- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- M1-164-187/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00304-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stefanija Sakalauskienė
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorui Arūnui Gailiui, gynėjui advokatui Modestui Švažui, nukentėjusiajam A. J., teismo psichiatrui ekspertui Dariui Tamašauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo
Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, nevedusiam, nedirbančiam, be pastovios gyvenamosios vietos, šiuo metu esančio Viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, neteistam,
Aprašomoji dalis
nustatė:
prokuroras perdavė teismui bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo Ž. T., kuris 2016 m. rugpjūčio 28 d., apie 12 val., ikiteisminio tyrimo tikslus laikas nenustatytas, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu tyčia suduodamas kumščiu ne mažiau keturių smūgių A. J. į veido sritį bei suduodamas ne mažiau vieną smūgį tam pačiam A. J. į kairę krūtinės ląstos pusę, tuo padarydamas pastarajam kaktos odos nubrozdinimą, kairės ausies kaušelio žaizdą, veido kraujosruvas, viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžį ir kairės pusės IX šonkaulio lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Ž. T. padarytoje veikoje yra baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 138 straipsnio 1 dalyje, požymių
Teismo posėdyje Ž. T. nedalyvavo dėl savo sveikatos būklės, nes jis dėl įgytos silpnaprotystės ir afazijos nesugeba teisingai suprasti bylai reikšmingas aplinkybes ir negali duoti teisingus parodymus (b. l. 82-84)..
Nukentėjusysis A. J. teismui parodė, kad jis pažįstantis Ž. T., kurio pravardė esanti „arklys“ ar „dramblys“. Šiuo metu tiksliai aplinkybių nebeprisimenantis, bet jis savo namuose girtavęs kartus su Ž. T., kuris supykęs ant jo už cigarečių pakelį, kurį jis buvęs pasiėmęs ar tai paprašęs ir pradėjęs mušti. Mušęs į įvairias kūno vietas. Gal būtų ir užmušęs jeigu ne dar kitas jo draugas, tačiau jo pavardės nebeprisimenantis. Jis pats buvęs girtas ir dėl girtumo bei sumušimo nebežinantis kas jam iškvietė medicininę pagalbą. Jis pats nenorėjęs niekam nieko sakyti, nes pats buvęs kaltas dėl cigarečių ir už tai gavęs mušti. Po to buvęs su Ž. T. susitaikęs ir niekam jokių pretenzijų neturintis. Tačiau kur šiuo metu yra Ž. T. jis nežinantis.
Liudytojas G. L. paliudijo, kad A. J. pažįsta nuo pat savo gimimo, kadangi jis gyveno (duomenys neskelbtini)., ir bendraudavo su jo tėvais. Taip pat pažįsta kažkiek ir Ž. T., nes jis yra kilęs taip pat iš D., o S. (kurio pavardės nežino) pažįsta tik iš matymo. Tikslios datos dabar nepamena, tačiau tai buvo vasarą, nes lauke buvo karšta, buvo atvykęs į Telšių miestą pas gydytojų. Po gydytojų, turėjo nemažai laiko iki traukinio, dėl to nusprendė nueiti pas pažįstamo A. J. ir pas jį pabūti, iki kol reikės vykti į namus. Nuėjus pas A. J., duris atidarė pats A., matėsi jog jis yra sumuštas, t.y. ausys buvo sutinusios, pamėlynavusios, veidas sutinęs, pamėlynavęs. Iš karto suprato, jog A. J. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. A. (J.) namuose, ant sofos miegojo Ž. T.. Iš karto suprato, jog pas A. buvo girtaujama, nes dar ir pats A. buvo galima sakyti, pusgirtis. Tuomet jis A. paklausė, kas jį taip sumušė. Šis atsakė, jog kas miega ant lovos tas ir sumušė. Taip leisdamas suprasti, jog jo atžvilgiu fizinį smurtą panaudojo Ž. T.. Tuomet jis susinervino, pasakė, kad kvies greitąją pagalba bei policiją. A. J. dar prašė, kad niekur neskambintų, nes nenori jokių problemų, sakė išgys ir taip. Bet matydamas jo būklę, t.y. matė, kad jam iš tiesų su sveikata yra blogai ir būklė tik blogėja, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112, iškvietė medikus. Kol atvyko medikai ir policija, vienu metu buvo atėjęs kaimynas S., kuris neva pas A. buvo palikęs puoduką. Tuomet S. papriekaištavo, kodėl jie sumušė A. J.. Šis atsakė, jog jokio fizinio smurto nenaudojo, o tik gėrė su pastaraisiais alkoholio. Jam atsakęs, kad nesvarbu ar jis smurtavo ar ne, tačiau jei kartu geria, tai turi tokių dalykų ir nebūti. S. pasakęs, kad jis apie jokias muštynes nieko nežino, nes nematė, pasiėmęs savo puoduką išėjo. Atvykus medikams A. J. buvo išvežtas į ligoninę. Visą tą laiką, Ž. T. girtas miegojo ant lovos, tik atvykus policijos pareigūnams, jis buvo pažadintas ir jį policijos pareigūnai išsivežė. Pats jokių muštynių nematė, o paklausus paties A. J., ar šis jį sumušė, šis jam pasakė, jog sumušė Ž. T..
