- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-20
- Bylos Nr.
- 1S-515-593/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00096-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- R. L.
- Advokatai
- Ramūnas Putinas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Ramūno Putino skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutarties, kuria netenkintas Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus teikimas dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendis pakeistas – R. L. nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį perkvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, kaip viena tęstinė nusikalstama veika, ir jam paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme visiško sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta – 7 (septyneri) metai 10 (dešimt) mėnesių 27 (dvidešimt septynios) dienos laisvės atėmimo su 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.
3. Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 10 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 9 d.
Šalies argumentai
4. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius 2021 m. birželio 9 d. teikimu Nr. 1-2465 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo bausmės dėl ligos. Teikime nurodė, kad nuteistajam nustatytas pagrindinis susirgimas (duomenys neskelbtini). Komplikacijos: (duomenys neskelbtini). R. L. diagnozė atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ sunkių nepagydomų ligų aprašo I priedo IV skyriaus 18 punkto kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 22 d. nutartimi Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus teikimą atmetė, nurodydamas, kad nuteistasis R. L. stiprų regos defektą turėjo tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek jų padarymo metu, todėl nuteistojo regėjimo problemos nėra nauja aplinkybė dėl jo sveikatos būklės, atsiradusi įkalinimo įstaigoje, atliekant bausmę. Šiuo metu R. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuteistųjų socialinės globos skyriuje. Jam sveikatos priežiūra yra užtikrinama Laivės atėmimo vietų ligoninėje dirbančių gydytojų, o iškilus būtinumui dėl priežiūros (apsitvarkymo), jam padeda nuteistųjų socialinės globos skyriuje dirbantys tvarkiniai. R. L. yra pakankamai savarankiškas, be niekieno pagalbos nueina iki sporto salės, nebesinaudoja neregio lazdele, sugeba pats save apsitarnauti, pataisos įstaigos administracijai jis yra pateikęs dokumentus apie įdarbinimą sporto klube. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis ir toliau gali atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tuo pačiu būti gydomas bei prižiūrimas.
Šalies argumentai
6. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis R. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti.
6.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisinga, teismas neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovas A. K. globos skyriuje dirba tik nuo 2021 m. gegužės 15 d., be to, būryje per parą jis praleidžia daugiausiai iki 3 valandų. Todėl šis asmuo per tokį trumpą savo darbo laiką negalėjo susidaryti objektyvios nuomonės apie tai, ar jam dėl aklumo nekyla kokių nors problemų. Iš tiesų, su įvairiais sunkumais jis susiduria kiekvieną dieną. Nors šiuo metu į sporto salę vaikšto vienas, tačiau prieš tai daugiau nei metus laiko jį vedžiojo kiti nuteistieji, dabar jis yra įgudęs ir su neregio lazdele kelią randa ir pats.
6.2. Nuteistasis skunde pažymi, kad būryje dirba keturi tvarkiniai, tačiau jie yra neįgalūs – vienas nevaldo rankos, kitas serga (duomenys neskelbtini) liga. Be to, tvarkiniai neslaugo kitų neįgaliųjų, jie tvarko patalpas. R. L. sutinka, jog medicininė pagalba jam yra teikiama, tačiau atkreipia dėmesį, kad jis yra darbingas tik 10 procentų, todėl priežiūra, t. y. pagalba buityje, jam yra privaloma. Savarankiškai jis negali pasigaminti valgyti, išsiskalbti drabužių, rašyti, skaityti ir kt., todėl yra priverstas nuolat prašyti kitų nuteistųjų pagalbos. Nuteistasis nurodo ir tai, kad gydytojos O. M. teisme nurodytas teiginys apie tai, kad kartą per dieną jį lanko socialinė darbuotoja, yra melagingas. Net jei ši darbuotoja ir ateitų, tai labai reikšmingai padėti negalėtų, nes būryje yra apie 40 neįgaliųjų, kuriems visiems daugiau ar mažiau reikalinga pagalba.
