- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 1N-112/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 2.1.13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys, išnagrinėjęs įtariamojo O. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties, kuria nutarta perduoti Lietuvos Respublikos pilietį O. B. Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal 2012 m. balandžio 23 d. Berlyno prokuratūros prokurorės Sadri-Herzog išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 264 Js 746/11 už šiame orderyje nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 202a, 263a, 52 ir 53 straipsniuose,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2012 m. birželio 6 d. buvo gautas Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno prokuratūros prokurorės Sadri-Herzog 2012 m. balandžio 23 d. išduotas Europos arešto orderis byloje Nr. 264 Js 746/11 dėl Lietuvos Respublikos piliečio O. B. suėmimo ir perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti dėl duomenų gavimo išsižvalgant ir sukčiavimo naudojantis kompiuteriu.
Europos arešto orderyje nurodyta, kad O. B. įtariamas tuo, kad 2010 m. spalio 26 d. specialiai sukurtos kompiuterinės programos pagalba neteisėtai įgijo P. banko, esančio Berlyno mieste, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, klientų sąskaitų numerius ir prisijungimo kodus. Naudodamasis šiais duomenimis ir elektroninės bankininkystės pagalba per šešis kartus persivedė iš šio banko klientų 25 820 eurų į savo sąskaitą Nr. XXXX, esančią (duomenys neskelbtini) pašto banke (banko kodas XXXX), užrašydamas kaip aktyvą ir tokiu būdu neteisėtai sukčiaudamas įsigijo svetimą turtą.
Šiais veiksmais O. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 202a, 263a, 52 ir 53 straipsniuose. Be to, šios nusikalstamos veikos yra įrašytos į nusikalstamų veikų, išvardintų 2002 m. birželio 13 d. Europos tarybos pagrindų sprendimo (2002/584/TVR) „Dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio procedūrų“ 2 straipsnio 2 dalyje sąrašą, dėl kurių netaikomas abipusio baudžiamumo taisyklė ir tuo pačiu pagal faktines aplinkybes atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos išduotą Europos arešto orderį įtariamasis O. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2012 m. birželio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2012 m. birželio 5 d. nutarimu O. B. buvo paleistas. Kauno apygardos prokuratūros Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu O. B. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
2012 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje įtariamasis O. B., dalyvaujant gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, buvo supažindintas su Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos išduotu Europos arešto orderio turiniu. Taip pat, O. B. buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. O. B. nesutiko būti perduotas pagal Europos arešto orderį išdavusiai Vokietijos Federacinei Respublikai supaprastinta tvarka bei neatsisakė specialiosios taisyklės.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Meilutė Mejerienė 2012 m. spalio 9 d. pareiškimu Nr. 17.2-20865 (14.3.-225/12) prašė perduoti Lietuvos Respublikos pilietį O. B. Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už nusikalstamas veikas, nurodytas 2012 m. balandžio 23 d. Berlyno prokuratūros prokurorės Sadri-Herzog išduotame Europos arešto orderyje ir numatytas Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 202a, 263a, 52 ir 53 straipsniuose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 17 d. nutartimi patenkino prokurorės pareiškimą ir nutarė perduoti Lietuvos Respublikos pilietį O. B. Vokietijos Federacinei Respublikai. Taip pat, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendime ir BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti O. B. baudžiamajam persekiojimui vykdyti.
Šalies argumentai
Įtariamasis O. B. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti, nes ji neteisėta ir nepagrįsta. O. B. remiasi BPK 71¹ straipsnio, BPK 73 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir pažymi, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti išduotas užsienio valstybei, tačiau tai nėra privaloma. Be to, Vokietijos Federacinės Respublikos prokuratūra pateikė mažai informacijos apie galimai jo padarytas nusikalstamas veikas. Teigia, kad nepadarė jokių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Pasak įtariamojo, jis tapo nusikaltimų auka, nes nusikaltėliai pasinaudojo jo asmens duomenimis ir įvykdė nusikaltimus. Nurodo, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį, (duomenys neskelbtini) susipažino su vaikinu, vardu E., kuris jam pasiūlė darbą Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir jis išvyko. Pažymi, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje jokių nusikalstamų bankinių operacijų neatliko. Banke buvo tik du kartus, t. y. atsidaryti sąskaitą ir pasiimti uždirbtus 300 eurų. Darbdaviai jam mokėjo labai mažai, todėl grįžo į Lietuvą.
Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad nei Lietuvos Respublikos, nei Vokietijos Federacinės Respublikos pareigūnų nebuvo apklaustas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, šeimą, kurią išlaiko, žmona augina mažametį vaiką, turi bankui kreditinių įsipareigojimų. Be to, nurodo, kad nemoka užsienio kalbų, iki 2010 m. spalio mėnesio nėra buvęs Vokietijoje, dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų baudžiamasis procesas gali būti pradėtas ir Lietuvos Respublikoje.
O. B. nuomone, Vokietijos Federacinės Respublikos pareigūnai gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir jį apklausti, o tik vėliau spręsti klausimą dėl jo perdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo O. B. skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl O. B. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti, nepažeidė BK 9¹ straipsnio, BPK 71¹ ir BPK 73 straipsnių bei Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo (2002/584/TVR) „Dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų“ nustatytų reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, kurie neleistų Europos arešto orderį išdavusiai Vokietijos Federacinei Respublikai perduoti O. B. baudžiamajam persekiojimui vykdyti už šios valstybės teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas.
Apeliacinis teismas pirmiausia atkreipia įtariamojo O. B. dėmesį į tai, kad teismas spręsdamas asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį klausimą, netiria inkriminuojamų veikų įrodytumo (kaltės) bei kvalifikavimo teisingumo. Įtariamojo skunde nurodytos įvykių aplinkybės, susijusios su jo kalte bus tiriamos toliau, t. y. tęsiant baudžiamąjį procesą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nes būtent šios šalies teisėsaugos institucijos ir atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti nusikalstamas veikas padariusius asmenis.
Apeliacinis teismas atsižvelgia į skunde nurodytas aplinkybes, kad įtariamasis O. B. turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, šeimą, kurią išlaiko, turi bankui kreditinių įsipareigojimų, nemoka užsienio kalbų, iki 2010 m. spalio mėnesio nėra buvęs Vokietijoje ir kt., tačiau pažymi, kad šios aplinkybės nėra priežastis Lietuvos Respublikai nevykdyti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ir neperduoti įtariamojo Vokietijos Federacinei Respublikai.
Taip pat, skunde įtariamasis nepagrįstai nurodo, kad Vokietijos Federacinės Respublikos prokuratūra pateikė mažai informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas.
Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo (2002/584/TVR) „Dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų“ 8 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai keliami Europos arešto orderio formai bei turiniui. Šio straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta, kad Europos arešto orderyje turi būti nurodytas nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinė veikos kvalifikacija. Minėto straipsnio e punktas reikalauja aprašyti aplinkybes, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, būtina nurodyti laiką, vietą, reikalaujamo asmens dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką laipsnį. Apeliacinis teismas pažymi, kad 2012 m. balandžio 23 d. Berlyno prokuratūros prokurorės Sadri-Herzog išduotame Europos arešto orderyje dėl O. B. yra visa reikalinga informacija, kurios pagrindu Vilniaus apygardos teismas priėmė pagrįstą sprendimą perduoti įtariamąjį Vokietijos Federacinei Respublikai.
Apeliacinis teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl įtariamojo O. B. skundas negali būti patenkintas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Įtariamojo O. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.