- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- ATP-234-478/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarimo D. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. 2014-12-22, apie 21 val. 10 min. Marijampolėje, Kęstučio 1, vairavo transporto priemonę automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,27 promilių girtumas), nepasirinko tinkamo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę – L. G. priklausantį automobilį „Toyota yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei akmenines skulptūras. Eismo įvykio metu padaryta turtinė žala – apgadintos abi transporto priemonės ir akmeninės skulptūros. Su savimi neturėjo ir nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, taip pat automobilio dokumentų ir draudimo poliso. Tokiais savo veiksmais D. R. pažeidė KET 14, 9, 16, 127 punktus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarimu D. R. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, paskirta 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, paskirtas įspėjimas. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, D. R. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Šalies argumentai
D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo jam paskirti administracinę nuobaudą (baudą) be papildomos – specialiosios teisės atėmimo arba nuobaudą – specialiosios teisės atėmimą – sušvelninti iš esmės.
Skunde apeliantas nurodo, kad nutarimo dėl padarytų administracinės teisės pažeidimų įrodytumo ar jų teisinės kvalifikacijos neskundžia, tačiau, jo nuomone, jam neteisingai paskirta nuobauda.
Apeliantas nesutinka, kad jam netaikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, nes išskirtinėmis aplinkybėmis negali būti laikomas darbo pobūdis ir jo vieta, o jo šeimyninė padėtis tėra pagrindas paskirti atsakomybę už padarytą pažeidimą numatančioje sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos. Apeliantas mano, kad teisėja nepakankamai analizavo visas bylos aplinkybes ir jo asmenybę, todėl be jokio pagrindo nutarė, jog šioje byloje nėra išskirtinėmis laikytinų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje, todėl padarė teisės taikymo klaidą – netaikė įstatymo normos, kurią galėjo ir netgi privalėjo taikyti.
Apeliantas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismo doktrina, kuria akcentuojamas valstybės nustatytų poveikio priemonių proporcingumas (adekvatumas) teisės pažeidimui. Pažeidėjo nuomone, apylinkės teismo teisėja akivaizdžiai ignoravo Konstitucinio Teismo doktrinos pagrindu suformuotą teismų praktiką ir netgi bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles, nesvarstė, o tuo pačiu ir nenutarė, kurios bylos aplinkybės turi esminę įtaką skiriant nuobaudą, t. y. koks tokių aplinkybių ir skirtinų nuobaudų tarpusavio santykis. Nors teismas jo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi, o taip pat geranorišką žalos atlyginimą pripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tačiau dėl jų santykio su skirtinomis nuobaudomis tinkamai nepasisakė. Skunde nurodoma, kad aplinkybė, jog yra dvi lengvinančios aplinkybės, iš kurių vieną – geranorišką žalos atlyginimą abiems turtinę žalą patyrusiems subjektams – įgyvendinti dėl santykinai nedidelio darbo užmokesčio bei didelių išlaidų šeimai išlaikyti, buvo ganėtinai sunku, laikytina neabejotinai esmine aplinkybe, juo labiau, kad šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad jau šiuo metu jis suvokė padarytos veikos pavojingumą ir dėl jos padarė išvadas. Jo asmenybė bei darbo vieta ir pobūdis neleidžia pagrįstai manyti, jog tokius ar į juos panašius teisės pažeidimus galėtų daryti ateityje. Pastarosios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina gyvybiškai svarbų poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones, kuri reikalinga ne tik tinkamam pareigų atlikimui ir nuvykimui iš gyvenamosios į darbo vietą, bet ir sąlygoja gebėjimą deramai užsidirbti savo bei savo šeimos išlaikymui. Apelianto nuomone, visa tai, dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių kontekste, laikytina iš tiesų išskirtine situacija, kuri nedviprasmiškai liudija, jog netgi minimalių sankcijoje numatytų nuobaudų paskyrimas aiškiai neatitinka formalaus padaryto pažeidimo pavojingumo ir sukels nepelnytai sunkias pasekmes (pajamų šeimai, įskaitant nepilnamečius vaikus, praradimą), tuo labiau, kad paskutiniu metu nėra padaręs kitų administracinės teisės pažeidimų, o anksčiau padaryti nebuvo sunkūs. Šioje teisinėje situacijoje galima ir netgi būtina vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, nutariant papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo neskirti ar bent jau paskirti iš esmės mažesnę už sankcijoje numatytą minimalų jos dydį.