6.3. Skundo autoriaus nuomone, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygos bausmės atlikimui yra geresnės nei pataisos namuose, tačiau ir ši įstaiga nėra pritaikyta žmonėms, turintiems regėjimo negalią. Pavyzdžiui, durys atsidaro į koridoriaus pusę, todėl, eidamas juo, jis nuolat užkliūva už atidarytų ar atidaromų durų. Be to, visų patalpų durys nėra pažymėtos jutimo ženklais. Savo palatos durų rankeną jis yra apvyniojęs virve, kad nepasiklystų ir nenueitų į kitą palatą. Taip pat sunku lipti laiptais, nes ant jų nėra jokių iškilumų. Pažymima ir tai, kad iki šios dienos jam nėra sudarytas socializacijos planas. Šiuo metu jis yra kreipęsis į įstaigos direktorių dėl jo perkėlimo į besargybos teritoriją, kad galėtų gauti asmeninio konsultanto pagalbą ir nereikėtų kitų nuteistųjų malonės.
7. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo R. L. gynėjas advokatas Ramūnas Putinas prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus teikimą tenkinti.
7.1. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, paremta neteisingais duomenimis, nutartyje nėra tinkamai įvertinta nuteistojo liga, bausmės atlikimo sąlygos aklam žmogui, teigiama nuteistojo asmenybės charakteristika, atliktos bausmės dydis, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika tokio pobūdžio bylose. R. L. nustatytas „Aklumas 4“, t. y. viena akimi 20 cm atstumu jis mato pirštų judesius, o kita akimi – tik šviesą. Gydytojų konsultacinė komisija, įvertinusi nuteistojo sveikatos būklę, priėmė išvadą, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-308/V-1247 „Sunkių nepagydomų ligų sąrašo“ IV skyriaus 18 punktą. EŽTT praktikoje nustatyta, kad tuo atveju, kai nacionalinės institucijos nusprendžia atimti laisvę neįgaliam asmeniui, jos privalo itin griežtai kontroliuoti, jog laisvės atėmimo sąlygos atitiktų specifinius poreikius, susijusius su jo negalia. Pagal Konvencijos 3 straipsnį, regėjimo negalią turinčio asmens laisvės atėmimas tokiomis sąlygomis, kai jis negali savarankiškai vaikščioti, jam neteikiama reikalinga profesionali priežiūra ar pagalba kasdieniame gyvenime, gali viršyti laisvės atėmimui neišvengiamai būdingą kančios lygį ir prilygti žeminančiam elgesiui.
7.2. Advokatas skunde atkreipia dėmesį, kad EŽTT pripažino priimtinu R. L. skundą prieš Lietuvą (Paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl visiškai analogiškos situacijos, kai Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi netenkino pataisos įstaigos teikimo atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos. Byla jau perėjo į ginčo stadiją ir bus nagrinėjama EŽTT. Apylinkės teismas suklydo ir netinkamai vertino EŽTT praktiką bei Paraišką Nr. 48309/19 L. prieš Lietuvą, nes vėl pakartota ta pati klaida, už kurią finansinės sankcijos bus pritaikytos Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
7.3. Teismo argumentai apie tinkamas aklam žmogui kalinimo sąlygas yra visiškai atmestini, nes Laisvės atėmimų vietų ligoninės Socialinės globos skyriuje bausmę atlieka virš 60 nuteistųjų, o juos prižiūri tik vienas pareigūnas, neturintis nei specialių medicininių žinių, nei medicininio išsilavinimo. Akivaizdu, kad šis pareigūnas, net ir norėdamas daugiau kaip vienam asmeniui suteikti globos paslaugų, socialinės pagalbos teikti negali. Skyriuje tik 2 val. per parą dirba slaugytoja, kuri taip pat negali suteikti globos paslaugų daugiau kaip vienam nuteistajam. Slaugytoja pasirodo du kartus per dieną, kai nuteistiesiems išduoda vaistus. Nuteistasis, būdamas visiškai aklas, buitimi, gyvenimu, elementaria higiena pats pasirūpinti negali. Akliems asmenims Laisvės atėmimų vietų ligoninėje jokių specialių įrenginių, prietaisų, galinčių palengvinti buitį, nėra. Be to, apylinkės teismas nepasidomėjo tvarkinių veiklos (darbo) funkcijomis. Tvarkinys – tai tas pats negalią turintis nuteistasis, kuris vykdo valytojo funkcijas. Jis ne tik, kad neturi jokios pareigos pagelbėti R. L. buityje, bet jam tai yra netgi draudžiama.
