­­dojimo vaidmenį nusikalstamos veikos darymo procese. Kadangi nusikaltimo priemonė – auto­mobilis – priklauso kaltininkui R. S., vadovaujantis Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžia­­mojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, automo­bi­lis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2015 m. kovo 18 d. prokurorės nutarimu tai­ky­tas laikinas, iki 2015 m. birželio 18 d., E. S., gim. 1977-11-25, nuosavybės teises į turtą, automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), priklausantį kalti­na­majam R. S., gim. (duomenys neskelbtini), apri­bo­jimas (t. 1, b. l. 13, 15, 16), pa­liktinas galioti iki automobilio realizavimo.

Minėtas automobilis ir jo registracijos liudijimas Nr. B438306 saugomi Valstybės sienos apsau­gos tarny­bos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinėje (t. 1, b. l. 12, 23).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 da­lies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos bau­džia­mojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 292 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 33 MGL (1242,78 eurų) baudą.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 22 MGL (828,52 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, dviejų MGL dy­džio bau­dą pri­­ly­­ginus vienai sulaikymo parai ir į baus­mės laiką įskaičius R. S. lai­ki­na­ja­me sulai­ky­me ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2015-01-30 iki 2015-02-05 (septynias dienas) – galutinę bausmę nu­sta­­tyti 8 MGL (301,28 eurų) baudą.

Kaltinamajam R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasiža­dė­ji­mą neišvyk­ti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panai­kin­ti bau­džia­ma­jam įsaky­mui įsiteisė­jus.

Kardomąją priemonę – 1 500 eurų užstatą, įmokėtą 2015 m. vasario 4 d. A. I. už R. S. į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. LT56 7044 0600 0049 7379, panaikin­ti bau­džia­ma­jam įsakymui įsitei­sė­jus.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos A. I. 2015 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 103220 įmokėtos 1 500 eurų sumos dalį – 301,28 Eur (tris šimtus vieną eurą 28 euro centus) pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 DNB banke, įmokos kodas – 6801, kaip R. S. paskirtos baudos mokėjimą ir apie mokėjimo įvykdymą pranešti Lazdijų rajono apylinkės teismui.

Likusią A. I. 2015 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 103220 įmokėtos 1 500 eurų sumos dalį – 1 198,72 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 72 euro centus), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti užstato davėjui A. I., perve­dant į jo asmeninę sąskaitą, iš kurios ir buvo sumokėtas užstatas.

Vadovaujantis Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, kon­fiskuoti R. S. priklausantį turtą – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į minėtą automobilį palikti galioti iki automobilio reali­za­vi­mo.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą rei­ka­lau­­da­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­ky­­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respub­li­kos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.