- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- eI3-54-426/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00030-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie LR VRM
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. skunde teismo prašo panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD, Departamentas) 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. TE-345 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – Įsakymas) ir 2017 m. lapkričio 30 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tarnybinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) sprendimą Nr. 6-493 (toliau – Sprendimas). Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
PAGD 2017 m. vasario 28 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1-57 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų keičiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtintas PAGD pavaldžių įstaigų keičiamų pareigybių sąrašas, pagal kurį Vilniaus apskrities Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdyboje (toliau – Vilniaus APGV) naikinama vyriausiųjų specialistų pareigybės ir įvedamos administratoriaus pareigybės Organizaciniame skyriuje, Trakų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių ir Ukmergės Priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose. Vilniaus APGV (duomenys neskelbtini) R. S. (toliau – pareiškėjas) 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. TE-156 patvirtino Vilniaus APGV struktūrinių padalinių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašus. Pareiškėjas, vadovaudamasis Įsakymu ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi (toliau – Įstatymas), 2017 m. kovo 1 d. įsakymais Nr. TE-164, TE-165, TE-166, TE-167 patvirtino Vilniaus APGV struktūrinių padalinių darbuotojų pareigybių aprašymus.
Pareiškėjas 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. TE-604 pripažino netekusiais galios Vilniaus APGV Tarnybų vyriausiųjų specialistų 5 pareigybių aprašymus ir patvirtino naujus Vilniaus APGV Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Švenčionių, Ukmergės PGT administratoriaus pareigybės aprašymus.
PAGD Vidaus tyrimų skyriuje 2017 m. spalio 18 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindas – netinkamai vykdytas Įsakymas, nes Vilniaus APGV Tarnybų vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymus patvirtino tik 2017 m. spalio 16 d.
Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, 2017 m. kovo 8 d. priimdamas įsakymą Nr. TE-183, būdamas atsakingu už Vilniaus APGV pavestų tikslų įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą, veiklos organizavimą, nesiėmė priemonių bei neužtikrino, kad būtų laiku patvirtinti Trakų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės PGT administratorių pareigybių aprašymai. Nesiimdamas priemonių dėl pareigybės aprašymo patvirtinimo laiku, pažeidė kontrolės aprašo (toliau – Kontrolės aprašas) 3, 3.1, 4, 22 punktus, Darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1, 2 punktus, Vilniaus APGV nuostatų 16.1, 16.2, 16.5, 16.7 punktus, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.7, 6.10 punktų reikalavimus. Įvertino ir tai, kad pareiškėjas turėjo galiojančią nuobaudą – papeikimą, siūlo skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
PAGD direktorius Skundžiamu įsakymu, vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ir atsižvelgdamas į Išvadą, pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, pateikė skundą, kurį papildė 2017 m. lapkričio 28 d. Komisija Sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos.
Pareiškėjo manymu, patikrinimą atlikę pareigūnai įvertino ne visas aplinkybes dėl jo kaltės. Jam paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad nesiėmė priemonių ir neužtikrino, jog laiku būtų patvirtinti Vilniaus APGV Tarnybų administratorių pareigybių aprašymai.
Skunde aiškina, kad gavęs paruoštus pareigybių aprašymus, 2017 m. kovo 1 d. įsakymais patvirtino Vilniaus APGV darbuotojų pareigybių aprašymus, todėl, jo manymu, Įstatymo ir Įsakymo nuostatos buvo įvykdytos. Vilniaus APGV Tarnybų administratorių pareigybių aprašymai buvo patvirtinti 2017 m. spalio 6 d. Atkreipia dėmesį, jog nei Įstatyme, nei Įsakyme nebuvo nurodyti terminai, per kuriuos turėjo būti patvirtinti darbuotojų pareigybių aprašymai. Šių aplinkybių nenustatinėjo ir nevertino Išvadoje ir Tarnybinių ginčų komisijos Sprendime.
Pareiškėjo nuomone, svarbu paminėti, kad Vilniaus APGV Tarnybų administratorių pareigybių aprašymų patvirtinimą sąlygojo objektyvios aplinkybės. Tuo metu įstaigoje padaugėjo darbų, rengti pareigūnų tarnybos veiklos vertinimai, skatinimo ir apdovanojo renginiai, Organizaciniame skyriuje trūko darbuotojų. Nors Išvadoje teigiama, jog pareigybių aprašymų tvirtinimas turi turėti pirmumą kitų darbų atžvilgiu, tačiau nepateikiama motyvų ir teisės aktų nuostatų, kurios patvirtintų šiuos teiginius pareiškėjas tai laiko subjektyviu vertinimu, bet ne drausminės nuobaudos skyrimo pagrindu. Pabrėžia, kad jis tinkamai organizavo įstaigos darbą ir patvirtino Įsakymu reikalaujamus pareigybių aprašymus.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A1-177 buvo patvirtinta Darbo apmokėjimo valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodika (toliau – Metodika), kuri įsigaliojo tik 2017 m. balandžio 15 d.