7.4. Advokatas skunde nurodo ir tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs didžiąją dalį bausmės (daugiau kaip 13 metų), todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nehumaniška ir pažeidžia Konvencijos 3 straipsnį. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi tik įstatymu. Analogiškai turėtų būti sprendžiamas ir teikimo dėl atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimas, tačiau apylinkės teismas, vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas surinktus duomenis, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus ir priėmė neteisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Ramūno Putino skundai atmetami.
8. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnio 1, 2 dalys). Atleidimą nuo bausmės atlikimo dėl ligos taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką.
9. 2021 m. birželio 3 d. Sveikatos būklės patikrinimo akte Nr. 60-11 (b. l. 4) konstatuota, kad R. L. būklė atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Sunkių nepagydomų ligų sąrašo IV skyriaus 18 punktą, t. y. jam nustatytas pagrindinis susirgimas – (duomenys neskelbtini), komplikacijos – (duomenys neskelbtini). Pacientą apžiūrėjus ir aptarus gydytojų konsiliumo, konstatuota, kad subjektyviai nurodomas regėjimo aštrumas (OD skaičiuoja pirštus prieš akį iš 10-20 cm, OS šviesos jutimas abejotina projekcija) atitinka regėjimo sutrikimo kategoriją „Aklumas 4“, tačiau vyraujančios oftalmologinės patologijos, objektyvių priežasčių, galinčių sąlygoti subjektyviai R. L. nurodomą regėjimo pablogėjimą, nestebima. Objektyvi akių būklė nuo 2018 m. atliktų tyrimų nepakito.
10. Pažymėtina, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą sąrašą. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas.
11. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus teikimą atmetė, aptardamas iš esmės visus pirmiau nurodytus vertintinus kriterijus. Aukštesnės instancijos teismas, pritardamas žemesnės instancijos teismo motyvams, pažymi, kad, nors R. L. diagnozuotas aklumas patenka į Sunkių nepagydomų ligų sąrašą, tačiau jo asmenybė vis dar išlieka pavojinga visuomenei. Nuteistasis ilgalaike laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas už tai, kad vadovavo nusikalstamo susivienijimo, sukurto daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis ir vykdyti jų kontrabandą iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) bei neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, veiklai. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, jis padarė dar vieną tęstinę nusikalstamą veiką – siekdamas asmeninės naudos (draudžiamų daiktų įgijimo), sukurstė piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautoją – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prižiūrėtoją.
