- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-29
- Bylos Nr.
- I1-447-320/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02331-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. A. (toliau– ir pareiškėjas, ir M. A.) skundu kreipėsi į teismą, prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), priteisti 2000 Eur neturtinės žalos, patirtos 2020 m. vasario 14 d. dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose, atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė (b. l. 2-3) ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad kreipėsi į Alytaus PN administraciją su prašymais leisti žaisti biliardą, kuris yra kitame lokaliniame sektoriuje. Alytaus PN 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. 363-239 nepagrįstai atsisakė jam suteikti leidimą žaisti biliardą. Be to jis buvo žeminamas Alytaus PN direktoriaus, kai prašė žodžiu leisti žaisti biliardą, diskriminuojamas dėl „kastos“. Nurodė, kad dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumus, pažeminimus ir dvasines kančias.
Atsiliepimas
Alytaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas nėra diskriminuojamas, nes Alytaus PN, vykdant nuteistiesiems nustatytus režimo ir priežiūros reikalavimus, pareiškėjui nėra sudarytos išskirtinai blogesnės ar geresnės sąlygos nei kitiems nuteistiesiems. Pareiškėjui buvo atsisakyta leisti naudotis biliardo stalu todėl ,kad šis biliardo stalas įrengtas kitame lokaliniame sektoriuje. Tiek pareiškėjui, tiek kitiems nuteistiesiems sudarytos visos sąlygos sportuoti įstaigos teritorijoje įrengtuose aikštynuose, be to, vykdomos pozityvaus užimtumo priemonės, socialinės reabilitacijos programos, pataisos įstaigoje yra biblioteka, relaksacijos, mankštos kambarys, nuteistieji gali gauti stalo žaidimų, turi teisę mokytis Profesinio rengimo centro filialo mokyklose. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo žeminamas Alytaus PN direktoriaus (b. l. 11-15).
Alytaus PN atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė 2020 m. vasario 14 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad kuomet buvo atmesti jo prašymai, jis negalėjo žaisti biliardo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2020 m. sausio 1 d. redakcija, galiojusi iki 2020 m. gegužės 1 d., toliau – BVK) 70 straipsnyje numatyta pareiga tam tikras grupes nuteistųjų laikyti atskirai arba izoliuotai. Pagal BVK 70 straipsnio 7 dalį pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 18.10 punktas numato, kad nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vykdyti įstatymų reikalavimus ir nesilankyti patalpose ir teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius arba jo įgaliotas pataisos pareigūnas tai leidžia.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją su prašymais leisti žaisti biliardą, nes biliardo stalo nebuvo 9 lokalinio sektoriaus patalpose, bet biliardo stalas buvo kito lokalinio sektoriaus patalpose (b. l. 23-24). Alytaus PN 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. 363-239 pareiškėjo prašymai dėl leidimo žaisti biliardą buvo atmesti, kadangi biliardo stalas buvo kitame lokaliniame sektoriuje (b. l. 4, 22).
BVK 183 straipsnyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Minėtoje įstatymo nuostatoje yra įtvirtina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas aptarta tvarka nepasinaudojo, Alytaus PN 2020 m. vasario 14 d. rašto Nr. 363-239 nenuginčijo.
Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui nebuvo leista lankytis patalpose, kuriuose jis nedirba ir negyvena, Alytaus PN administracijos atsisakymas leisti pareiškėjui patekti į kitas patalpas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas.
Pareiškėjas teigia, kad Alytaus PN direktorius, atsisakydamas jam leisti žaisti biliardą kitame lokaliniame sektoriuje, jį buvo pažemino, diskriminavo dėl „kastos“. Pažymėtina, kad pareiškėjas atliko bausmę bendrabučių tipo gyvenamosiose patalpose, galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje, vaikščioti tiek savo lokalinio sektoriaus patalpose, tiek lauke. Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad pataisos namų teritorijoje įrengtos 2 krepšinio, 2 futbolo aikštelės, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelės, be to, įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje. Pareiškėjas iš esmės neginčija, kad jis galėjo naudotis nurodytomis sporto bei laisvalaikio praleidimo priemonėmis. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos įstaigoje yra penkiolika. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad neturi duomenų, jog kuriems nors kitiems 9 lokaliniame sektoriuje laikomiems nuteistiesiems būtų buvusi suteikta teisė naudotis jo nurodomu biliardo stalu. Laikytina, kad pareiškėjui buvo sudarytos tinkamos sąlygos sportuoti, užsiimti naudinga, konstruktyvia veikla, taigi, nesudarymas jam galimybės pasinaudoti kitame lokaliniame sektoriuje įrengtu (tuo labiau, pagal pareiškėjo paaiškinimus įrengtu užrakinamojoje įstaigos budėtojų darbo patalpoje) biliardo stalu negali būti vertinamas kaip pareiškėjo žeminimas ar jo diskriminavimas.
Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas nenustatė, jog Alytaus PN svarstę pareiškėjo prašymus leisti žaisti biliardą kitame lokaliniame sektoriuje nei yra pareiškėjo gyvenamoji patalpa, ir jų netenkinus, būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų (tame tarpe žeminimo ir diskriminavimo) yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.