- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-19
- Bylos Nr.
- I-2379-661/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Alvydas Barkauskas (pran.), Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- L. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (teisėjo pranešėjo), Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininko), Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Giedrei Katinaitei, dalyvaujant pareiškėjui L. G., atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Julijanai Ostrouch,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. G. skundą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-75 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. G. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymą Nr. 7P-75 panaikinti (b. l. 3-6).
Nesutinka su skundžiamu įsakymu, kuriuo nuo 2007-10-01 atleidžiamas iš antstolių neįgijus LR Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. numatyto išsislavinimo bei tuo pačiu išbrauktas iš Lietuvos antstolių sąrašo, nes jį priimant buvo pažeisti LR Konstitucijoje įtvirtinti teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai bei LR Antstolių įstatymo nuostatos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1997 metų dirba antstoliu, 2002 m. baigė Kauno kolegijos Teisės ir Ekonomikos fakultetą, kur įgijo jaunesniojo teisininko kvalifikaciją. 2003-01-01 įsigaliojus LR Antstolių įstatymo (Žin.,2002, Nr. 53-2042) 4 straipsnio 1 dalyje numatytam reikalavimui, kad antstoliu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, jis 2004 m. įstojo į Tarptautinį Universitetą Maskvoje.
2006 metais pareiškėjas LR teisingumo ministerijai pateikė Tarptautinio Universiteto pažymą, ir papildomai LR Teisingumo ministerijoje buvo atestuotas ir gauta išvada, kad yra tinkamas eiti antstolio pareigas, tai rodo, jog studijos užsienio universitete, kuriame studijavo, buvo laikomos tinkamomis siekiant įgyti aukštąjį teisinį išsilavinimą.
2002 m. pareiškėjas Teisingumo ministerijoje laikė kvalifikacinius antstolio egzamino testus, kuriuos išlaikė, todėl pagrįstai tikėjosi, jog baigęsi pasirinktas studijas, atitiksiu visus įstatyme keliamus reikalavimus ir, kad jo įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą nustatytą laiką. 2007 m baigęs studijas sužinojo, kad įgyto išsilavinimo neužtenka ir jis turi dar papildomai laikyti kvalifikacinį egzaminą. Teigia, kad jam nebuvo suteiktas protingas terminas įgytam išsilavinimui legalizuoti.
Galiojanti užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimo Lietuvoje tvarka ir reali pripažinimo proceso eiga nesudarė pareiškėjui realių galimybių iki 2007 m. spalio 1 d. išlaikyti kvalifikacinius egzaminus, nebuvo realių galimybių iki spalio 1 d. įgyvendinti teisę nesėkmės atveju perlaikyti egzaminus. Studijų kokybės vertinimo centras paskyrė laikyti kvalifikacinį egzaminą pagal Užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos papildomo vertinimo programą Studijų kokybės vertinimo centre 2007 m. spalio 12d.
Visą laiką vykdė visus įstatyme nustatytus reikalavimus: įkūrė kontorą, įsigijo naują materialinę bazę, baldus, techninę įrangą, priėmiau dirbti tris samdomus darbuotojus. Nuo 1997 m. įrašytas į antstolių sąrašą ir dirbu šioje sferoje daugiau negu 10 metų, visą laiką kelia teisininko kvalifikaciją, pagrįstai tikėjosi įgijęs išsilavinimą tęsti antstolio veiklą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. (b.l. 161-162).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 59-61).
Atsiliepime nurodė, kad Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad antstolis, iki 2007 m. spalio 1 d, neįgijęs Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, atleidžiamas iš antstolių. Kadangi pareiškėjas Teisingumo ministerijai iki 2007 m. spalio 1 d. nepateikė Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą išsilavinimą patvirtinančio dokumento, ir jis tai pripažįsta, teisingumo ministras turėjo įstatymo nustatytą pareigą atleisti pareiškėją iš antstolių.
Pažymėjo, kad taikant pagal analogiją administracinių teismų praktikoje dėl tarnybinių ginčų suformuluotas nuostatas esant Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytai pareigai įgyti reikalaujamą išsilavinimą netaikomi reikalavimai dėl įspėjimo prieš atleidimą, dėl atestavimo ar kitokių procedūrų, kurių būtina laikytis kitais atleidimo iš pareigų atvejais, kadangi ši norma turi įspėjamąją reikšmę.