12. R. L. 2015 m. kovo 12 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus atvyko į Kybartų pataisos namus, tačiau nepriekaištingu elgesiu nepasižymėjo – septynis kartus buvo baustas drausmine tvarka. 2017 m. birželio 21 d. Sveikatos būklės patikrinimo akte Nr. 60-6 nuteistajam buvo nustatytas pagrindinis susirgimas – abiejų akių aklumas, todėl jau 2017 m. rugpjūčio 23 d. Kybartų pataisos namai su teikimu kreipėsi į apylinkės teismą dėl R. L. atleidimo nuo bausmės dėl ligos, tačiau šis teikimas buvo atmestas, kaip ir vėliau sekę kiti teikimai. Aiškinantis nuteistojo sveikatos būklę, nustatyta, kad jo akys buvo pažeistos dar (duomenys neskelbtini), taikytas stacionarus gydymas, pašalinti abiejų akių lęšiukai. Nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. jam buvo nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis. Šiuo laikotarpiu R. L. dėl asmeninės pagalbos į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, savarankiškai vaikščiodavo, perskaitydavo ir pasirašydavo jam įteikiamus dokumentus. 2018 m. rugpjūčio 20 d. Darbingumo lygio nustatymo pažymoje STS Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam nustatytas tik 10 procentų bazinis darbingumo lygis dėl to paties susirgimo – abiejų akių aklumo. Nagrinėjant pataisos namų teikimus dėl R. L. atleidimo nuo bausmės dėl ligos, išsiaiškinta, kad nuteistasis vis dar gali jam pažįstamoje aplinkoje laisvai vaikščioti ir vienas, taip pat gali be pašalinės pagalbos pasiimti maistą, valgyti, apsirengti. Pataisos namuose nėra paskirtas atskiras asmuo, kuris jį lydėtų bei prižiūrėtų, kadangi nuteistasis dėl tokios pagalbos nesikreipė. Nustatyta, kad R. L. kurį laiką užsiėmė individualia darbine veikla – daržininkyste, lankė kompiuterinio raštingumo tobulinimo programą. Šių veiklų dėl prasto regėjimo jis atsisakė 2018 m., tačiau iki šiol sportuoja, lankė jogos užsiėmimus.
13. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo sveikatos būklė (regėjimas) nuo bausmės atlikimo pradžios iš tiesų suprastėjo, tačiau maždaug nuo 2018 m. jokios ženklios neigiamos sveikatos dinamikos nestebima. Be to, reaguojant į R. L. sveikatos pokyčius, 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu, siekiant palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, jis perkeltas tęsti bausmės atlikimo iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus į Vilniaus pataisos namus. Tai, kad jam reikalinga speciali priežiūra, R. L. nurodė tik 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašytame prašyme, kuriame prašė pervežti jį dėl sveikatos būklės į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau, sužinojęs apie jo perkėlimą į Vilniaus pataisos namus, šį prašymą atsiėmė. 2019 m. spalio 3 d. Kalėjimų departamentui buvo pateiktas prašymas tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui perkelti R. L. į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos skyrių. 2019 m. spalio 11 d. buvo nutarta rekomenduoti įgyvendinti šį nuteistojo prašymą. 2019 m. gruodžio 2 d. R. L. buvo paskirtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektoriaus patalpą Nr. (duomenys neskelbtini). Nors nuteistojo bausmės atlikimo sąlygos, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, buvo nuolat gerinamos, tačiau R. L. elgesys itin teigiama linkme nekito. 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. birželio 11 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus nutarimais jam paskirtos drausminės nuobaudos už draudžiamų turėti daiktų laikymą.
14. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dirbantis Resocializacijos skyriaus specialistas A. K. pažymėjo, kad R. L. globos sektoriuje gyvena vienas, nuteistasis nesikreipė dėl padėjėjo jam paskyrimo, jokios pagalbos neprašo. R. L. savarankiškai vaikšto į sporto salę (iki kurios atstumas yra apie 100 metrų), taip pat lauke, turi galimybę eiti į parduotuvę, valgyklą, skambinti taksofonu. Anksčiau matydavo, jog nuteistasis naudojasi neįgaliųjų lazdele, tačiau pastaruoju metu ja nesinaudoja. Maistas R. L. yra atnešamas tris kartus per dieną, jam pačiam gaminti valgio nereikia. Taigi, yra sudarytos visos sąlygos tinkamam bausmės atlikimui. Nors nuteistasis skunde teigia, jog A. K. įstaigoje dirba gana neseniai, todėl dar negali būti susidaręs objektyvios nuomonės apie pagalbos buityje jam reikalingumą, tačiau tai, jog nuteistasis gerai orientuojasi jam pažįstamoje aplinkoje ir jokios išskirtinės pagalbos nereikalauja, patvirtino ir gydytoja O. M.. Pastaroji nurodė, jog R. L. gali judėti, pavalgyti ir save apsitarnauti, t. y. jis yra savarankiškas asmuo. Šiuo metu yra aktyviai bendradarbiaujama su Aklųjų sąjunga, numatoma suteikti regėjimo sutrikimų turintiems nuteistiesiems papildomas galimybes naudotis knygomis, telefonais. Socialinės globos skyriuje R. L. yra nuolat prižiūrimas, tęsiamas jo turimos lėtinės ligos gydymas. Esant poreikiui, nuteistasis yra vežamas į Kauno klinikas ir į Vilniaus universitetinę ligoninę. Gydytojos nuomone, laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys pas reikiamus medikus patenka netgi greičiau nei šios bausmės neatliekantys asmenys.
