- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- I-8274-596/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-02104-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- V. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjui V. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. U. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013-11-22 iki 2013-11-29, nuo 2014-03-21 iki 2014-03-28, nuo 2014-09-12 iki 2014-09-19, nuo 2014-11-28 iki 2014-12-12, nuo 2015-01-23 iki 2015-02-20 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje kartu su rūkančias asmenimis, dėl to buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. 2015-01-13 išsiuntė LAVL prašymą Nr. 6-21, kuriame prašė, jam atvykus į LAVL, jį laikyti kamerų tipo palatoje su nerūkančiais asmenimis, tačiau atvykęs į LAVL buvo įkeltas kartu su rūkančiais asmenimis. Tokius LAVL veiksmus 2015-02-20 apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, iš kurio 2015-03-23 gavo atsakymą Nr. 2S-1305, kuris, pareiškėjo manymu, yra analogiškas LAVL atsakymui Nr. 7-61. Mano, kad iškabinti įspėjamieji užrašai ir/ar ženklai (įspėjantys apie draudimą rūkyti) LAVL yra tik informacinio pobūdžio. Dėl tokių laikymo sąlygų kartu su rūkančiais asmenimis patyrė susierzinimą bei stresą, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, suprastėjo fizinė bei psichinė būklė, todėl prašo teismo priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 eurų. Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (b. l. 1–2).
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad dėl jo laikymo sąlygų kartu su rūkančiais asmenimis šiuo metu jo fizinė būklė nėra pablogėjusi, tačiau tai gali pasireikšti ateityje.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 19 str. 1 d. 1, 3 p. nustato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šios higienos normos 14 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ši informacija yra iškabinta visose ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat yra iškabinti ir įspėjamieji užrašai ir/ar ženklai įspėjantys apie draudimą rūkyti. Pagal LVAT formuojamą praktiką, tokio draudimo įgyvendinimu turi pasirūpinti ligoninė. Įvertinus tai, kad visuotinai yra žinomas draudimas rūkyti sveikatos priežiūros įstaigoje ar įstaigose ir tai, kad informacija apie draudimą rūkyti yra iškabinta ligoninėje, teigia, jog ligoninės administracija tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu. Ligoninė yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Teisės aktai nenustato galimybės skirstyti kamerų į rūkančiųjų ir (arba) nerūkančiųjų kameras, taip pat nenustato ir specialiųjų rūkymo vietų.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad nepakanka nustatyti, jog ligoninės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai nulėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 3 000 eurų neturtinės žalos suma (b. l. 39–40).
Atsakovo atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas V. U. laikotarpiu nuo 2013-11-22 iki 2013-11-29, nuo 2014-03-21 iki 2014-03-28, nuo 2014-09-12 iki 2014-09-19, nuo 2014-11-28 iki 2014-12-12, nuo 2015-01-23 iki 2015-02-20 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (b. l. 45, 47, 48, 49, 50). 2015-01-13 prašymu Nr. 6-21 prašė būti įkeltas į kamerų tipo palatą kartu su nerūkančiais asmenimis, tačiau LAVL 2015-02-02 pateikė atsakymą Nr. 7-61, kuriame nurodė, kad jai nekyla pareiga pareiškėjo laikyti kartu su nerūkančiais asmenimis, kadangi to nereglamentuoja TKĮ (b. l. 20). Pareiškėjas dėl LAVL 2015-02-02 raštu pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2015-03-23 rašte Nr. 2S-1305 nurodė, kad LAVL ir jos teritorijoje yra draudžiama rūkyti, todėl palatos nėra skirstomos į rūkančiųjų ir nerūkančiųjų, pati LAVL vykdo rūkymo prevenciją, skiria nuobaudas už atitinkamus teisės aktų pažeidimus (b. l. 21).
Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo LAVL kamerų tipo palatose su rūkančiais asmenimis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010, kurios 6 p. nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Minėtos higienos normos 14 p. yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. TKĮ 19 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 d. įtvirtinta juridinio asmens pareiga juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Šio teisinio reguliavimo ir bylos faktinių aplinkybių kontekste LAVL kamerų tipo palatos yra prilyginamos bendrosioms gyvenamosioms patalpoms, kuriose gydymosi laikotarpiu gyveno pareiškėjas kartu su kitais asmenimis. Taigi LAVL administracija turi pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.
LVAT praktikoje pripažįstama, kad nerūkančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rūkančiaisiais pažeidžia teisės aktų (TKĮ 19 str. 1 d. 3 p. ir 4 d. ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 p.) nuostatas bei nerūkančio asmens teisę į jų sveikatai saugią aplinką. Kita vertus, vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas kalinimo sąlygas (LVAT 2013-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013-07-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad asmenys, laikomi LAVL, apie draudimą rūkyti buvo informuoti tinkamai, t. y. LAVL patalpose bei aplink esančioje teritorijoje buvo iškabinti ženklai, draudžiantys rūkyti (b. l. 24, 33, 43, 52), be to, iškabinti informaciniai pranešimai su TKĮ 19 str. įtvirtintu reglamentavimu taip pat draudžiančiu rūkyti (b. l. 44, 54). Byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių pranešimų apie suimtųjų, nuteistųjų padarytus bausmės ar suėmimo vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus, neužfiksuota, kad kamerų tipo palatoje asmenys rūko. Pareiškėjas teiginių, kad kartu su juo kameroje palatoje gydyti nuteistieji būtų rūkę, nepagrindė įrodymais, nenurodė, kad savo buvimo LAVL laikotarpiu nuo 2013-11-22 iki 2013-11-29, nuo 2014-03-21 iki 2014-03-28, nuo 2014-09-12 iki 2014-09-19, nuo 2014-11-28 iki 2014-12-12, nuo 2014-11-28 iki 2014-12-12 skundėsi LAVL administracijai žodžiu ar raštu dėl rūkymo palatose. Taip pat vertintina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas nuo 2013-11-22 iki 2013-11-29, nuo 2014-03-21 iki 2014-03-28, nuo 2014-09-12 iki 2014-09-19, nuo 2014-11-28 iki 2014-12-12, nuo 2015-01-23 iki 2015-02-20 nerūkė (b. l. 45, 46, 47, 49, 50), o laikotarpiu nuo 2014-11-28 iki 2014-12-12 rūkė (b. l. 48), todėl laikotarpiu nuo 2014-11-28 iki 2014-12-12 negali remtis aplinkybe, kad jautė diskomfortą gyvendamas kartu su rūkančiais asmenimis.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad visose sveikatos įstaigose rūkyti yra draudžiama, kad informacija apie draudimą rūkyti LAVL yra iškabinta visose ligoninės patalpose, nesant jokių objektyvių duomenų, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo palatose buvo rūkoma, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjo ginčo buvimo laikotarpiu kamerų tipo palatose buvo rūkoma. Nesant neteisėtų ligoninės administracijos veiksmų, kad minėtoje kameroje būtų buvę rūkoma su LAVL administracijos žinia ir leidimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad buvo laikomas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjui kyla pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti nurodytų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą. Tokių įrodymų nepateikus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo V. U. reikalavimas atlyginti 3 000 eurų neturtinę žalą, nėra pagrįstas, todėl atmestinas, kadangi nebuvo nustatyta būtina sąlyga valstybės civilinei atsakomybei kilti – Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėti veiksmai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. U. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.