Atsižvelgus į naujos pareigybių aprašymo rengimo metodikos įsigaliojimo datą, pareiškėjas aiškina, kad minimi aprašymai buvo parengti ir patvirtinti kai tik pareiškėjas juos gavo, todėl, jo manymu, teisės aktų nuostatų negalėjo pažeisti.
Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Išvadoje pateikiamos aplinkybės yra prieštaringos, nes akivaizdu, jog nepasikeitus darbuotojų funkcijoms, administratorės žinojo, kokias funkcijas turi atlikti ir jas atliko.
Išvadoje klaidinamai pateikiama informacija dėl reikalavimų pareigybių aprašymams, kurie priskirtini valstybės tarnautojams pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Pareiškėjui akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomi įstatymai, reglamentuojantys dirbančiųjų pagal darbo sutartis santykius.
Pagal pareigybių aprašymus, Vilniaus APGV Tarnybų viršininkai susipažinę su Įsakymu, privalėjo rengti darbuotojų pareigybių aprašymus, kuriuos vėliau turėjo pateikti tvirtinti pareiškėjui. Būtent Vilniaus APGV Tarnybų viršininkų veiksmai lėmė pareigybių aprašymų tvirtinimo datas ir tiesiogiai susiję su pareiškėjo atžvilgiu atliktu tarnybiniu patikrinimu bei nuobaudos skyrimu. Atkreipia dėmesį, kad Išvadoje ir Sprendime nebuvo tiriamos ir vertinamos šios, pareiškėjo įsitikinimu, svarbios aplinkybės. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo neobjektyvus, nes jį atlikę pareigūnai įžvelgė tik jo, kaip įstaigos vadovo, pažeidimus, o Vilniaus APGV Tarnybų viršininkų veiksmai liko neįvertinti.
Pareiškėjas aiškina, kad su Įsakymu buvo supažindinti visi asmenys, atsakingi už pareigybių aprašymų rengimą, laikėsi teisės aktų nuostatų.
Tarnybinio patikrinimo metu siekiant išsiaiškinti galimai padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes, buvo gauti Vilniaus APGV Organizacinio skyriaus vedėjos I. R. paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, jog tai, kad Vilniaus APGV Tarnybų administratorių pareigybių aprašymai buvo patvirtinti vėliau, lėmė žmogiškasis faktorius ir padidėjęs darbų krūvis. Atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklaustas nė vienas su pareigybių aprašymų parengimu susijęs asmuo, nenagrinėjo jų atliekamų darbų, nesigilino į darbų pasidalinimo specifiką ir darbo krūvius. Pareiškėjas mano, jog negalima teigti, kad tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai nustatė visas aplinkybes ir surinko duomenis, patvirtinančius jo kaltę dėl tarnybinio nusižengimo padarymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog pateikė skundą Komisijai, kuri neatsižvelgė į nurodytus argumentus ir skundą išnagrinėjo neobjektyviai. Neatsižvelgė į jo pateiktą paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, nepasisakė ir nevertino aplinkybės, jog teisės aktuose nenurodytas terminas, per kurį turi būti patvirtinti pareigybių aprašymai. Visos šios aplinkybės turėjo būti įvertinos ir ginčų komisijos, siekiant išsiaiškinti ir objektyviai išspręsti kilusį tarnybinį ginčą.
Pareiškėjas priėjo prie išvados, jog tarnybinio patikrinimo metu nesurinkta duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas tvirtina, kad įgyvendindamas teisės aktus, tinkamai organizavo įstaigos veiklą, parengtus pareigybių aprašymus patvirtino nepažeisdamas teisės aktų.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog nurodyti Kontrolės aprašo punktai yra bendro pobūdžio. Išvadoje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas nevykdė pareigos kontroliuoti jam pavaldžių įstaigų darbuotojus, tačiau Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kokiais konkrečiais veiksmais jis neužtikrino kontrolės.
Pareiškėjas nurodė, jog supažindino su PAGD 2010 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1-25 atsakingus asmenis dėl pareigybių aprašymų rengimo, su šiuo Įsakymu taip pat buvo supažindinti ir Vilniaus APGV Tarnybų viršininkai. Pareiškėjas užtikrino ir laikėsi Įstatymo ir Įsakymo nuostatų, patvirtinto darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą bei aprašymus vadovaujantis Įstatymo bei Įsakymo nuostatomis.
