Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė Aida Pogojienė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, išsilavinimas vidurinis, iš dalies darbingas nustatytas 40 proc. darbingumas, teistas:

1) 2018 m. kovo 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 7 dalį, paskirta galutinė bausmė – 73 MGL (2749,18 Eur) dydžio bauda, bausmė neatlikta,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. I. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2025 m. kovo 1 d., apie 20.30 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,81 promilių girtumas), žodinio konflikto metu tarp jo ir jo sugyventinės J. M., tyčia viena kartą sudavė puodeliu J. M. į galvos sritį, padarydamas jai galvos plaukuotosios dalies žaizdą, kas J. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią A. I. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

A. I. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2025 m. kovo 1 d. ryte buvo namuose. Su juo kartu buvo ir sugyventinė J. M.. Nuo pat ryto pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Alkoholinius gėrimus gėrė jau nuo penktadienio vakaro. Begerdami alkoholį nesipyko. Alkoholį kartu su jais vartojo sūnus D. I., D. žmona J. I. ir A. U.. Vyrai gėrė degtinę, o moterys alų. Apie 11.00 val. J. jam pradėjo priekaištauti, kad iš jos pavogė alų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jiedu su J. žodiškai konfliktavo namo priestate. Ar kas matė ir girdėjo, kaip jie su J. konfliktavo, nežino, nes nepamena, ar tuo metu buvo kas nors kartu su jais. Jis J. varė miegoti, tačiau ji nenorėjo to daryti. Susinervino ir nuo stalo paėmė puodelį, iš kurio užsigėrė degtinę ir jį metė į tarpduryje stovėjusią J. J. pasilenkė ir tas puodelis jai pataikė į jos pakaušį. J. pradėjo kažką šaukti ant jo ir įėjo į namų vidų, kur toliau kažką šaukė. Puodelis nukrito ant žemės ir sudužo. Po kurio laiko J. grįžo vėl į priestatą ir toliau gėrė alkoholį. J. jam ir toliau priekaištavo, kad pavogė jos alų ir prašė, kad jį jai atiduotų. Jis sakė, kad neturi jokio alaus ir tada ji iškvietė policijos pareigūnus. Pats negirdėjo, kaip ji iškvietė pareigūnus, bet vienu metu ji išėjo ir vėl grįžusi prie jų pasakė, kad tuoj bus policija. Taip ir buvo, netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems pripažino, kad metė puodelį į J. ir šis jai pataikė į jos pakaušį. J. galvoje nematė jokio kraujo ir ji jokiais skausmais jam nesiskundė. J. jam tik buvo sakiusi, kad jai prakirto galvą, bet pats to nematė. Puodelį į J. metė tyčia, bet tik nenorėjo taip stipriai jai pataikyti į galvą. Jis su puodeliu norėjo jai pataikyti į kuprą. Tiki, kad savo puodelio metimu ir jo pataikymu J. galėjo sukelti fizinį skausmą. Girdėjo, kad J. skausmais skundėsi tik marčiai. Gailisi ką padarė. Norės atsiprašyti J. Jie su J. yra sugyventiniai. Kartu gyvena 35 metus laiko. Turi tris bendrus suaugusius vaikus. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium nuo J., gyveno pas dukrą D. I.. Jam buvo paskirta bauda, kurią mokėjo antstoliams, bet iki galo nėra sumokėjęs (b. l. 115-117, 123-126).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

2025 m. kovo 1 d. J. M. asmens apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint J. M. ant jos galvos matosi kirstinė žaizda, kuri yra kraujuojanti (b. l. 27-29, 30-33);

2025 m. kovo 1 d. Alcotest 7510 Nr. ARRF-0080 parodymais A. I. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 35-36);

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvokos yra apibrėžtos BK 248 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnyje. BPK 38 straipsnyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam A. I. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo sugyventinės atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. I. 2025 m. kovo 1 d., apie 20.30 val., būdamas neblaivus, tyčia viena kartą sudavė puodeliu J. M. į galvos sritį, padarydamas jai galvos plaukuotosios dalies žaizdą, sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusios parodymai, liudytojų parodymai, medicininiai dokumentai, taip pat ir pareigūnų kūno kamerų užfiksuotas vaizdas ir garsas, patvirtina A. I. pareikštų kaltinimų pagrįstumą. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2025 m. gegužės 8 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. I. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Kaltinamasis A. I. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 149-152, 153-155).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis A. I. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 79-83, 84-88), administracine tvarka nebaustas (b. l. 89-90, 91-92) nedirbantis (b. l. 93-94, 95-96), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 97), tik iš dalies darbingas, nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 104).

Kaltinamojo A. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant artimą įstatyme nustatytam bausmės vidurkiui. Bausmės atlikimo metu paskiriant įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. I. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. I. šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam 2018m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta bauda nėra sumokėta, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2018 m. kovo 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta baudos bausme pridedant visą šios neatliktos baudos bausmės dalį ir A. I. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros ir 2574,43 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2025 m. kovo 1 d. 23.10 val. iki 2025 m. kovo 3 d. 14.30 val., ir laikytina, kad A. I. yra atlikęs 6 (šešias) laisvės apribojimo dienas.

Dėl A. I. paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteikti.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

2025 m. kovo 3 d. nutarimu A. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. sudužęs puodelis (jo šukės), saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriuje, sunaikintinos.

A. I. laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7, 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu – dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. I. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu – dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. kovo 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta bauda, pridedant visą šios neatliktos baudos bausmės dalį ir paskirti A. I. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 2574,43 Eur dydžio baudą.

Dėl A. I. paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteikti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu A. I. į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2025 m. kovo 1 d. 23.10 val. iki 2025 m. kovo 3 d. 14.30 val., ir laikyti, kad A. I. yra atlikęs 6 (šešias) laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią A. I. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sudužusį puodelį (šukes), atiduotas saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, perduodant Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus vyresniajai specialistei, sunaikinti.

Išaiškinti A. I., jog baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo, arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti A. I., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti A. I..

Išaiškinti nuteistajam A. I., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.