Antstolių atleidimo atvejai, nustatyti Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje ir Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nėra vienas kitam prieštaraujantys. Pažymėjo, kad Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnyje yra nustatyta išimtis antstoliams dėl Antstolių įstatymo 4 straipsnyje nustatyto išsilavinimo reikalavimo taikymo, todėl būtent šiame straipsnyje yra nustatytas specialus išimtinis atleidimo iš antstolių pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
Švietimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis kitose šalyse. Ši teisė įgyvendinama asmens iniciatyva, jos garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai arba tarptautiniai susitarimai. Kai asmuo įgyja aukštąjį išsilavinimą užsienio aukštojoje mokykloje, jo įgyta kvalifikacija laikoma atitinkančia kvalifikaciją, teikiamą Lietuvoje, tik švietimo ir mokslo ministro įsakymu pripažinus užsienyje įgytą kvalifikaciją. Pažymėjo, kad pareiškėjas iki 2007 m. spalio 1 d. nepateikė Teisingumo ministerijai tokio sprendimo, ir iš skundo turinio matyti, kad toks sprendimas dar nėra priimtas.
Esant teisės aktuose nustatytai pareigai atleisti antstolį, 2007 m. spalio 1 d. neatitinkantį Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo reikalavimo, negalėjo susiklostyti teisėti ir pagrįsti pareiškėjo lūkesčiai, kad jis nebus atleistas, jeigu ši sąlyga nebus tinkamai įgyvendinta. Pareiškėjas skundžia atleidimą iš antstolių, įvardyti skundo argumentai yra susiję su užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimu ir pripažinimu, nelaikytini susiję su byla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, kad teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. 7P-75 neprieštarauja Antstolių įstatymo nuostatoms, Švietimo įstatymo 25 straipsnio 6 daliai, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti (b .l. 161-162).
Skundas netenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1997 metų dirba antstoliu (b.l. 97), 2002 m. baigė Kauno kolegijos Teisės ir Ekonomikos fakultetą, kur įgijo jaunesniojo teisininko kvalifikaciją (b.l. 83). 2003-01-01 įsigaliojus LR Antstolių įstatymo (Žin.,2002, Nr. 53-2042) 4 straipsnio 1 dalyje numatytam reikalavimui, kad antstoliu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, jis 2004 m. įstojo į Tarptautinį Universitetą Maskvoje, kurį 2007 m. baigė ir įgijo teisės bakalauro kvalifikaciją (b.l. 11-19).
2003-01-03 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu „Dėl įrašymo į Lietuvos antstolių sąrašą“ Nr. 38 pareiškėją įtraukė į Lietuvos antstolių sąrašą (b. l. 107-108). 2002-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu Nr. 254 leido pareiškėjui įkurti „Antstolio L. G. kontorą“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 105). 2006-10-23 įsakymu Nr. 7P-79 nuspręsta pratęsti antstolio L. G. kontoros antstolio L. G. įgaliojimus iki 2007 m. spalio 23 d. įskaitytinai (b. l. 72).
2007-06-10 pareiškėjui išduotas Tarptautinio universiteto Maskvoje (humanitarinio) diplomas (b. l. 11-19), kuriame nurodyta, kad jam suteiktas teisės mokslų bakalauro laipsnis teisės mokslų srityje. 2007-10-02 Studijų kokybės vertinimo centras pažymoje Nr. 14-514 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ nusprendė pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys kvalifikacinį teisės egzaminą pagal šio egzamino programą (01S1-UP) Studijų kokybės vertinimo centre (b. l. 19–20). 2007-04-05 Teisingumo ministerijoje gautas pareiškėjo 2007-04-04 raštas Nr. 6, kuriame pareiškėjas informavo atsakovę, kad jis gavo diplomą ir yra pradėta diplomo pripažinimo procedūra (b. l. 142).
2007-09-28 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu „Dėl antstolio L. G. įgaliojimų pasibaigimo“ Nr. 7P-75 2007-10-01 atleido L. G. iš antstolių, neįgijus Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, išbraukė iš Lietuvos antstolių sąrašo, įpareigojo perduoti liudijimą, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą, antstolio pažymėjimą ir antstolio ženklą Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriui (b. l. 150).
2002-05-09 Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 4 str. 1 d. nustatyta, kad antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), ne mažiau kaip vienerius metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą.