15. Pažymėtina, jog skunde aukštesnės instancijos teismui R. L. pripažįsta, jog bausmės atlikimo sąlygos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra geros, tačiau trūksta tam tikrų priemonių, kurios būtų pritaikytos būtent regėjimo negalią turintiems nuteistiesiems. Taigi, daryti išvadą, jog R. L. yra kankinamas ar žeminamas, pagrindo nėra. Pataisos įstaigoje nuteistasis nelieka vienas niekada, nes pas jį du kartus ateina slaugytoja, vieną kartą – socialinė darbuotoja ir papildomai dar veikia Resocializacijos skyrius. Taigi, priešingai nei teigia R. L. ir jo advokatas, nuteistajam padeda (gali padėti esant poreikiui ir prašymui) ne tik tvarkiniai, t. y. kiti negalią turintys nuteistieji, valantys gyvenamąsias patalpas, tačiau ir visas pataisos įstaigos personalas. Be to, kaip nurodo skunde nuteistasis, šiuo metu jis yra kreipęsis dėl vykimo be sargybos teisės suteikimo, kad galėtų gauti asmeninio konsultanto pagalbą, taigi, galimybių turėti vieną ar kitą pagalbininką yra, reikia tik jomis pasinaudoti. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, ar atleidus R. L. nuo bausmės atlikimo, kas nors iš artimųjų yra pasiruošę jį prižiūrėti. Šiuo metu nuteistajam nereikia galvoti nei apie maisto ruošimą, nei apie kitus buitinius darbus (drabužių skalbimą, gyvenamosios patalpos valymą ir pan.), jam taip pat suteikiamas visapusiškas medicininis gydymas, tuo tarpu, ar tokias sąlygas nuteistasis turės ir būdamas laisvėje, nėra aišku.
16. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad aplinkybė, jog EŽTT pripažino priimtinu R. L. skundą prieš Lietuvą (Paraiškos Nr. 48309/19) dėl to, jog Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi netenkino pataisos įstaigos teikimo atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, nekeičia fakto, jog R. L. pagal esamą sveikatos būklę gali tęsti bausmės atlikimą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Šis skundas dar nėra išnagrinėtas, sprendimas nepriimtas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. kovo 1 d. teikimą, dėl kurio pagrįstumo 2019 m. balandžio 25 d. ir 2019 m. birželio 3 d. priimtose nutartyse pasisakė Marijampolės apylinkės teismas bei Kauno apygardos teismas, pateikė Kybartų pataisos namai, šiuo metu nuteistojo kalinimo sąlygos yra gerokai pasikeitę, nes, kaip jau minėta, nuo 2019 m. gruodžio mėnesio bausmę jis atlieka Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos skyriuje, kur yra užtikrinama, jog R. L. dėl turimos negalios nepatirtų per didelių kančių.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju vien diagnozuotos ligos sunkumas nepadės užtikrinti bausmės tikslų, juo labiau, kad R. L. nesielgia itin pavyzdingai ir didelių pastangų koreguoti savo elgesį bei mąstyseną nededa. Nėra pagrindo teigti, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistajam toliau atlikti būtų per sunku, kadangi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam suteikiamos visos reikiamos medicininės paslaugos. Todėl skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų, o pateikti skundai atmetami kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Ramūno Putino skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.