- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-11
- Bylos Nr.
- e2YT-2673-445/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00315-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- G. B., A. K., L. S., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. B., A. K., L. S., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja nurodo, kad jos tėvai M. B. ir G. B. išsituokė (duomenys neskelbtini). Motinai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatyta rūpyba, o jos rūpintoja paskirta pareiškėjos sesuo L. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Tėvas M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).
Gyvendami santuokoje tėvai susilaukė keturių vaikų: pareiškėjos R. V., L. S., G. B. ir A. K.. Savo brolį ir seseris įtraukė byloje suinteresuotais asmenimis.
Tėvų namas (duomenys neskelbtini), sudegė 2000 metais. Iki mirties tėvas gyveno pas pareiškėją ir seserį L. S.. Be šio turto – sodybos (duomenys neskelbtini), tėvui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypai (duomenys neskelbtini).
Kai sudegė tėvų namai, išlikusius įvairius baldus, buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis, žemės apdirbimo įrankius ir padargus, asmeninį turtą tėvas atsivežė į pareiškėjos namus. Visi šie daiktai po tėvo mirties liko pareiškėjai. Po tėvo mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Tačiau pareiškėja priėmė tėvo palikimą, pradėjusi valdyti jo turtą. Palikimą po tėvo mirties priėmė iš karto, pradėdama naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiais daiktais, žemės sklypais ir kitu jo turtu, piniginėmis lėšomis.
Nors tėvo palikimą yra priėmusi – naudojasi jo daiktais, įrankiais bei padargais, dirba žemės sklypus, negali jo vardu registruoto turto į Viešuosius registrus įregistruoti savo vardu. Tam teismo keliu reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo M. B. mirties per įstatyme nustatytą terminą pareiškėja priėmė jo palikimą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes yra pirmos eilės įpėdinė. Pareiškėja kartu su kitais artimais giminaičiais, palaidojo tėvą, tvarko ir prižiūri jo kapavietę.
Kaip minėjo pareiškėja prižiūri ir naudojasi tėvui priklausiusiais žemės sklypais ir kitu jo turtu, likusiais asmeniniais daiktais. Kaip minėjo tėvų namai sudegė, tačiau tėvas iki mirties ilgą laiką gyveno pareiškėjai priklausančiame name. Aprašyti aktyvūs pareiškėjos veiksmai, tėvo turto priežiūra, naudojimasis jo asmeniniu turtu, žemės sklypais, turto priežiūra, patvirtina, kad priėmė M. B. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Notarų biuro pažymoje patvirtinama, kad po M. B. mirties nebuvo pradėta turto paveldėjimo byla.
Kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti, kreipiantis į notarų biurą, o kitais būdais priimtas palikimas neregistruojamas į Nekilnojamojo turto registrą, privalu juridinę reikšmę turinčius faktus nustatyti teismo keliu.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys G. B., A. K., L. S. nustatytu terminu teismui nepateikė atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos R. V. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjos R. V. tėvas yra M. B., ir tokias aplinkybes patvirtina pareiškėjos (iki santuokos B.) gimimo liudijimo bei ištuokos liudijimo ( po santuokos sudarymo ir nutraukimo – V.) duomenys.
M. B. mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimo duomenys.
Palikėjo ir įpėdinių giminystės ryšys, nepaisant šio sprendimo, papildomai ir privalomai turės būti patikrintas notaro, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimus.
Pagal ištuokos liudijimą M. B. ir G. B. išsituokė (duomenys neskelbtini).
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis M. B. nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės nustatytos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016-09-01 sprendimu.
Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė 2018-10-19 pranešimu informavo pretendentus apie M. B. palikimo priėmimą.
Bylos duomenimis, suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi asmenys, kurie galėtų pretenduoti į M. B. palikimą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiniu valdymu, po savo tėvo (palikėjos) mirties, kadangi nebuvo gauti prieštaravimai. Vis dėlto, teismas turi įsitikinti, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Byloje įrodyta, kad pareiškėja R. V. yra pirmos eilės paveldėtoja, paveldint pagal įstatymą po tėvo M. B. mirties.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą, t .y. palikimą po tėvo mirties priėmė iš karto, pradėdama naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiais daiktais, žemės sklypu ir kitu jo turtu, piniginėmis lėšomis.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad palikėjo vaikas priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjos R. V. tėvas M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėja priėmė palikimą – naudojasi tėvui priklausančiais daiktais, įrankiais bei padargais, dirba žemės sklypą.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjo pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju fakto nustatymas susijęs su atsiradusia turtine teise įgyti nuosavybę į palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.