Pareiškėjas 2017 m. kovo 1 d. įsakymais Nr. TE-164, TE-165, TE-166, TE-167 ir 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. TE-604 patvirtino darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus, todėl jo patvirtinti skirtingu laiku pareigybių aprašymai nesudaro pažeidimo, nes Įstatyme ir įsakyme nebuvo nurodytas terminas, per kurį pareigybių aprašymai turėjo būti patvirtinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas aiškina, kad Išvadoje nurodyti teisės aktų pažeidimai, kuriuos padarė jis, yra nepagrįsti. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių šiuos pažeidimus.
Atsižvelgus į Išvadoje išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo manymu, tarnybinė nuobauda buvo paskirta neįvertinus visų Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ), Vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) ir Tvarkos apraše nurodytų aplinkybių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo vertinama, jog galimai padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių. Skiriant tarnybinę nuobaudą akcentuota, jog jam 2017 m. spalio 18 d. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, kuri yra galiojanti, tačiau neatsižvelgta į tai, jog ši nuobauda apskųsta teismui. Tyrimo metu nebuvo įvertinta veikla iki tarnybinio nusižengimo. 2017 m. spalio 5 d. charakteristika patvirtina, jog pareiškėjas už nepriekaištingą ir sąžiningą darbą buvo ne kartą skatintas ir apdovanotas, tobulino kvalifikaciją, 2016 metų tarnybinė veikla įvertinta gerai. Per visą vidaus tarnybos sistemoje nuo 1993 metų laikotarpį neturėjo nė vienos tarnybinės nuobaudos. Šie duomenys teigiamai charakterizuoja pareiškėją ir, jo nuomone, leidžia teigti, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta neobjektyviai ir pažeidžiant proporcingumo principą.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Pabrėžė, kad Įstatymas įsigaliojo 2017 m. vasario 1 d. Turi būti visos aplinkybės ištirtos. Ministras Metodiką patvirtino balandžio mėn. Pabrėžė, kad personalo skyriuje dirbo mažiau žmonių.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu atsakovas nesutinka.
Atsiliepime tvirtina, kad Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas objektyviai ir išsamiai, įvertinus visas aplinkybes, paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui. Atsakovo nuomone, skunde išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti, nemotyvuoti.
Atkreipia dėmesį, kad Metodika nustato valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymo tvarka. Vilniaus APGV Tarnybų administratorių pareigybės aprašymus pagal naujai patvirtintą pareigybių aprašymų rengimo metodiką buvo galima ir būtina patvirtinti ne 2017 m. spalio 16 d., o iš karto, įsigaliojus jų rengimą reglamentuojantiems teisės aktams. Tai, kad minėti Įstatymas ir Įsakymas nenumato termino, per kurį turi būti patvirtinti pareigybių aprašymai, nesuteikia įstaigos vadovui teisės leisti darbuotojams dirbti nenustačius jų pareiginių funkcijų, o darbuotojams – vykdyti funkcijų, nežinant, ką turi dirbti.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje akcentuota, kad minėta metodika įsigaliojo 2017 m. balandžio 12 d., tačiau Vilniaus APGV Tarnybų administratorių pareigybių aprašymai buvo patvirtinti tik 2017 m. spalio 16 d., todėl darbuotojai pusę metų pareigas vykdė neturėdami galiojančių pareigybės aprašymų.
Atsakovas pažymi, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta ne už netinkamą Vilniaus APGV Tarnybų administratorių darbo atlikimą, o už tai, kad Tarnybų administratorės dirbo neturėdamos nustatytų darbo funkcijų aprašymų.