2002-05-09 Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-877 5 str. 1 d. nustatyta, kad teismo antstoliams, kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir į Lietuvos antstolių sąrašą, Antstolių įstatymo 4 str. nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007 m. spalio 1 d.; 5 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis, iki 2007 m. spalio 1 d. neįgijęs Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto išsilavinimo, atleidžiamas iš antstolių.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjui 2007-06-10 išduotas Tarptautinio universiteto Maskvoje (humanitarinio) diplomas (b. l. 11–19).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal 2000-03-21 Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo Nr. VIII-1586 2 str. 1 d. aukštasis išsilavinimas apibrėžiamas kaip išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje; pagal 3 str. 3 d. užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka; 4 str. 2 d. (2006-07-18 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, baigusiam bet kurios nuosekliųjų studijų pakopos programą, aukštoji mokykla išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą, o baigusiam rezidentūros programą, – rezidentūros pažymėjimą. Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą ir akademinį pripažinimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 2005-01-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 60 patvirtinti Užsienyje įsigytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai (toliau – Kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai, Nuostatai). Sistemiškai aiškinant minėtas Aukštojo mokslo įstatymo, 2005-01-21 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 60 2.2 p., šiuo nutarimu patvirtintų Nuostatų 10, 21, 22 ir 23 p. įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, kad pagrindiniai dokumentai, įrodantys asmens užsienio aukštojoje mokykloje įgytą teisinį universitetinį išsilavinimą, yra diplomas ar kitas pažymėjimas, liudijantis sėkmingai baigtą studijų ar mokymo programą užsienio aukštojoje mokykloje, ir švietimo ir mokslo ministro įsakymas, kuriuo pripažįstama, kad užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka tam tikrą kvalifikaciją, teikiamą Lietuvoje.
Iš byloje esančios 2007-10-02 Studijų kokybės centro pažymos „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ Nr. 14-514, išduotos pareiškėjui, matyti, kad tarp pareiškėjo kvalifikacijos ir atitinkamos Lietuvos Respublikoje teikiamos aukštojo mokslo kvalifikacijos nustatytas esminis skirtumas, todėl Studijų kokybės vertinimo centras nusprendė pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad kvalifikacinio egzamino neišlaikė (b.l. 162).
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad iki Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d. nustatytos datos (2007-10-01) pareiškėjas nepateikė dokumentų, reikalingų pripažinti, kad jis turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, t. y. nepateikė švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kuriuo būtų patvirtinta, kad pareiškėjo užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines, vientisąsias arba antrosios pakopos (magistrantūros) studijas. Taigi pareiškėjas iki 2007-10-01 neįvykdė Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto reikalavimo antstoliui turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro). Vadovaudamasis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d. ir Antstolių įstatymo 12 str. 3 d., teisingumo ministras įsakymu Nr. 7P-75 (b.l. 150) 2007-10-01 atleido antstolį L. G. iš antstolių.
Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. įtvirtinti atvejai, kada asmuo atleidžiamas iš antstolių. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atleidimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, kad Antstolių įstatymas įtvirtina specialias normas, reglamentuojančias antstolio įgaliojimų pasibaigimą, tokio atleidimo pagrindo, dėl kurio jis buvo atleistas, sąraše nėra, todėl, pareiškėjo nuomone, teisingumo ministro įsakymas Nr. 7P-75, kuris remiasi tik Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, tačiau prieštarauja Antstolių įstatymui, yra nepagrįstas ir naikintinas (b.l. 5).
Minėta, kad Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyti reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais. Vienas iš reikalavimų – aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo (vienpakopio, bakalauro, magistro) turėjimas. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. buvo nustatytos Antstolių įstatymo 4 str. nustatyto išsilavinimo reikalavimo netaikymo teismo antstoliams terminas ir teisinės pasekmės jam pasibaigus. Šiomis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatomis buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis asmenims, kurie iki Antstolių įstatymo įsigaliojimo dienos buvo teismo antstoliai ir kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir Lietuvos antstolių sąrašą. Šiems asmenims buvo nustatyta išlyga – iki 2007-10-01 jie galėjo dirbti antstoliais, neturėdami Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto išsilavinimo. Jei asmuo iki pereinamojo laikotarpio pabaigos neįgijo nustatyto išsilavinimo, laikytina, kad asmuo, dirbantis antstoliu, neatitinka antstolio pareigybei taikomų reikalavimų. Pagal Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d. toks asmuo yra atleidžiamas iš antstolių. Darytina išvada, kad pereinamojo laikotarpio ir teisinių pasekmių jam pasibaigus nustatymas Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme neprieštarauja Antstolių įstatymui. Teisingumo ministras, priimdamas įsakymą Nr. 7P-75, vadovavosi tinkamomis teisės normomis, jo naikinti pareiškėjo nurodytu pagrindu (prieštaravimu Antstolių įstatymui) nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo suteiktas protingas terminas įgytam išsilavinimui legalizuoti (b.l. 4).
