Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S –187– 227/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Glaskek LT“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9586-902/2016 pagal ieškovės UAB „Glaskek LT“ ieškinį atsakovei UAB „Kietaviškių statyba“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 14 d. priimtas nagrinėti ieškovės UAB „Glaskek LT“ ieškinys dėl skolos priteisimo, pareikštas teismui priėmus skolininkės UAB „Kietaviškių statyba“ prieštaravimus dėl 2016 m. rugsėjo 14 d. teismo įsakymo. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad pagal rangos sutartį atsakovei buvo suteikta paslaugų ir parduota prekių už 22672,24 Eur sumą, tačiau atsakovė atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 11978,60 Eur. Taip pat atsakovei paskaičiuotos 359,35 Eur netesybos. Ieškiniu prašė priteisti 11978,60 Eur skolą, 359,35 Eur netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo. Nurodė, kad sutarties 8.11 punktu šalys susitarė, kad iškilę ginčai sprendžiami tarpusavio sutarimu, o nepavykus susitarti – LR įstatymų nustatyta tvarka, ginčo sprendimo vieta – Panevėžio miestas. Todėl byla teisminga Panevėžio miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-9586-902/2016 pagal teismingumą perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui.Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 32, 34, 137 straipsnių nuostatomis ir pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl tinkamos teismingumo taisyklės taikymo būtina nustatyti ginčo objektą ir pobūdį. Iš teismui pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo atsakovei, kurios registruotas buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Šalys 2015 m. lapkričio 20 d. Rangos sutartimi Nr. 151120/25/11 susitarė, kad iškilę ginčai sprendžiami tarpusavio susitarimu, o nepavykus susitarti - LR įstatymų nustatyta tvarka. Sprendė, kad šalių ginčas turi būti nagrinėjamas LR įstatymų nustatyta tvarka, t. y. byla pagal ieškovės ieškinį nagrinėjama pagal CPK 29 straipsnį – pagal atsakovės, juridinio asmens, buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, todėl byla perduotina pagal teismingumą.

III. Atskirojo skundo motyvai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Glaskek LT“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti, perduoti bylą nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino šalių sutarties 8.11 punktą, kuriuo šalys susitarė, jog „iškilę ginčai sprendžiami tarpusavio sutarimu, o nepavykus susitarti – LR įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo sprendimo vieta – Panevėžio miestas“. Nesutinka, kad šalių sutarta ginčų sprendimų vieta (Panevėžys) yra taikoma tik tada, kai ginčai sprendžiami tarpusavio susitarimu. Teigia, kad toks susitarimas dėl ginčų sprendimo vietos apima tiek ikiteisminių, tiek teisminių ginčų sprendimo vietą. Atskirai suformuotas savarankiškas teiginys „Ginčų sprendimo vieta – Panevėžio miestas“ suponuoja išvadą, kad visi ginčai sprendžiami Panevėžyje. Šalys susitarė dėl sutartinio teismingumo, kaip tai numato CPK 32 straipsnio nuostatos, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad teisme ginčai sprendžiami pagal bendras teismingumo taisykles.Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Kietaviškių statyba“ nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis naikintina ir byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29str.), alternatyvųjį (CPK 30 str.), išimtinį (CPK 31 str.), sutartinį (CPK 32 str.) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33str.). Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo (CPK 32 str.).Pagal CPK 32 straipsnio 1 dalį šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Šioje teisės normoje atsispindi ginčo šalių autonomijos principas. Šalims įstatymas suteikia laisvę susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos, nei turėtų būti pagal procesinius įstatymus. Šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik ta apimtimi, kuria jis pažeidžia imperatyvias išimtinio teritorinio teismingumo taisykles (CPK 32 str. 2 d.). Pažymėtina, kad šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik tiek, kiek pažeidžia imperatyvias rūšinio ir išimtinio teritorinio teismingumo taisykles. Susitarimas, nepažeidžiantis šių taisyklių, turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas esant galimybei jį įgyvendinti. Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos rangos sutarties 8.11 punkto, kuriuo šalys susitarė, jog „iškilę ginčai sprendžiami tarpusavio sutarimu, o nepavykus susitarti – LR įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo sprendimo vieta – Panevėžio miestas“, aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokiu būdu šalys susitarė ginčus spręsti tarpusavyje Panevėžio mieste, o nepavykus susitarti – pagal bendras teismingumo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad toks sutarties turinio aiškinimas yra neteisingas. Sutiktina su apeliante, kad sutarties 8.11 punkte yra susitarta tiek dėl ikiteisminių, tiek dėl teisminių ginčų sprendimo vietos, kadangi atskiru sakiniu yra nurodoma, jog ginčų sprendimo vieta - Panevėžio miestas, ir ginčų pobūdis nėra konkretizuojamas. Kadangi atskirai yra nurodoma visų ginčų sprendimo vieta, teiginio, kad nepavykus susitarti ginčai sprendžiami LR įstatymų nustatyta tvarka, negalima interpretuoti taip, kad yra susitarta teisminius ginčus spręsti pagal bendras teismingumo taisykles. Kita vertus, net ir pripažinus, kad sutarties 8.11 punkte dviprasmiškai yra pasisakyta dėl teisminių ginčų sprendimo vietos, įvertintina, kad šalys aiškiai išreiškia susitarimą kitus ginčus spręsti Panevėžio mieste. Todėl, manytina, kad ir nepavykus ginčo išspręsti derybų būdu, ginčo sprendimo vieta išlikti ta pati. Pasisakant dėl sutartinio arba bendrojo teismingumo prioriteto pirmenybė turėtų būti skiriama sutartiniam teismingumui, nes teisės doktrinoje pripažinta, kad esant specialiosios ir bendrosios normų konkurencijai, taikoma specialioji norma. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs, kad šalių susitarimas dėl teritorinio bylos teismingumo paduotam ieškiniui negalioja, procesinės teisės normas pritaikė neteisingai ir nepagrįstai nutarė, kad ieškinys Panevėžio miesto apylinkės teismui neteismingas. Tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 338 str., 329 str. 1 d.) ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies antruoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir byla perduoti nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.