Tarnybinio patikrinimo metu įvertinta aplinkybė, kad įstaigoje buvo padidėjęs darbo krūvis, bei nustatyta, kad Vilniaus APGV Tarnybų vyriausiųjų specialistų panaikintos pareigybės, kurių vietoj buvo įsteigtos Vilniaus APGV Tarnybų administratorių pareigybės, aprašymuose nustatytos funkcijos yra visiškai identiškos pareiškėjo 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. TE-604 nustatytoms APGV Tarnybų administratorių atliekamoms funkcijoms, t. y. jų atliekamos funkcijos visiškai nesikeitė. Atsakovas padarė išvadą, kad rengiant naujus, nuo 2017 m. vasario 1 d. turėjusius galioti Vilniaus APGV Tarnybų administratorių pareigybės aprašymus, juos tik reikėjo išdėstyti pagal naujus metodikos reikalavimus (nekeičiant atliekamų funkcijų), todėl papildomų žmogiškųjų išteklių poreikio ar didelės apimties darbo poreikio neturėjo kilti. Tarnybinio patikrinimo metu nevertintas Vilniaus APGV darbuotojų atliekamas darbas, o buvo vertinama įstaigos vadovo veikla, nes už įstaigos darbo organizavimą atsakingas įstaigos vadovas. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus APGV Tarnybų administratorės pareigas pusę metų vykdė pagal senus pareigybių, kurios jau buvo panaikintos, aprašymus, ir to, kad nauji pareigybės aprašymai, kurie patvirtinti 2017 m. spalio mėnesį, bus identiški seniesiems pareigybės aprašymams, niekas pusę metų į priekį numatyti negalėjo, todėl teigti, kad įstaigos darbas buvo tinkamai užtikrintas, atsakovo nuomone, nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepime akcentuoja, kad pareiškėjas, būdamas įstaigos vadovu, atsakingu už įstaigos darbą, turėjo imtis priemonių, kad pareigybių aprašymai būtų parengti, o ne laukti pusę metų ir patvirtinti tik 2017 m. spalio mėnesį.
Departamento manymu, skundo teiginys, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra įvertinti Vilniaus APGV tarnybų viršininkų veiksmai, kuriems buvo pavesta rengti pareigybių aprašymus, nepagrįstas, nes už įstaigos veiklą atsakingi ne tarnybų viršininkai, o pareiškėjas.
Atkreipia dėmesį, jog Išvadoje nurodyta, kad Vilniaus APGV (duomenys neskelbtini) R. S., 2017 m. kovo 8 d. priimdamas įsakymą Nr.TE-183, nesiėmė priemonių bei neužtikrino, kad būtų laiku patvirtinti Trakų PGT, Šalčininkų PGT, Širvintų PGT, Švenčionių PGT, Ukmergės PGT administratorių pareigybės aprašymai. Tuo pažeidė departamento direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 1-74 patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus kontrolės aprašo 3, 3.1, 4, 22 punktų; Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktų, Departamento direktoriaus 2010 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1-25 patvirtintų Vilniaus APGV nuostatų 16.1, 16.2, 16.5, 16.7 punktus; netinkamai vykdė 2015 m. gruodžio 30 d. departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1-403 patvirtinto Vilniaus APGV viršininko pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.7, 6.10 punktus.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad dėl pavaldžių darbuotojų kontrolės Tarnybinio patikrinimo išvadoje pasisakyta vertinant pareiškėjo paaiškinimo teiginius bei nurodyta, kad tai, jog Vilniaus APGV tarnybų vadovai ir pavaduotojai neinicijavo, neteikė pasiūlymų ir nesiėmė veiksmų laiku organizuoti jiems pavaldžių darbuotojų pareigybių aprašymų projektų rengimo procesą ir galimai nekontroliavo savo padalinio tinkamo dokumentų sutvarkymo, nepateisina savalaikio pareigybių aprašymo nepatvirtinimo, kadangi pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, atsakingas ir už Vilniaus APGV tarnybų vadovų veiklos kontrolę, tačiau nagrinėjamu atveju nesiėmė priemonių tinkamam šios kontrolės užtikrinimui.
Atsakovas akcentuoja, kad supažindinimas su įsakymu nėra pareigybių aprašymo parengimas ar patvirtinimas, o Vilniaus APGV (duomenys neskelbtini) sprendžia su APGV veikla susijusius klausimus, atsako už įstaigos veiklą, darbo organizavimą, įstatymų laikymąsi, priima įsakymus ir kontroliuoja jų vykdymą, todėl, būdamas atsakingas už visą šią veiklą, pareiškėjas nesiėmė kontrolės savalaikiam pareigybių aprašymų parengimui ir patvirtinimui. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti konkretūs veiksmai, kuriais pareiškėjas neįgyvendino įgaliojimų personalo valdymo srityje, todėl teiginys, kad tokie veiksniai nenurodyti Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir jis nepažeidė Vilniaus APGV nuostatų 16.7 p. ir pareigybės aprašymo, patvirtinto departamento direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-403, 6.10 p., Departamento tvirtinimu, nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime teigia, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti konkrečių teisės aktų pažeidimai ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta pakankamai duomenų ir įrodymų, patvirtinančių teisės aktų pažeidimus ir pareiškėjo tarnybinio nusižengimo faktą.
Skundo teiginys, kad pareiškėjui nuobaudos skyrimo metu galiojanti nuobauda – papeikimas – buvo apskųsta teismui, klaidinantis, nes Tarnybinio patikrinimo išvada patvirtinta, kad griežtas papeikimas skirtas 2017 m. lapkričio 2 d., o skundas dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo – Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas 2017 m. lapkričio 17 d. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tarnybinės nuobaudos apskundimas teismui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nesustabdo bei nepanaikina įsakymo, kuriuo priimtas sprendimas skirti nuobaudą, galiojimo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašo jo netenkinti. Pabrėžė, kad darbuotojai buvo nežinioje. Paaiškino, kad vadovui buvo keliami aukštesni reikalavimai. Pareigybių aprašymai – prioritetinė darbo sritis. Nors ir nenustatyti terminai, tačiau reikėjo nedelsiant šiuos darbus atlikti, o ne dirbtinai vilkinti. Pažymi, kad sunkinanti aplinkybė, jog pareiškėjui prieš tai jau buvo skirta tarnybinė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Skundžiamo įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, bei Komisijos Sprendimo, kuriuo paliktas galioti minėtas įsakymas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad PAGD 2017 m. vasario 28 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1-57 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų keičiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas PAGD pavaldžių įstaigų keičiamų pareigybių sąrašas, pagal kurį Vilniaus APGV naikinamos vyriausiųjų specialistų pareigybės ir įvedamos administratoriaus pareigybės Organizaciniame skyriuje, Trakų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių ir Ukmergės Priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose. Vilniaus APGV (duomenys neskelbtini) R. S. (toliau – pareiškėjas) 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. TE-156 patvirtino Vilniaus APGV struktūrinių padalinių darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių sąrašus. Pareiškėjas, vadovaudamasis Įsakymu ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi (toliau – Darbo apmokėjimo įstatymas), 2017 m. kovo 1 d. įsakymais Nr. TE-164, TE-165, TE-166, TE-167 patvirtino Vilniaus APGV struktūrinių padalinių darbuotojų pareigybių aprašymus.
Pareiškėjas 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. TE-604 pripažino netekusiais galios Vilniaus APGV Tarnybų vyriausiųjų specialistų 5 pareigybių aprašymus ir patvirtino naujus Vilniaus APGV Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Švenčionių, Ukmergės PGT administratoriaus pareigybės aprašymus.
PAGD Vidaus tyrimų skyriuje 2017 m. spalio 18 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindas, t. y. netinkamai vykdytas Įsakymas, nes Vilniaus APGV Tarnybų vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymus patvirtino tik 2017 m. spalio 16 d. Pareiškėjui 2017 m. spalio 24 d. buvo surašyta pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kurį 2017 m. spalio 25 d. patikslino.
Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2017 m. lapkričio 2 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 6-447 (toliau – Išvada) dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, 2017 m. kovo 8 d., priimdamas įsakymą Nr. TE-183, būdamas atsakingu už Vilniaus APGV pavestų tikslų įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą, veiklos organizavimą, nesiėmė priemonių bei neužtikrino, kad būtų laiku patvirtinti Trakų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės PGT administratorių pareigybių aprašymai. Nesiimdamas priemonių dėl pareigybės aprašymų patvirtinimo laiku, pažeidė Kontrolės aprašo 3, 3.1, 4, 22 punktus, Darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1, 2 punktus, Vilniaus APGV nuostatų 16.1, 16.2, 16.5, 16.7 punktus, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.7, 6.10 punktų reikalavimus.
PAGD direktorius Skundžiamu įsakymu, vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ir atsižvelgdamas į Išvadą, pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, pateikė skundą, kurį papildė 2017 m. lapkričio 28 d., Komisijai, kuri Sprendimu jo skundą dėl paskirtos nuobaudos atmetė. Komisijos nariai vienbalsiai balsavo dėl pasiūlymo netenkinti pareiškėjo skundo.
Pareiškėjas skunde teismui teigia, kad jam tarnybinė nuobauda skirta nepagrindus jo kaltės, objektyviai, neįvertinus aplinkybių, dėl kurių jam skirta tarnybinė nuobauda, neatsižvelgus į jį charakterizuojančius duomenis, nurodyti bendro pobūdžio teiginiai.
Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas naujus pareigybių aprašymus 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. TE-604 patvirtino, nėra.
Skundžiamas Įsakymas grindžiamas Statuto (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties 2 dalies 3 punkte nustatyta galima tarnybinių nuobaudų rūšis – griežtas papeikimas. Tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vadovas (10 dalis). Statuto 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta viena iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių – per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas padarė kitą tarnybinį nusižengimą.
Taigi, PAGD direktoriui suteikta diskrecijos teisė skirti tarnybinę nuobaudą už padarytą pažeidimą.
Pažymėtina, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.). Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-507/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-982/2014; 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3480-629/2019 ir kt.).