Byloje nustatyta, kad 1997-03-20 L. G. priimtas dirbti teismo antstoliu (b.l. 97). 2000-10-10 Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo Nr. VIII-1993 7 str. buvo nustatyta, kad „asmenys, pretenduojantys tapti teismo antstoliais <...> 3) turi turėti teisės magistro, teisės bakalauro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą)“. 2000-10-10 Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1994 2 str. 1 d. buvo nustatyta, kad per septynerius metus nuo Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo įsigaliojimo teismo antstoliai, neturintys tinkamo išsilavinimo, turi įgyti išsilavinimą, numatytą Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo 7 straipsnyje. Šio įstatymo 2 str. 2 d. buvo nustatyta, kad jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką asmuo neįgyja tinkamo išsilavinimo, jis laikomas praradusiu karjeros statutinio valstybės tarnautojo statusą ir atleidžiamas iš teismo antstolio tarnybos; 3 d. buvo nustatyta, kad dirbti teismo antstoliais trejus metus nuo Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo įsigaliojimo dienos gali būti priimami asmenys, kurie turi aukštąjį išsilavinimą ir studijuoja siekdami įgyti teisės magistro, teisės bakalauro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Taigi teismo antstoliai, įsigaliojus Teismo antstolio įstatymui, žinojo, kad per septynerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo jie turi įgyti reikiamą išsilavinimą. 2002-05-09 Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme buvo nustatyta, kad išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007-10-01. Šio pereinamojo laikotarpio trukmė buvo nustatyta atsižvelgiant į ankstesnį teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į įprastinę teisės krypties studijų trukmę, septynerių metų terminas laikytinas protingu terminu nustatytam išsilavinimui įgyti.
Konstitucinis Teismas 2008-01-07 nutarime konstatavo, kad antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Pagal Antstolių įstatymo 2 str. 1 d. antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Taigi antstoliui yra patikėta vykdyti itin svarbias viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas. Antstolis padeda užtikrinti teisės į teisminę gynybą realumą, nes tik įvykdžius teismo ar kitos įgaliotos institucijos sprendimą gali būti realiai ir veiksmingai apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymų saugomas interesas. Atsižvelgiant į antstolio atliekamų funkcijų pobūdį ir reikšmę, yra pagrįsta tokiam asmeniui nustatyti tam tikrus profesinius, kvalifikacinius ir kitus reikalavimus, taip pat ir reikalavimą turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Tiek Teismo antstolių įgyvendinimo įstatyme, tiek Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį antstoliai, neturintys reikiamo antstoliui išsilavinimo, galėjo jį įgyti. Be to, pažymėtina, kad pereinamasis laikotarpis, per kurį yra taikomos tam tikros išimtys tam tikrai asmenų grupei, negali tęstis nepagrįstai ilgai. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas tų asmenų, kurie jau yra įgiję reikiamą antstoliui aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, atžvilgiu. Tokiems asmenims, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, turi būti suteikiama galimybė užimti tų asmenų, kurie neįgijo reikiamo antstoliams išsilavinimo per įstatymo nustatytą terminą, vietas. Nepagrįstas pereinamojo laikotarpio prailginimas suponuotų nelygiateisiškumą tokių asmenų atžvilgiu.
Konstitucinis Teismas 2007-11-22 nutarime konstatavo, kad konstituciškai nepagrįstas būtų toks aiškinimas, kad įstatymų leidėjas, vienąkart nustatęs tam tikrą teisinį reguliavimą, nebegali jo keisti, koreguoti, racionalizuoti, atsižvelgdamas į visuomenės ir valstybės poreikius. Jeigu teisiniu reguliavimu buvo nustatytos garantijos tam tikriems asmenims (šiuo atveju Konstitucinio Teismo nutarime pasisakyta dėl socialinių garantijų), turi būti numatytas laikotarpis, kurio pakaktų, kad tie asmenys galėtų pasirengti atitinkamiems pasikeitimams. Taigi įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti tam tikrus išsilavinimo reikalavimus tam tikroms pareigybėms, taip pat turi teisę nustatyti terminą, per kurį asmenys, einantys tam tikras pareigas, turi įgyti reikiamą išsilavinimą. 7 metų laikotarpis buvo pakankamas laikas antstoliams pasirengti atitinkamiems pasikeitimams.