Liudytojas S. J. paliudijo, kad dienos nepamena, bet jis kartu girtavo su A. J. ir Ž. T.. Begeriant tarp jų kilo konfliktas, konfliktas kilo atrodo dėl cigarečių. Visų aplinkybių nepamena dėl girtumo, nežino kaip jie mušosi, kur buvo suduoti smūgiai, jis nepamena pats kur liko miegoti ir pan., tik kitą dieną pamatė, kad A. J. ausys yra pamėlynavusios, bet jis apie sumušimą nieko nekalbėjo.
Liudytoja V. Š.-Č. paliudijo, kad dirba šeimos gydytoja, ji apžiūrėjo A. J. priėmimo skyriuje, tačiau kiek ji pamena, ligonis su ja nenorėjo bendrauti, buvo nemandagus, girtas, keikėsi, nieko nekalbėjo apie patirtus sužalojimus.
Liudytoja R. K. paliudijo, kad dirbo ligoninėje priėmimo skyriuje. 2016-08-28 iš Telšių m., Džiugo gatvės buvo pristatytas 50-60 metų vyras, kuris buvo sumuštas. Jo paklausus kas jam atsitiko, jis atsakė, kad nesvarbu, koks skirtumas, apie asmens patirtus sužalojimus buvo pranešta policijai.
Teismo psichiatras ekspertas Darius Tamašauskas teismui paaiškino, kad kartu su psichologe eksperte sprendžia diagnozės klausimą, dėl priverčiamųjų medicinos priemonių, todėl jis galintis ir vienas atsakyti į visus klausimus dėl pateiktos ekspertizės išvadų. 2017-06-12 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos aktą jis palaikantis ir patvirtinantis joje pateiktas išvadas. Paaiškino, kad Ž. T. jam inkriminuojamos veikos metu dėl kokio nors laikino ar lėtinio psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti duomenų nėra, o šiuo metu Ž. T. nustatyta demencija, sergant kitur klasifikuojamomis ligomis. Šiuo metu dėl ryškių pažintinių funkcijų sutrikimų jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Nėra duomenų, kad Ž. T. veikos metu būtų negalėjęs teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ž. T. medicininių priverstinio pobūdžio priemonių taikyti nereikia, nes šiuo metu Ž. T. dėl įgytos silpnaprotystės, afazijos nesugeba teisingai suprasti byla reikšmingas aplinkybes ir negali duoti teisingus parodymus. Kadangi praėjo daugiau kaip pusė metų galima drąsiai nustatyti, kad diagnose yra demencija. Jo sveikatos būklė gali pagerėti tik išreiškiant savo poreikius: išreikšti, kad džiaugiasi, kad nori valgyti.
Ž. T. gynėjas advokatas Modestas Švažas nurodė, kad Ž. T. įtariamas padaręs veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltę jis pripažino. Tačiau šiuo metu jo sveikatos būklė yra sutrikusi jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra duomenų, kad jo sveikata pagerėtų. Todėl prašo nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, o perduoti tolimensiam jo gydymui gydymo įstaigai kurioje jis yra gydomas ir slaugomas šiuo metu, kaip to prašo prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo A. J. parodymai, kuris parodė, kad jam smūgius sudavė Ž. T., kuris tuo metu pas jį buvo namuose už tai, kad jis paėmė jo cigaretes. Dėl sumušimų jis buvo pristatytas į gydymo įstaigą, ten buvo gydytas.; Liudytojo G. L. paliudijimas, kuris paliudijo, kad nuėjus pas A. J. į namus jis pamatęs sumuštą jį ir jis pasakęs, kad jį sumušo Ž. T., o dėl sumušimo jis iškvietęs medicininę pagalbą, nes matęs, kad dėl sumušimų A. J. sveikatos būklė buvo bloga.; Liudytojo S. J. paliudijimas, kuris paliudijo, kad begeriant tarp A. J. ir Ž. T. buvęs kilęs konfliktas, o po to matė, kad A. J. ausys buvo pamėlynavusios.; Liudytojų V. Š.-Č. ir R. K. paliudijimai, kurios paliudijo, kad A. J. buvo pristatytas į Telšių ligoninės priėmimo skyrių, kuris buvo sumuštas, todėl apie tai buvo pranešta policijai. Iš 2016-12-12 Įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo (b. l. 93) matyti, kad Ž. T. tuo metu savo kaltė pripažino ir jis su nukentėjusiuoju A. J. susitaikė.; Iš 2016-11-30 Specialisto išvados Nr. G 2093/2016(03) (b. l. 26) matyti, jog nustatyta, kad A. J. nustatyti kūno sužalojimai, o būtent sprendžiant iš medicininiuose dokumentuose užfiksuotų sužalojimų, veido sužalojimai gavosi mažiausiai nuo keturių smūgių, o šonkaulis lūžo nuo vieno smūginio poveikio į kairę krūtinės ląstos pusę, diagnozuoti viršutinio žandikaulio ir šonkaulių lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Ž. T. iki jo paties susirgimo neginčijo sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą A. J. (b. l. 93), byloje ištirti įrodymai neginčijamai įrodo, jog Ž. T. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius.