Išvadoje detaliai įvertinta, už ką pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda. Teismas pažymi, kad pareiškėjo skundo argumentai š esmės buvo vertinti Komisijos ir dėl jų jau buvo pasisakyta. Pareiškėjas vertina, kad išvadoje nepagrindžiama jo kalt dėl padaryto pažeidimo, pareikštas lakoniškas kaltinimas.
Teismas su tokia pozicija nesutinka.
Išvados konstatuojamosios dalies pirmame punkte konstatuota, kad Vilniaus APGV (duomenys neskelbtini) R. S. 2017 m. kovo 8 d. priimdamas įsakymą Nr.TE-183, kuriuo nurodė laikyti, kad nuo 2017 m. vasario 1 d. Vilniaus APGV Tarnybų (Trakų PGT, Šalčininkų PGT, Širvintų PGT, Švenčionių PGT, Ukmergės PGT) darbuotojos V. Z., I. B., Ž. K., L. K., V. L. atitinkamai eina Trakų PGT, Šalčininkų PGT, Širvintų PGT, Ukmergės PGT ir Švenčionių PGT administratorių pareigas, būdamas Vilniaus APGV viršininku bei atsakingu už Vilniaus APGV pavestų veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą, Vilniaus APGV veiklos organizavimą, nesiėmė priemonių bei neužtikrino, kad būtų laiku patvirtinti Trakų PGT, Šalčininkų PGT, Širvintų PGT, Švenčionių PGT, Ukmergės PGT administratorių pareigybės aprašymai. Nesiimdamas priemonių dėl minėtų pareigybės aprašymų patvirtinimo laiku (nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. spalio 16 d. Vilniaus APGV Tarnybų administratorės savo darbo funkcijas atliko neturėdamos patvirtinto ir galiojančio pareigybės aprašymo) ir taip pareiškėjas pažeidė Kontrolės aprašo 3, 3.1, 4 ir 22 punktų reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad vidaus kontrolė – tai kompleksinis procesas, kurį įgyvendina departamento ir jam pavaldžių įstaigų vadovybė, darbuotojai ir kuris skirtas nustatyti rizikos veiksnius bei užtikrinti, kad, vadovaujantis departamento ir jam pavaldžių įstaigų misija, būtų įgyvendinami šie tikslai: departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla būtų vykdoma įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms pavestų valdymo sričių strateginį veiklos planą ir kitus planavimo dokumentus, programas bei procedūras (3.1 punktas), Departamento ir jam pavaldžių įstaigų vadovai atsakingi už efektyvios vidaus kontrolės sukūrimą, veikimą ir tobulinimą (4 punktas); vidaus kontrolės veiksmingumas departamente ir jam pavaldžiose įstaigose turi būti užtikrinamas nuolat, darbuotojams atliekant savo funkcijas ir įgyvendinant pareigas (22 punktas); Darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 punktą, kuriame nustatyta, kad Biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąrašus, naudodamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriaus kodu ir pritaikydamas profesijos pavadinimą konkrečiai pareigybei įvardyti, to paties straipsnio 2 punktą, kuriame nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių aprašymus; Vilniaus APGV nuostatų 16.1 punktą, kuriame nustatyta, kad Vilniaus APGV viršininkas sprendžia Vilniaus APGV kompetencijai priskirtus klausimus, atsako už Vilniaus APGV pavestų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą, Vilniaus APGV veiklos organizavimą; 16.2 punktą, kuriame užtikrina, kad Vilniaus APGV veikloje būtų laikomasi LR įstatymų, vykdomi vidaus reikalų ministro, departamento direktoriaus įsakymai ir kiti teisės aktai; 16.5 punktą, kuriame nustatyta, kad pagal kompetenciją priima įsakymus ir kontroliuoja jų vykdymą, pasirašo finansinius, siunčiamus dokumentus, atsakymus į paklausimus; 16.7 punktą, kuriame nustatyta, kad Departamento direktoriaus įgaliojimu skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Vilniaus APGV vidaus tarnybos sistemos pareigūnus, priima į pareigas ir atleidžia iš jų kitus valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. Teisės aktų nustatyta tvarka skiria jiems tarnybines ir drausmines nuobaudas, pašalpas, juos skatina, suteikia jiems atostogas, siunčia juos į komandiruotes ir įgyvendina kitus darbdavio įgaliojimus personalo valdymo srityje. Taip pat netinkamai vykdė Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. pagal kompetenciją organizuoja, kontroliuoja ir užtikrina Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pavestų strateginių planų vykdymą, siekia įgyvendinti planuose nustatytus rodiklius, asmeniškai atsako už Vilniaus APGV pavestų veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą, Vilniaus