Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-354/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-26
Bylos Nr.
1S-354/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Bielskis
Kaltinamasis
P. K.
Advokatai
Edgaras Dereškevičius, Rimas Andrikis
Byla Nr. 1S-354/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,kaltinamajam P. K.,gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo P. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. kaltinamas pagal BK 260 str. 3 d. tuo, kad nuo tyrimo metu nenustatyto laiko, neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t.y. psichotropinę medžiagą AM-2201 ir MAM-2201, kurios svoris yra 125,2664 g ir kurioje yra 9,58 g gryno AM-2201 ir 0,1115 g gryno MAM-2201 bei augalinės kilmės medžiagą, kurios svoris yra 170,12 g ir kurioje yra psichotropinės medžiagos UR-144, kurios masė yra 2,007 g, savo darbo vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), iki 2013-10-09 16.02 val., kai atliktos kratos minėtose patalpose metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos, o psichotropinę medžiagą AM-2201 ir MAM-2201 (vieną polietileninį maišelį), kurios svoris yra 1,4416 g ir kurioje yra 0,010 g gryno AM-2201 ir 0,001 g gryno MAM-2201, laikė su savimi iki 2013-10-09 13.10 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 13.50 val. atliktos jo asmens kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos.

Taip pat P. K. kaltinamas pagal BK 260 str. 1 d. tuo, kad nuo tyrimo metu nenustatyto laiko, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 1,1327 g kanapių dervos ir nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos AM-2201, kurios svoris l,1332 g ir kurioje yra 0,0057 g gryno AM-2201, iki 2014-10-04, kai apie 11.30 val. Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), šias narkotines ir psichotropines medžiagas už 60 litų pardavė O. I. (O. I.).

Taip pat P. K. kaltinamas pagal BK 253 str. 2 d. tuo, kad neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir laikė 30 pirmos rūšies pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio (7,62x39) šovinių ir 26 antros rūšies pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio (5,45x39) šovinių savo darbo vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpoje (duomenys neskelbtini), iki 2013-10-09 16.02 val., kai atliktos kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

BPK 140 str. nustatyta tvarka P. K. sulaikytas 2013 m. spalio 9 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi P. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, vėlesnėmis to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi kaltinamajam P. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014-09-10, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus, t.y. kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Kaltinamasis P. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-09-08 nutartį ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.

Skunde nurodo, kad nepaisant jam pareikštų kaltinimų jo suėmimas yra nebūtinas. Kaltinamasis teigia, kad šiuo metu yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, kuris neatitinka Europos standartų ir kalinimo sąlygų, taip pažeidžiamos jo kaip Europos žmogaus teisės bei sveikata. Jis yra laikomas su asmenimis, sergančiais užkrečiamomis ligomis, dėl kalinimo tokiomis sąlygomis kyla grėsmė prarasti šeimą. Taip pat nurodo, kad turi mažametį sūnų, sužadėtinę, su kuria ketino susituokti, prieš sulaikymą turėjo gerą darbą ir buvo pagrindinis šeimos išlaikytojas, be to, turi gyvenamąją vietą, kur gyvena kartu su šeima. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje jau 4 mėnesiai nevykdomi jokie veiksmai, prašo teismo nuosprendžio laukti laisvėje, kol bus nagrinėjama byla pasižada nedaryti naujų nusikaltimų, lankytis teismo posėdžiuose.

Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę arba nagrinėjant skundą dėl jos paskyrimo nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį išnagrinėjus bylą iš esmės teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Byloje esantys faktiniai duomenys, užfiksuoti asmenų parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole, kratos protokoluose, specialistų išvadose, kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų protokole, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad P. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi kaltinamajam P. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu atsižvelgiama į BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. P. K. kaltinamas vieno labai sunkaus ir dviejų sunkių tyčinių nusikaltimų padarymu. Baudžiamasis įstatymas už P. K. inkriminuojamus nusikaltimus numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nors paprastai vien inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra pripažįstamos pakankamomis sąlygomis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymui, tačiau apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo taikymą kaltinamajam, atsižvelgė ir į tai, kad P. K. anksčiau teistas, turi ryšių Baltarusijos Respublikoje, yra nevedęs, dėl ko padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios bausmės griežtumą kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes kaip vaiko auginimas su sužadėtine ir darbo turėjimas apygardos teismas pagrįstai įvertino kaip nepaneigiančias aukščiau nurodytų aplinkybių vertinimo pasėkoje padarytos išvados dėl BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimo.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Nusikaltimai, kuriais kaltinamas P. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. K. anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, be to, kaltinamajam inkriminuoti BK 260 straipsnyje numatyti nusikaltimai yra susiję su pajamų gavimu neteisėtai disponuojant psichotropinėmis medžiagomis. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Ta aplinkybė, jog P. K. iki sulaikymo dirbo, nėra pakankamai reikšminga, kad paneigtų pirmiau nurodytą išvadą, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad draudžiamas laikyti psichotropines medžiagas ir šovinius P. K. laikė savo darbo vietoje.

Byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo laikymas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime būtų pakenkęs jo sveikatai, tuo labiau jo santykiams su šeimos nariais, todėl tokios kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės atmetamos kaip nepagrįstos.

Taip pat nepagrįstai skunde teigiama, jog baudžiamąją bylą perdavus į teismą, paskutinius 4 mėnesius neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme buvo surengti du teismo posėdžiai (2014 m. liepos 4 d. ir rugsėjo 3 d.), pirmojo teismo posėdžio metu buvo pagarsintas kaltinamasis aktas, išklausyta kaltinamojo nuomonė dėl jam pareikštų kaltinimų, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas kaltinamajam pareiškus, kad parodymus duos tik apklausus liudytojus, kitame teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas neatvykus liudytojams. Taigi, priešingai nei teigia kaltinamasis, pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas iš esmės buvo pradėtas, kitas teismo posėdis numatytas spalio 13 d.

Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju be teisių suvaržymo netaikant griežčiausios kardomosios priemonės neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas P. K., pobūdį, sunkumą bei jų skaičių, pripažintina, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam neprieštarauja proporcingumo principui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms bei nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų. Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, tik sprendžia, ar yra įstatyme numatyti pagrindai taikyti suėmimą kaltinamojo atžvilgiu, tačiau, net ir nustačius, kad suėmimas paskirtas ar jo terminas pratęstas nepagrįstai, Lietuvos apeliacinis teismas negali skirti įtariamajam švelnesnės kardomosios priemonės.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam P. K. pratęsimo yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str.,

nutaria:

kaltinamojo P. K. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Albinas Bielskis