Apelianto nuomone, apylinkės teismo teisėja netaikė įstatymo, kurį privalėjo taikyti, todėl nutarimas dalyje dėl nuobaudos paskyrimo panaikintinas, galutinė nuobauda pakeistina į 1158 eurų dydžio baudą be specialios teisės atėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas prašo skundą atmesti, nutarimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad nėra išskirtinių aplinkybių, kurios leistų pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir tenkinti jo skundą.
D. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas tik administracinės nuobaudos, paskirtos už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, individualizavimo klausimas, apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl skundas nagrinėjamas jo ribose.
ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų yra ne alternatyvi nuobauda, kurios teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, gali neskirti, o privaloma, skiriama vairuotojams kartu su administracine nuobauda – bauda arba areštu.
Kai sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos rūšies taikymas yra privalomas, jis gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Apeliantas teisus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo savo jurisprudencijoje ne kartą yra pabrėžęs proporcingumo svarbą tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Tačiau šis teismas pabrėžė ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Tokias nuostatas įtvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014, 2AT-8-2014 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-2014ir kt.)
Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė aukštesniųjų teismų suformuotą praktiką ir įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios savo išskirtinumu galėtų lemti žymiai švelnesnės nuobaudos D. R. taikymą. Tokių aplinkybių apeliantas nepateikė ir apeliaciniame skunde.
Byloje nustatytos pažeidimo padarymo aplinkybės neleidžia teigti, kad D. R. padarytas pažeidimas buvo mažai pavojingas ir kad už tokią veiką jam paskirta įstatyme numatyta nuobauda turėtų būti laikoma aiškiai neteisinga ar neprotinga. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl žinodamas apie gresiančias sankcijas ir vis dėlto pasirinkęs daryti pažeidimus, pažeidėjas prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir netekti jam būtinos specialiosios teisės.
Tai, kad D. R. nurodo, jog gailisi dėl padaryto pažeidimo, savo noru atlygino padarytą žalą, pripažintos atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas) ir gali nulemti mažesnio dydžio, nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, nuobaudos paskyrimą, tačiau nesudaro neordinarios situacijos, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Beje, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, šias aplinkybes, kaip ir pažeidėjo šeiminę padėtį, pakankamai įvertino ir dėl to paskyrė sankcijoje numatytas minimalias nuobaudas.
Šalies argumentai
Apeliantas savo prašymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, grindžia tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei užtikrinti šeimos poreikių tenkinimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas šią aplinkybę, teisingai laikėsi teismų praktikoje suformuotų nuostatų, kurios pažeidėjo interesams neleidžia taikyti prioriteto prieš kitų visuomenės narių interesą. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų: vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus – jam nustatytas vidutinis girtumas, sukėlė eismo įvykį bei sugadino kitam asmeniui priklausantį turtą, todėl jis turi prisiimti tokio elgesio pasekmes. Dėl savo ypač neatsakingo ir nerūpestingo, pavojingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad pažeidimą padariusio asmens darbinė, šeiminė padėtis, jo ir artimųjų sveikatos būklė, kitos asmeninio pobūdžio problemos nelemia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymo. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, pakenkti jo darbui, šeimos gerovei, D. R. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko tokį elgesį, padarydamas vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, už ką turi patirti ir kilusius jam neigiamus padarinius.
Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų pažeidimų sunkumui, už ką yra atsakingas pats pažeidėjas, pritartina Marijampolės rajono apylinkės teismo išvadai, jog nėra pagrindo D. R. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Jam skirta nuobauda atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl D. R. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.