APGV veiklos organizavimą (6.1 punktas); užtikrina, kad Vilniaus APGV veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių, vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, vidaus reikalų ministro, departamento direktoriaus įsakymai ir kiti teisės aktai (6.2 punktas); tvirtina Vilniaus APGV darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus (6.7 punktas), Departamento direktoriaus įgaliojimu skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Vilniaus APGV vidaus tarnybos sistemos pareigūnus, karjeros valstybės tarnautojus, darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį. Teisės aktų nustatyta tvarka skiria jiems tarnybines ir drausmines nuobaudas, pašalpas, juos skatina, suteikia atostogas, siunčia į komandiruotes ir įgyvendina kitus darbdavio įgaliojimus personalo valdymo srityje (6.10 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tinkamai įgyvendinti pareigybės aprašymo, Vilniaus APGV nuostatų reikalavimus, Darbo apmokėjimo įstatymo reikalavimus bei užtikrintų tinkamą Kontrolės aprašo reikalavimų vykdymą. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, kad pažeidimas grindžiamas abstrakčiais duomenimis, atmestini, kadangi Išvadoje detaliai nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimus pareiškėjas pažeidė ir dėl ko jam skirta tarnybinė nuobauda. Šiuo atveju pareiškėjo skundo argumentai, kad pareigybių aprašymų patvirtinimą lėmė žmogiškas faktorius ir darbuotojų trūkumas, nešalina jo atsakomybės. Būtent jis ir buvo atsakingas už tinkamą vidaus darbo kontrolę. Šiuo atveju pareiškėjo atsakomybės laipsnis dėl pareigybių aprašymų tvirtinimo buvo aukštas. Jis turėjo ne laukti, kad Tarnybų vadovai inicijuotų siūlymus dėl pareigybių aprašymų tvirtinimo, o būtent pats turėjo kontroliuoti šį procesą tinkamai bei siekti, kad kuo greičiau būtų atlikti būtini veiksmai pareigybių aprašymams patvirtinti. Kokių aktyvių veiksmų pareiškėjas ėmėsi nepaaiškino. Byloje tokių duomenų nėra.
Šiuo atveju pasikeitus teisiniam reguliavimui pareigybių aprašymai turėjo būti tvirtinami, jiems įsigaliojus. Pareiškėjo vertinimas, kad nebuvo nustatytas terminas, kada turėjo būti parengti pareigybių aprašymai, negali paneigti esminio teisės taikymo aspekto.
Akcentuotina, kad nuo 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojo keičiamų pareigybių sąrašas. Įsigaliojus Metodikai 2017 m. balandžio 15 d. pareiškėjas turėjo aktyviais veiksmais siekti, kad būtų patvirtinti nauji pareigybių aprašymai. Pats turėjo organizuoti, inicijuoti ar kitais aktyviais veiksmais užtikrinti tokio proceso eigą. Akivaizdu, kad naujus pareigybių aprašymus patvirtintus tik 2017 m. spalio 16 d. Atsakovo išvada, kad administratorės darbines funkcijas vykdė, neturėdamos patvirtintų pareigybių aprašymų, yra pagrįsta. Ta aplinkybė, kad Darbo apmokėjimo įstatyme nebuvo nustatyta data iki kada turi būti parengti pareigybių aprašymai, negali paneigti Išvadoje nustatytų aplinkybių. Pareiškėjo teiginiai, kad jis tinkamai vykdė Darbo apmokėjimo įstatymą ir Įsakymą, yra nepagrįsti. Pabrėžtina, kad naujų pareigybių aprašymų patvirtinimas 2017 m. spalio 16 d., negali būti laikomas tinkamu pareigų atlikimu. Šiuo atveju pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, buvo atsakingas už tinkamą įstaigos funkcionavimą ir, akivaizdu, už savo tiesioginių funkcijų, t. y. pareigybių aprašymų patvirtinimą.
Pareiškėjui yra taikyta tarnybinė atsakomybė, todėl šiuo atveju Vilniaus APGV tarnybų (duomenys neskelbtini) veiksmai, kuriems buvo pavesta rengti pareigybių aprašymus, nešalina pareiškėjo atsakomybės, kadangi už įstaigos veiklą yra atsakingi ne tarnybų viršininkai, o pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas. Šie pareiškėjo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo imtis priemonių organizuoti ir užtikrinti tinkamą kontrolę naujų pareigybių aprašymams parengti. Nurodyti argumentai, kad supažindino su Įsakymu atsakingus asmenis už naujų pareigybių parengimą, nešalina jo atsakomybės. Išvadoje detaliai nurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė, buvo įvertinti pareiškėjo paaiškinimai, o taip pat ir Komisija Sprendime išsamiai įvertino jo skundo argumentus. Pabrėžtina, kad iš esmės tie patys ir teismo skunde nurodyti argumentai.
Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė netiesioginės tyčios kaltės forma, t. y. jis, kaip įstaigos vadovas, privalėdamas užtikrinti, kad įstaigose veiksmingumas būtų užtikrinamas nuolat, darbuotojams atliekant savo funkcijas ir įgyvendinant pareigas, juridinis asmuo vykdydamas veiklą laikytųsi valdymo principų bei teisės aktų reikalavimų, būdamas atsakingas už efektyvios vidaus kontrolės, sukūrimą, jos veikimą, įgaliojimų įgyvendinimą personalo valdymo srityje, privalėjo imtis priemonių, kad Vilniaus APGV Tarnybų administratorių pareigybių aprašymai būtų patvirtinti laiku ir kad šias pareigas einantys darbuotojai atliktų darbus pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Bylos medžiaga nustatyta, kad jis nesiėmė priemonių minėtų pareigybės aprašymų patvirtinimui laiku. Pareiškėjas turėjo ir privalėjo išmanyti teisės aktų reikalavimus, suprasti ir teisingai įvertinti turimą informaciją, kad pareigybių aprašymai dar nėra parengti, numatė galimas pasekmes bei sąmoningai leido joms kilti. Taigi, jis, vadovas, neužtikrino, kad jo vadovaujamoje įstaigoje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų. Padarytas pažeidimas nereikalauja neigiamų pasekmių kilimo, nes jis yra formalios sudėties. Teismas pritaria Išvadoje pateiktam vertinimui.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su skirta nuobaudos rūšimi, teigia, kad ji yra neproporcinga, neatsižvelgta į jo charakteristiką.
Kaip minėta, pareiškėjui Skundžiamu įsakymu yra paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, atsižvelgė į jį charakterizuojančią medžiagą, įvertino ir tai, kad jam 2017 m. spalio 18 d. buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pažymėtina, kad nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės ir bus priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-947-790/2018. LVAT 2019 m. spalio 29 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą dėl 2017 m. spalio 18 d. įsakymo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Taigi, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo. Šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda, yra konstatuota galutiniu teismo sprendimu ir iš naujo neįrodinėtina. Tai turi reikšmę ir šiai nagrinėjamai bylai.
Taigi, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas tinkamai individualizavo pareiškėjo tarnybinės atsakomybės taikymo klausimą ir teisėtai bei pagrįstai jam skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui tarnybinė nuobauda būtų švelninama. Šiuo atveju tiek Išvadoje, kuria grindžiamas Įsakymas, tiek ir Komisijos Sprendime, yra tinkamai įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir teismas neturi pagrindo jų įvertinti priešingai, remdamasis skunde nurodytomis aplinkybėmis.
Esminė aplinkybė, kad 2017 m. spalio 16 d. buvo patvirtinti nauji pareigybių aprašymai yra neginčytinai nustatyta. Konstatuotina, kad pareiškėjas, būdamas atsakingu už Vilniaus APGV pavestų veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą, tinkamą įstaigos veiklos organizavimą, nesiėmė priemonių bei neužtikrino, kad būtų laiku patvirtinti Trakų PGT, Šalčininkų PGT, Širvintų PGT, Švenčionių PGT, Ukmergės PGT administratorių pareigybės aprašymai, t. y. nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. spalio 16 d. Vilniaus APGV Tarnybų administratorės darbines funkcijas atliko neturėdamos patvirtinto ir galiojančio pareigybės aprašymo. Teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjas taip pažeidė Vidaus kontrolės aprašo 3, 3.1, 4 ir 22 punktų reikalavimus, Darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, Vilniaus APGV nuostatų 16.1, 16.2, 16.5 ir 16.7 punktus bei netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.7 ir 6.10 punktų reikalavimus. Jei pareiškėjas būtų tinkamai vykdęs minėtų teisės aktų reikalavimus ir ėmęsis aktyvių veiksmų priskirtų funkcijų tinkamam įgyvendinimui, nebūtų sprendžiamas ir tarnybinės atsakomybės taikymo klausimas.
Atsakovas tyrimo metu nustatė pažeidimo sudėtį, tinkamai individualizavo tarnybinės nuobaudos skyrimą bei pagal suteiktą kompetenciją Departamento direktorius, vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Kaip minėta, Komisija Sprendimu motyvuotai pritarė Išvadoje atlikto tyrimo vertinimui. Taigi, ir jos Sprendimo nėra pagrindo naikinti.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.