LR BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad teismas gali nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad Ž. T. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2016 m. rugpjūčio 28 d., galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Akivaizdu, kad minėta Ž. T. veika nebuvo padaryta jam esant nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo būsenos. Iš 2017-06-12 gauto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-97/2017 (b. l.82-84) matyti, jog nustatyta, kad 1) Ž. T. jam inkriminuojamos veikos metu dėl kokio nors laikino ar lėtinio psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti, 2) Šiuo metu Ž. T. nustatyta demencija, sergant kitur klasifikuojamomis ligomis. Šiuo metu dėl ryškių pažintinių funkcijų sutrikimų jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, 3). Nėra duomenų, kad Ž. T. veikos metu būtų negalėjęs teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 4) Ž. T. medicininių priverstinio pobūdžio priemonių taikyti nereikia, 5) Šiuo metu Ž. T. dėl įgytos silpnaprotystės, afazijos nesugeba teisingai suprasti byla reikšmingas aplinkybes ir negali duoti teisingus parodymus. Jo padaryta baudžiamajame įstatyme uždrausta veika nėra padidinto pavojingumo – priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nėra duomenų apie tai, kad Ž. T. po šios baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos padarymo būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų, be to, ekspertizės akte Nr. 85TPK-97/2017 bei eksperto paaiškinimais teismo posėdyje konstatuota, kad šiuo metu Ž. T. nustatyta demencija, sergant kitur klasifikuojamomis ligomis, dėl ryškių pažintinių funkcijų sutrikimų jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, kad Ž. T. medicininių priverstinio pobūdžio priemonių taikyti nereikia, Ž. T. dėl įgytos silpnaprotystės, afazijos nesugeba teisingai suprasti bylai reikšmingas aplinkybes ir negali duoti teisingus parodymus. Be to iš 2017-03-24 Viešosios įstaigos Varnių pirminės sveikatos priežiūros centro rašto Nr. S-74 matyti, kad Ž. T. nuo 2017 m. kovo 22 d. yra gydomas palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, jis negali judėti (visiškas dešinės pusės paralyžius), nekalba, nesiorientuoja aplinkoje. Jam nustatyta diagnozė 161.0 Itracerebrinis kraujavimas į pusrutulio požievį, o gydymo trukmė neaiški.
Esant minėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teismo ekspertų išvadas ir paaiškinimus, padarytos veikos pobūdį ir laipsnį, Ž. T. psichikos būseną veikos padarymo ir šiuo metu, teismas sprendžia, jog pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną Ž. T. nėra pavojingas visuomenei ir priverčiamojo gydymo jam nereikia, todėl byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių nutrauktina.
BK 98 straipsnyje numatyti atvejai kuomet taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Nutraukdamas bylą ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimą. Teismas, atsižvelgdamas į ekspertų išvadas, į paties Ž. T. sveikatos būklę ir psichologinę būseną, siekiant pagerinti Ž. T. socialinę adaptaciją ir užtikrinti jo gydymąsi, konstatuoja esant tikslinga vadovaujantis BK 98 straipsnio 7 dalimi taikyti jam rūpybą ir medicininį gydymą.
Byloje nėra duomenų, kad Ž. T. turėtų giminių, gydymo įstaigų epikrizėse bei medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad T. Ž. artimųjų nėra (b. l. 85,86). Jis neturi giminaičių, kurie galėtų jį globoti ir rūpintis, todėl asmens perdavimas artimų giminaičių ar giminių globai ir rūpybai nagrinėjamu atveju netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 318 straipsniu, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, 404 straipsniu, teismas
nutarė:
nutraukti baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir netaikyti jam priverčiamos medicinos priemonės.
Vadovaujantis BK 98 straipsnio 7 dalimi palikti Ž. T. Viešojoje įstaigoje Varnių pirminės sveikatos priežiūros centre palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje perduodant jį jų globai/rūpybai ir gydymui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.