Tai, kad pareiškėjas pasirinko užsienio aukštąją mokyklą - Tarptautinį universitetą Maskvoje (humanitarinį) yra jo paties apsisprendimas. Be to, Teismo antstolių ir Antstolių įstatymo įsigaliojimo metu galiojo 2000-03-21 Aukštojo mokslo įstatymas, kuriame buvo nustatyta, kad užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. Tuo metu galiojusiuose 1999-12-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1460 patvirtintuose Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo nuostatuose buvo nustatyta užsienio valstybėse suteiktų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo tvarka. Šie teisės aktai buvo paskelbti viešai „Valstybės žiniose“, taigi pareiškėjas jau tuo metu privalėjo žinoti, kad jo Maskvos valstybiniame industriniame universitete įgytas išsilavinimas turės būti pripažintas teisės aktų nustatyta tvarka. Konstatuotą situaciją sąlygojo paties pareiškėjo apsisprendimas ir nesiėmimas visų įmanomų priemonių per įstatymo nustatytą terminą įgyti reikiamą antstoliui išsilavinimą.
Be to, 2005-01-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 60 patvirtintuose Kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatuose yra numatyta galimybė pareiškėjo pageidavimu užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimą Studijų kokybės vertinimo centro vadovo sprendimu atlikti skubos tvarka (per 5 darbo dienas), jeigu netrūksta informacijos apie vertinamą užsienyje įgytą kvalifikaciją (13 p.). Pareiškėjas, žinojęs, kada jis baigs užsienio aukštąją mokyklą, kada gaus diplomą, kada turi įgyti reikiamą antstoliui išsilavinimą, kad jo išsilavinimui pripažinti reikės atlikti tam tikrą procedūrą, privalėjo atitinkamai veikti, siekdamas atlikti tam tikrus veiksmus (pasidomėti procedūra, laiku pasirūpinti reikiamais dokumentais ir pan.), kad iki Antstolių įstatyme nustatyto termino (2007-10-01) įgytų reikiamą teisinį išsilavinimą. Pareiškėjo neveikimas ir iš to kilusios jam pasekmės negali būti pateisintos, pasak pareiškėjo, jo teisėtais lūkesčiais, kadangi jokie teisėti lūkesčiai, kad terminas įgyti reikiamą antstoliui išsilavinimą bus pratęstas ir jis bus ilgesnis nei iki 2007-10-01, jokiais teisės aktais pareiškėjui neatsirado. Jo teisėtas lūkestis, kad neįgijęs reikiamo antstoliui išsilavinimo galės dirbti antstoliu iki 2007-10-01, nebuvo pažeistas.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog jis nežinojo, kad reikės atlikti užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo procedūrą, jog jam nebuvo suteiktas protingas terminas įgytam išsilavinimui legalizuoti, jog teisingumo ministro įsakymu Nr. 7P-75, kuriuo jis buvo atleistas iš antstolio pareigų 2007-10-01, buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Abejones dėl minėtų teisės aktų atitikties Konstitucijai pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jose nebuvo numatyta išimčių, kurios suteiktų teisę atitinkamai valdymo institucijai dėl objektyviai pateisinamų priežasčių (nėštumo, vaiko priežiūros, sunkios ligos ar pan.) prailginti 7 metų terminą; pereinamasis laikotarpis turėjo baigtis 2007-11-01, o jis tapo vienu mėnesiu trumpesnis; nustatytas pereinamasis laikotarpis buvo nepakankamas, kad asmenys, toliau dirbantys specifinį darbą, realiai galėtų (pajėgtų) laiku įvykdyti padidintą išsilavinimo reikalavimą; anksčiau (1999–2000 m.) tokio išsilavinimo nereikėjo, tik vėliau tapo aišku, kad jo reikės (2000–2002 m.). Atsižvelgus į antstolio, kaip asmens, padedančio įgyvendinti viešąjį interesą, pareigybės specifiką, į įstatymų leidėjo diskreciją, šiame teismo sprendime jau pripažinta, kad įstatymuose nustatytas terminas laikytinas protingu terminu reikiamam išsilavinimui įgyti. Teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo nurodytų teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir atsakingo valdymo principams. Darytina išvada, kad pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas, kuriame prašoma panaikinti teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymą Nr. 7P-75, ir prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestini kaip nepagrįsti.
2007-11-23 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – laikinai iki teismo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-75 galiojimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. 5 d., priėmus sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, reikalavimo užtikrinimo priemonė panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 3 p., 71 str. 5 d., 127 str. 1 d.,
nusprendė:
Pareiškėjo L. G. skundą atmesti.
Pareiškėjo L. G. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmesti kaip nepagrįstą.
Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-75 galiojimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.