Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-746-317/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-09
Bylos Nr.
1S-746-317/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
G. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-746-317/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14., 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-oje valdyboje (toliau – Komisija) 2014 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2000-12-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 278 str. 2 d., 272 str. 3 d., 105 str. 8 p., 42 str. 1 d. ir paskirta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2002-05-27 nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d., 207 str. 1 d., 42 str. 1 d. paskirta subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2000-12-21 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2004-05-06 nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK 187 str. 2 d., 180 str. 2 d., 129 str. 2 d. 9 p., 63 str. ir nustatyta galutinė bausmė – 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2004-06-11 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2004-05-06 nutartis pakeista – pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. paskirta 15 metų laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2006-12-01 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2002-05-27 nuosprendis pakeistas, veika perkvalifikuota iš 16 str. 2 d. 207 str. 1 d. į 207 str. 1 d. ir paskirta – 1 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2000-12-21 nuosprendžiu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2004-06-11 nutartimi paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1999-09-22, bausmės pabaiga – 2014-09-22. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2014 m. kovo 4 d. – 6 mėn. 25 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

G. G. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, jog psichologinės tarnybos išvada patvirtina, kad jo pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, jis imasi atsakomybės už savo elgesį ir veiksmus. G. G. teigia, kad yra vedęs, žmona jį lanko, ryšiai su šeima tvirti, išėjęs į laisvę ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, planuoja gyventi pas savo žmoną jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Pažymi, kad prokurorė pirmos instancijos teismui pateiktame atsiliepime pritarė Komisijos nutarimui taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis yra analogiška kitoms šios teisėjos priimtoms nutartims sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, t. y. nuteistojo nuomone, teismas neįsigilino ir nesusipažino su jo asmens duomenimis. G. G. teigimu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, laipsnio, jo asmenybės teigiamų ir neigiamų savybių, elgesio šeimoje ir visuomenėje, polinkių, nusikalstamos veikos padarymo priežasčių, elgesio po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo jo tikrosios vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašė teismo, proceso dalyvių ir savo artimųjų ar nukentėjusiųjų. G. G. skunde teigia, kad jo resocializacija galima jau ir be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę taikant Probacijos įstatymo normas. Nuteistasis prašo atsižvelgti į jo nepriekaištingą elgesį šiuo metu, norą integruotis į visuomenės socialinį gyvenimą, į tai, kad jis turi aiškią motyvaciją, suprasdamas savo veiksmų pasekmes yra padaręs tinkamas išvadas. Pažymi, kad iš paskirtosios 15 metų laisvės atėmimo bausmės neatliktos bausmės dalis sudaro tik 6 mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. G. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl tiek Komisijos nutarime padarytos išvados, tiek ir prokurorės atsiliepime išdėstyta pozicija, neįpareigoja teismą nuteistąjį paleisti lygtinai.

Nuteistasis G. G. atitinka tik formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus. Jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 13 kartų paskatintas, faktiškai yra atlikęs BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatytą privalomą bausmės dalį. Kita vertus, šie pagrindai savaime neįpareigoja taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas ne tik nuteistojo prašymas lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos bei socialinio tyrimo išvada, tačiau yra vertinamas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis ir kitos aplinkybės (BVK 164 str. 2 d.). Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, o nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu negali būti taikomas.

G. G. skunde akcentuoja jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, norą integruotis į visuomenės socialinį gyvenimą, prašo atsižvelgti į nepriekaištingą elgesį šiuo metu ir tai, kad jis turi aiškią motyvaciją, o suprasdamas savo veiksmų pasekmes, yra padaręs tinkamas išvadas. Nuteistasis pažymi, jog anksčiau neteistas, socialiniai ryšiai su šeimos nariais tvirti, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog jis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai: nepaisant to, kad per bausmės atlikimo laikotarpį buvo 13 kartų paskatintas, galiojančių nuobaudų neturi daugiau kaip vienerius metus, tačiau jis net 21 kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų 12 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, o 9 kartus apsiribota jo svarstymais drausminėje komisijoje ar auklėjamųjų pokalbių pravedimu (b. l. 12-13). Šios aplinkybės neleidžia G. G. elgesį bausmės atlikimo vietoje vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad ateityje nuteistasis daugiau nebenusikals ir jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės.

Būtina pažymėti ir tai, kad atlikus G. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys” metodiką, gautas vertinimo rezultatas yra 51 balas, t. y. nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, o atlikus vertinimą naudojant HCR-20 smurto rizikos vertinimo schemą, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika yra taip pat vidutinė (b. l. 7-9, 14-15). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos psichologinės tarnybos 2014-02-26 išvadoje Nr. 73(2)-140 teigiama, kad pagrindinis nuteistojo rizikos veiksnys, didinantis smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje – nepakankama savivoka ir nuostatos (ankstesni režimo pažeidimai, savo netinkamų veiksmų pateisinimas).

Nuteistojo skunde nurodytas motyvas, kad iš paskirtosios 15 metų laisvės atėmimo bausmės neatliktos bausmės dalis sudaro mažiau nei 5 mėnesius, nagrinėjamu atveju taip pat neleidžia daryti išvadą, kad atliktos bausmės dalis yra pakankama ir adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Todėl atsižvelgus į tai, kad vienas iš nusikaltimų, už kurį G. G. atlieka bausmę, yra itin sunkus – kvalifikuotas nužudymas, nuteistojo atžvilgiu pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tokią veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Pasisakant dėl kitų skundo argumentų, pažymėtina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis byloje Nr. T-276-753/2014 nėra identiška nuteistojo skunde nurodytai Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutarčiai byloje Nr. T-183-753/2013. Teismo nutartys yra individualizuotos, jose aptartos konkrečios bylos aplinkybės, todėl skundo argumentai dėl šios aplinkybės atmetami kaip nepagrįsti.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos 2014 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priežastys, todėl nėra teisinio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo G. G. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas